Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-03-19 nr. 3276

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS JONAUSKAS.
Kaip intakas bėga arklys
31

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
¡Viva la poesía!
2
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Kultūrininkai pasiraitojo rankoves...

POKALBIAI 
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS kalbina VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
Jeigu myli, tai gyveni
18

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Mano tamsusis aš
9
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Pagyvenęs. Tas pats. Liūdesys
45
• KAZIMIERA KAZIJEVAITĖ.
Sėkmę atnešusios žiurkės nesėkmės
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• GIEDRĖ SIMANAUSKAITĖ.
Jubiliejinės Berlynalės mados
1

TEATRAS 
 RIDAS VISKAUSKAS.
Poetiškame muzikiniame šešėlių reginyje – pasaulio sukūrimo paslaptis
1
• Magiškas optimizmas dviem

DAILĖ 
• JŪRATĘ BAGDONAVIČIŪTĘ kalbina VIOLETA ČERNĖ.
Jūratė Bagdonavičiūtė: Vilnius – mano meilė
3
• MARIŲ ZAVADSKĮ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.
Metų skulptūra
1

MUZIKA 
• SIMONA SMIRNOVA.
Daumantas Kirilauskas pristato naują albumą
2
• Itališka naktis Anglų nacionalinėje operoje su E. Montvidu

PAVELDAS 
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Radvilų rūmuose – išeivijos dailininkų Lietuvai dovanotų kūrinių paroda
1

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS.
Žiemos palydos
4

PROZA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Vieną vakarą Montevidėjuj
1

VERTIMAI 
• HAROLD PINTER.
Paskutinė taurelė
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Drama
4

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Šviesuliai ir tamsuliai
2

KRONIKA 
• Semiotikos profesorius Kęstutis Nastopka švenčia 70 metų jubiliejų1

SVEIKINAME! 
• Gerbiamas ir mylimas Lietuvos Poete
Justinai Marcinkevičiau!

SKELBIMAI 
• Dėmesio, konkursas!3

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 7,
arba kaip gerai šaliai turėti bent vieną tikrą bajorą
2

TEATRAS

Poetiškame muzikiniame šešėlių reginyje – pasaulio sukūrimo paslaptis

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo

Kaip mažiesiems žiūrovams papasakoti apie tokį rimtą reikalą kaip pasaulio sukūrimas? Nenuklystant į mažiesiems dar neaktualius abstrakčius „teorinius išvedžiojimus“, įtaigiai, vaizdžiai ir glaustai? Atrodo, neįmanoma užduotis, tačiau „Stalo teatro“ muzikinis reginys „Avinėlio kelionė“ parodė, kad jei kūrėjai turi fantazijos, pažįsta mažųjų suvokėjų galimybes, yra jautrūs pasirinktai temai, –­ užduotis įvykdoma. Originaliai, kūrybiškai ir nusipelnant komplimentų: matytas vaidinimas – vienas gaiviausių šio teatro sezono įspūdžių spektaklių vaikams kategorijoje. Jį kaip mažą deimančiuką vaidinimo dalyvės – Saulė Degutytė (idėjos autorė), Snieguolė Dikčiūtė, Edita Zizaitė – dar šlifuoja. Nemačiusiesiems reginio patariu jo nepražiopsoti, tai ne kokia restoraninė rėksminga pramoga, o tikra estetinė pamoka (gerąja prasme) visai šeimai...

Vaidinama Vilniuje, Menų spaustuvės Mažojoje salėje. Čia pabumbėsiu: jau gerą pusmetį Menų spaustuvės dviejose salėse intensyviai vaidinami spektakliai –­ suaugusiems ir vaikams. Tačiau fojė nesutvarkyta ligi šiol! Įspūdis toks, kad įėjęs patenki į ištuštintą sandėlį: neaišku, ką veikti 15–20 minučių iki spektaklio, – nei vieno suolo (o juk amžius vieną kitą žiūrovą, kad ir šių eilučių autorių, jau lenkia prie žemės...), turi ramstyti sienas, spoksoti į plikas lubas arba grumdytis kaip tvarte tarp kitų žiūrovų, ypač žiemą ir kai vaidinama abiejose salėse vienu metu. Ant sienų kabo keli brangūs įmantrūs ekranai, o apie elementarius patogumus nepagalvota. Juolab vaikų auditorijai reikėtų sukurti savotišką spektaklio „laukimo kambarį“ –­­ turiu galvoje laisvą patalpą šalia mažosios salės, kur vaikai galėtų ką nors veikti (žaisti, judėti, tyrinėti), nes niekas jų taip nevargina, kaip tuščias blaškymasis... Dabar močiutės, mamos su mažyliais siaurame koridoriuje kaip kokie našlaičiai provincijos stoties laukiamajame turi laukti „sulindę į sieną“...

iliustracija
Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo

Pagaliau įleisti į salę, išvystame pakabintą didžiulį baltą audinį (dailininkė Ligita Skukauskaitė, regis, labiau žiūrėjo, kad nebūtų vizualios eklektikos), dešinėje – pianiną, o arčiau žiūrovų –­ keistą įrenginį su įvairiausiais daikčiukais (tai pasirodo esąs grafoprojektorius su parengtomis spalvotų šešėlių kūrybos priemonėmis, tarp kurių po spektaklio pastebėjau net manų kruopas!). Žiūrovams nuščiuvus, pasigirsta varpelių skambesys ir pasirodo trys figūros su apsiaustais ir gobtuvais. Jos, sukdamos aikštelėje ratu, vynioja siūlų kamuolį. Viena teatrinės apeigos dalyvė (Saulė Degutytė), palinkusi prie grafoprojektoriaus, pradeda burti, žaisti spalvotais šešėliais, kol iš rutulio iškrenta daugybė raidžių, kita (Snieguolė Dikčiūtė) imasi „gyvo garso“ misijos prie pianino (pasak kompozitorės, per visą spektaklį įvairiai improvizuojama „Siūlai siūlai susivykit“ tema), trečia (Edita Zizaitė) arba talkina prie aparato, kurdama vaizdus, arba žaidžia su vaizdu ekrane (įdomus žmogaus figūros ir judančių šešėlių proporcijų santykis!).

Taigi iš raidžių sudedamas spektaklio pavadinimas „Avinėlio kelionė“. Tiesa, iš pradžių sąmoningai padaromos kelios klaidelės. „Kodėl biški ne taip?“, – iškart pastebi akyla mažylė man už nugaros... Paskui ekrane atsiranda avinėlio šešėlis ir veiksmas dėstomas savotiškais paveikslais. Viename vaizduojama avinėlio kelionė, kitame – kaip ant palangės auga gėlė (šešėlio judesio magija), trečiame –­ kaip avinėlis keliauja tarp žvaigždžių ir mėnulio. Vėliau avinėlis kerpamas (čia, bent man, dėl avinėlio neramu: ar jam neskauda?), pūkai visiškai užkloja avinėlio figūrą (kur prapuolė avinėlis?). Iš pūkų vejamas kamuolys, mezgamos vaikiškos kojinės. Atsiranda dvi vaikiškos kojelės (aktorės pirštai), kojinaitės šoka. Išniręs avinėlis slepiasi vienoje kojinaitėje. Aktorė „uždaro“ lango šešėlį ir iš šešėlių pasaulio „ištraukia“ mažą avinėlio figūrėlę.

iliustracija
Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo

Ir čia pirmas profesinis netikėtumas: ligi šiolei aktorės į vaikus tiesiai nesikreipė, o dabar keliems arčiausiai sėdintiems vaikams aktorė davė avinėlį paliesti. Daugiau spektaklyje taip tiesiogiai su vaikais nebendrauta. Antras netikėtumas: ligi šiol vaidinta be žodžių, o dabar atsiranda tekstas. „Pradžioje Dievas sukūrė dangų“, – ištaria aktorė. Toliau vaizdu (retsykiais palydimu trumpu tekstu) pasakojama įstabi pasaulio sukūrimo istorija: kaip radosi dangus, šviesa, vandenys, sausuma (atkartojamas pasaulio žemynų atlasas), visokie pirmykščiai baisūs ropliai ir dinozaurai, paukščiai, gyvūnėliai – nuo pelės iki dramblio. (Į daugumą paveikslų įsiterpia ir avinėlis.) Pagaliau sukuriami Ieva ir Adomas (šešėlių dėlionė iš geometrinių spalvotų figūrėlių), širdies formos inde iš grūdelių formuojami įvairių rasių žmonių veidai. Paskutiniuose paveiksluose: kryžiaus ir avinėlio, Marijos ir Juozapo figūrėlės... Vaidinimą aktorės baigia sueidamos į trijulę ir tyliai nusilenkdamos.

Taigi meditacinis reginys – ne „parmazonams“, iš mažųjų reikalaujantis elementarių religinių žinių. „Avinėlio kelionę“ galima rodyti tiek festivaliuose vaikams, tiek religinio meno renginiuose. Beje, įdomu tai, kad mažųjų klausimai tėveliams („Ką čia daro?“) rodo kūrėjoms, kur dar esama spragelių, kas mažiesiems neaišku... Po reginio svarsčiau: koks čia aktorių vaidmuo? Jos nevaidina personažų, tačiau, pasitelkusios minėtą aparatą ir daugybę „rankinių“ priemonių, sukuria jautrų, poetišką judančių spalvotų šešėlių pasaulį – pasakojimą apie avinėlio kelionę ir gyvybės sukūrimą, pažadina žiūrovų vaizduotę, gaivina subtilias emocijas. Retenybė –­ ne vien teatre vaikams.

 

Skaitytojų vertinimai


57897. selė :-) 2010-03-22 19:55
Ačiū autoriui. Buvo malonu ir įdomu skaityti... Pasirinkote labai tinkamą toną, papasakoti apie tokį mielą renginį...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
4:03:07 Sep 5, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba