SAVAM KAIME PRANAŠAS NEBŪSI

Šarūnas Šimulynas Nuotrauka iš šeimos archyvo

Dauguma menininkų veržiasi į platųjį pasaulį, kad iš naujo atrastų save ir kitus. Ne išimtis buvo ir skulptorius Šarūnas Šimulynas. Menininkas apkeliavo daug pasaulio šalių – Australiją, Ameriką, Izraelį, Vokietiją, Kanadą, Lenkiją, Čekiją, Latviją ir kitas. Paliko savo darbų tų šalių muziejuose, privačiose kolekcijose. Sovietmetyje priklausęs tyliesiems modernistams, Lietuvai išlaisvėjus, jis taip ir liko tylesnis. Be savireklamos. Surengia kas dveji metai parodą, ir vėl į dirbtuvę ar į kelionę. Todėl skulptorius liko nežinomas ir savo gimtinėje Veliuonoje (Jurbarko rj.), – čia jis daugiausia žinomas kaip rašytojas.

1986 m. „Vaga“ išleido dailininko eilėraščių knygą „Ledynų motina“, Rašytojų sąjungos leidykla – 1998 m. jo pirmąją novelių knygą „Tėvonija“, o 1999 m., po autoriaus mirties, – antrąją novelių knygą „Rugiuose po obelim“, kuri buvo pažymėta P. Cvirkos premija už geriausią novelių knygą kaimo tematika. Premija buvo įteikta Veliuonoje. Š. Šimulynas tapo ketvirtuoju šios premijos laureatu.

Šįmet Veliuonos krašto muziejaus vedėja keramikė Angelė Orlovskytė pasiūlė surengti Š. Šimulyno personalinę parodą. Gegužės 19 d. muziejuje atidaryta menininko skulptūros ir tapybos ekspozicija, parengti stendai apie jo kūrybą ir gyvenimą. Taigi veliuoniškiai pirmą kartą turėjo progą susipažinti su Šarūnu Šimulynu – skulptoriumi, tapytoju, išgirsti jo skaitomos poezijos įrašą. Per parodos atidarymą dauguma lankytojų prisipažino, kad matydavo jį atvykstantį į Veliuoną, dirbantį prie akmens ar medžio, bet kad tai pavirsdavo meno kūriniu, kuris paskui keliaudavo į Izraelį ar Kanadą ir ten likdavo, net nenutuokdavo.

Turbūt kiekvienam menininkui verta nuolat sugrįžti į gimtinę, kuri suteikia kūrybos impulsų visam gyvenimui. Didieji miestai perpildyti menų, o mažieji miesteliai tyliai ir liūdnai gyvena, matydami tik savo kasdienybę. Pasaulyje tradiciškai ramiose nejudriose vietose pirmiausia įsteigiama meno galerija, o tada apie ją pradeda kurtis naujos įmonės, suaktyvėja prekyba, vystosi pramonė. Paskui galerija tyliai persikrausto į kitą ramią vietą ir vėl dirba savo darbą.

Veliuona, regis, taip pat atgyja. Į ją, pavargę nuo miesto tempo, persikrausto naujakuriai, o kadaise čia gimę žmonės sugrįžta ne ūkininkauti, o kurti. Smagu Veliuonoje buvo susitikti su keramike A. Orlovskyte, keramike ir tapytoja Bela Nilsson, rašytojais Violeta ir Gasparu Aleksomis, kurie pažinojo Š. Šimulyną kaip kūrėją, bet nežinojo, kad jis veliuoniškis.

Vedėjos A. Orlovskytės prašymu kol kas Veliuonos krašto muziejui bus perduota nedidelė Š. Šimulyno kūrybos ir archyvo dalis. Šio dailininko kūrybos paro­da veiks iki birželio 17 dienos, kai veliuoniškiai švęs Juškų vidurinės mokyklos jubiliejų ir bus pristatomi šio krašto žymūs žmonės – rašytojas P.Cvirka, fotografas A.Mickus ir kiti.