Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-04 nr. 3038

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ostap Slyvynski.
TŪKSTANTIS LAUŽŲ
60
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• BALTIJOS RAŠYTOJŲ TARYBOJE

POKALBIAI 
• "ESU NUO MEILĖS LIKUSIŲ ŠIUKŠLIŲ KUOPĖJA"23
• DEIVIŲ DAINOS3

VYTAUTUI BACEVIČIUI – 100 
• Krzysztof Droba.
VYTAUTO BACEVIČIAUS SUSIRAŠINĖJIMAS SU ŠEIMA LENKIJOJE
10

KNYGOS 
• Kęstutis Nastopka.
SKAITAU ČIGRIEJŲ
• Laimantas Jonušys.
51-OJI VALSTIJA – GINTARINĖ
4
• ULISAS
• KENOTAFAS
• EREZIJA37
• NAUJOS KNYGOS4

KULTŪRA 
• GYVENIMO PARADOKSAS – IŠSAUGOTI ATEITĮ7

DAILĖ 
• Gabrielė Žaidytė.
LIETUVIŲ TAPYBA TBILISYJE
• Nijolė Nevčesauskienė.
VAIKŲ KŪRYBĄ ĮKVEPIA ŠVENTOJO KAZIMIERO ASMENYBĖ
• Kristina Pašakinskaitė-Gricienė.
"RUPŪŽĖ, KURIOS TAIP IR NEPAGAVAU..."

TEATRAS 
• SIEKTI VERTIKALĖS7
• Ridas Viskauskas.
JAUNŲJŲ SPURTAS
• AKCIJA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

MENO DIS/KURSE* 
• NUTRŪKSTANTYS PAŠNEKESIAI3
• PRISIJUNGĘS PAŠNEKESYS, ARBA ATTACHMENTAS2

KINAS 
 THOMO MANNO KŪRINIŲ EKRANIZACIJOS VILNIUJE

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
IŠ "TRIEILIŲ"

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
JAUNYSTĖS SODAS
2

VERTIMAI 
• VENGRIJOS ČIGONŲ LIAUDIES DAINOS2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Zigmas Vitkus.
SĖKMĖS JAUNIMAS – TAI TURTUOLIAI...
5
• Justinas Bočiarovas.
KAIP AŠ PASODINAU BROLĮ
27

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ROKO POETIKA: JIMIS HENDRIXAS
2

KRONIKA 
• KIOSKELIS SU KLAUSIMĖLIAIS1
• Ridas Viskauskas.
PROZOS KŪRINIŲ INSCENIZACIJOS TEATRE VAIKAMS
• KONKURSAS 2005 M. BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAMS GAUTI
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• "MANO ŽMONĖS"1
• SUTARTIS

DE PROFUNDIS 
• LPP2
• Stanisław Tym.
MĖNESIO ISTORIJA
2
• KRYPTIS – LIETUVIŠKOS RAUDOS. KGB? NA IR KAS?7

KINAS

THOMO MANNO KŪRINIŲ EKRANIZACIJOS VILNIUJE

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Mirtis Venecijoje"

Kovo 8–10 d. Goethe’s institutas Vilniuje kartu su "Skalvijos" kino teatru kviečia į Thomo Manno kūrinių ekranizacijų peržiūras. Taip pažymimos 50-osios rašytojo mirties metinės. Th.Manno kūryba domino režisierius dar nebyliojo kino laikais: rašytoją išgarsinęs romanas "Budenbrokai" pirmąkart buvo ekranizuotas dar 1923-iaisiais. Beveik visi Th.Manno kūriniai sulaukė ekranizacijų. Šįkart Vilniuje bus parodytos trys: Luchino Visconti "Mirtis Venecijoje" (1971), Hanso Wernerio Geissendorferio "Užburtas kalnas" (1982) ir Egono Güntherio "Lota Veimare" (1975). Kiekvienas filmas žada įsimintinus susitikimus su garsiais kūrėjais ir aktoriais.

Pirmąkart Lietuvoje didžiajame ekrane iš kino juostos bus parodytas italų režisieriaus L.Visconti šedevras "Mirtis Venecijoje" ("Morte a Venezia", 1971). Vieno geriausių visų laikų filmų pagrindas yra Th.Manno novelė, tačiau kai kuriuos filmo epizodus režisierius "pasiskolino" iš kitų rašytojo kūrinių, daugiausia iš romano "Daktaras Faustas".

…1911-ieji. Vokiečių kompozitorius Gustavas fon Ašenbachas atvyksta į Veneciją, vildamasis, kad poilsis ir Venecijos peizažai padės jam pabėgti nuo kūrybinės krizės ir nuovargio. Viešbutyje jis atkreipia dėmesį į turtingą lenkų šeimą: motiną, dvi dukteris ir sūnų. Berniukas Tadzio kompozitoriui yra įkūnytas tobulas grožis. Šis susitikimas apverčia aukštyn kojom kompozitoriaus pasaulį: pasišventęs menui, jis dar jaunystėje patikėjo, kad tobulas grožis gali būti tik dvasinis kūrinys. Ašenbachas kaip apsėstas sekioja berniuką. Jo nesustabdo net Venecijoje prasidėjusi choleros epidemija.

L.Visconti meistriškumą atskleidžia mokėjimas harmoningai sieti siužetą ir plastiškai atkuriamą kompozitoriaus aplinką, žmones ir peizažus, filmo erdvę ir ritmą vienijančią Gustavo Mahlerio muziką, šviesos, spalvų plastiką bei legendinę, mįslingą Venecijos trauką. Tobulu meistriškumu pasižymi ir pagrindinį filmo herojų suvaidinęs aktorius Dirkas Bogarde’as. Filmas užburia, nes tai retas atvejis, kai autorius tarsi išsako visą save. Visconti yra sakęs: "Aš pats esu kilęs iš Manno, Prousto, Mahlerio epochos. Gimiau 1906 metais. Tai buvo tas pats pasaulis – meno, literatūros, muzikos. Greičiausiai manyje gyvi jo vaizdai, prisiminimai, tam tikra nesąmoninga atmintis, kuri padeda atkurti tos epochos atmosferą".

"Užburtas kalnas" Th.Manno iš pradžių buvo sumanytas kaip novelė, humoristinė atsvara "Mirčiai Venecijoje". Tačiau ilgainiui jis tapo vienu svarbiausių Manno kūrinių, kuriuo jis siekė apibendrinti intelektualinę savo amžiaus patirtį. Hansas Werneris Geissendorferis filme "Užburtas kalnas" ("Der Zauerberg", 1982) pabandė perkelti į ekraną sudėtingą vieno geriausių XX a. romanų pasaulį. Filmo herojus – jaunas vokietis Hansas Kastorpas atvyksta į nuošalią Šveicarijos sanatoriją aplankyti džiova sergančio pusbrolio, tačiau jo vizitas užsitęsia septynerius metus: gydytojai aptinka Hanso plaučiuose džiovos pėdsakus. Hansą vis labiau įtraukia ligonių pasaulis, tapęs gyvenimo pakaitalu. Septynerius metus trukusį Kastorpo "įkalinimą’" Berghofe Mannas lygina su Tanhoizerio istorija – senųjų legendų ir Wagnerio operos herojus taip pat buvo įkalintas Veneros kalne septynerius metus. Kitas šio "brendimo romano" atsparos taškas – viduramžių legenda apie šventojo Gralio ieškotojus. "Užburto kalno" herojus pratęsė geriausias vokiečių "Entwicklungsroman" tradicijas. Iš pradžių tai giliau apie gyvenimą nesusimąstantis ir gana ribotos patirties žmogus. Kilęs iš pasiturinčios šeimos jaunuolis rengiasi sekti tėvo pėdomis ir tapti inžinieriumi. Tačiau Berghofe jaunasis Kastorpas susiduria ne tik su liga, bet ir su įvairiais žmonėmis, kurie priverčia jį pasinerti į sudėtingą idėjų pasaulį. Kastorpo brendimas neatsiejamas nuo tų žmonių idėjų, kuriomis siekiama palenkti jį savo pusėn. Kastorpą priverčia subręsti ne konkreti gyvenimo patirtis. Gyvenimo esmę suvokti padeda filosofiniai disputai, kurie nuolat supa herojų. Berghofo sanatorija tampa idėjų pasauliu. Jį kuria pagrindiniai antagonistai Setembrinis, Nafta, Peperkornas ar daktaras Krokovskis (beje, Peperkorno prototipas buvo rašytojas Gerhartas Hauptmanas, Naftos – vengrų filosofas György Lukacsas). Mannas yra rašęs, kad "Užburtas kalnas" naudojasi "realistinio romano priemonėmis, bet toks nėra, nes nuolat peržengia realybę, paversdamas ją simboliška ir atvira dvasiniams reiškiniams ir idėjoms. Šis tikslas pasiekiamas kuriant personažus, kuriuos skaitytojas suvokia kaip šį tą daugiau, nei jie atrodo iš pirmo žvilgsnio: kaip dvasinių regionų, nuostatų ir pasaulių pasiuntinius ir atstovus". Filme tie pasauliai įgyja konkrečius pavidalus, todėl režisierius pasikvietė aktorius, kuriuos gaubia tankus asociacijų ar leitmotyvų sluoksnis, – Rodą Steigerį, Charles’į Aznavourą. Gražią ir mįslingą ponią Šošą, su kuria Kastorpą sieja meilė, suvaidino prancūzė Marie France Pisier. Aišku, Geissendorferis nėra filosofas, jis tik įgudęs ekranizuotojas, priartinęs šių dienų žiūrovui ne vieną svarbų literatūros kūrinį.

"Lota Veimare" ("Lotte in Weimar", 1975) – vienas geriausių tuometinėje Rytų Vokietijoje (VDR) sukurtų filmų. Jame vaidinti sutiko Lilli Palmer – vokiečių kino legenda, vaidinusi garsiuose britų ir JAV filmuose. Režisierius Egonas Güntheris subtiliai ir stilingai perteikia Manno romano esmę: pasakodamas apie beveik gyvu dievu tapusio Goethe’s ir jo jaunystės meilės Lotos susitikimą, rašytojas ir vėl siekė atskleisti sudėtingus realybės ir kūrybos santykius.

…Veimare greitai pasklinda žinia, kad į miestą atvyksta Scharlotte Kestner – "Jaunojo Verterio kančių" herojės Lotos prototipas. Viešbutyje, kuriame apsistojo ponia, ima rinktis įvairūs žmonės. Šnekučiuodamasi su jais senoji ponia sužino daug naujienų apie Goethę – politiką, žmogų ir kūrėją. Lota nori, bet kartu ir bijo susitikti su juo. Žmonių pasakojimuose jis iškyla lyg gyvas paminklas, kuris neprimena jos atmintyje išlikusio aistringo jaunuolio. Tačiau susitikimas įvyksta. Pokalbis su Goethe įtikina damą, kad jaunystės įspūdžių neįmanoma atgaivinti.

Asketišku, nespalvotu vaizdu režisierius perteikia filmo personažų jausmų niuansus, tai, kas nepasakyta, meistriškai atskleidžia tai, kas iš tikrųjų slypi rūmų ritualuose, mandagiuose pokalbiuose ir istorinėje epochoje, kas yra kūrėjas ir jo santykis su realybe.

"Skalvijos" informacija

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:30:24 Aug 28, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba