Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-04 nr. 3038

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ostap Slyvynski.
TŪKSTANTIS LAUŽŲ
60
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• BALTIJOS RAŠYTOJŲ TARYBOJE

POKALBIAI 
• "ESU NUO MEILĖS LIKUSIŲ ŠIUKŠLIŲ KUOPĖJA"23
• DEIVIŲ DAINOS3

VYTAUTUI BACEVIČIUI – 100 
• Krzysztof Droba.
VYTAUTO BACEVIČIAUS SUSIRAŠINĖJIMAS SU ŠEIMA LENKIJOJE
10

KNYGOS 
• Kęstutis Nastopka.
SKAITAU ČIGRIEJŲ
• Laimantas Jonušys.
51-OJI VALSTIJA – GINTARINĖ
4
• ULISAS
• KENOTAFAS
• EREZIJA37
• NAUJOS KNYGOS4

KULTŪRA 
• GYVENIMO PARADOKSAS – IŠSAUGOTI ATEITĮ7

DAILĖ 
• Gabrielė Žaidytė.
LIETUVIŲ TAPYBA TBILISYJE
• Nijolė Nevčesauskienė.
VAIKŲ KŪRYBĄ ĮKVEPIA ŠVENTOJO KAZIMIERO ASMENYBĖ
• Kristina Pašakinskaitė-Gricienė.
"RUPŪŽĖ, KURIOS TAIP IR NEPAGAVAU..."

TEATRAS 
• SIEKTI VERTIKALĖS7
• Ridas Viskauskas.
JAUNŲJŲ SPURTAS
• AKCIJA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

MENO DIS/KURSE* 
• NUTRŪKSTANTYS PAŠNEKESIAI3
• PRISIJUNGĘS PAŠNEKESYS, ARBA ATTACHMENTAS2

KINAS 
• THOMO MANNO KŪRINIŲ EKRANIZACIJOS VILNIUJE

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
IŠ "TRIEILIŲ"

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
JAUNYSTĖS SODAS
2

VERTIMAI 
• VENGRIJOS ČIGONŲ LIAUDIES DAINOS2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Zigmas Vitkus.
SĖKMĖS JAUNIMAS – TAI TURTUOLIAI...
5
• Justinas Bočiarovas.
KAIP AŠ PASODINAU BROLĮ
27

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ROKO POETIKA: JIMIS HENDRIXAS
2

KRONIKA 
• KIOSKELIS SU KLAUSIMĖLIAIS1
 Ridas Viskauskas.
PROZOS KŪRINIŲ INSCENIZACIJOS TEATRE VAIKAMS
• KONKURSAS 2005 M. BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAMS GAUTI
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• "MANO ŽMONĖS"1
• SUTARTIS

DE PROFUNDIS 
• LPP2
• Stanisław Tym.
MĖNESIO ISTORIJA
2
• KRYPTIS – LIETUVIŠKOS RAUDOS. KGB? NA IR KAS?7

KRONIKA

PROZOS KŪRINIŲ INSCENIZACIJOS TEATRE VAIKAMS

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Solistė Saulė Šerytė – Saula
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Režisieriai, ruošdamiesi kurti spektaklius (vaikams ir ne tik) pagal kokį nors prozos kūrinį, veikiausiai žino, vardan ko jie imasi šio darbo ir kokie sunkumai jų laukia. Proza – ne drama, tad tam tikras dramaturginis mąstymas (ar intuicija) šiame darbe režisieriui būtinas. Praėjusį savaitgalį Vilniuje matėme du šiuo atžvilgiu minėtinus spektaklius: Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerą – muzikinę pasaką "Saula" (Albinos Žiupsnytės kūrinį režisavo Valentinas Masalskis) bei Šiaulių dramos teatro vaidinimą "Panama labai graži" (Janošo ir V.Bonzelso kūrinių motyvais režisavo Regina Steponavičiūtė). Ir, deja, abiem vaidinimams stigo tvirtesnės įvykių struktūros.

Šiauliečių 2 dalių vaidinimą be kliūčių būtų galima "padalinti" į du savarankiškus spektaklius: personažai – tie patys, istorijos – skirtingos, o smulkių nuotykių nuotykėlių – devynios galybės. Anot mokyklinių tiesų, "režisūra – tai atranka", o būtent jos čia stinga (ir ne tik dramaturgijos struktūrai, bet ir plastiniam sprendimui, kuris priminė "skuduryną su gargarais"). Spektaklyje triumfuoja detalizacija, tiksliau – nemotyvuota smulkmenizacija. Personažai makaluojasi pirmyn atgal, plepa, jų kostiumų draiskanos virpa mirga, vargšės penkiasdešimtmetės aktorės cypauja visokių pelyčių balsais (aktoriai tarsi palikti improvizacinei ir profesinei savieigai)... Raiškos precizijos nė su žiburiu nerasi (ačiūdie, tą patį vakarą šiauliečiai parodė tikrai skoningą, žanro ir stiliaus požiūriu bei aktorių vaidmenimis itin įdomų Vytauto V. Landsbergio spektaklį "Daktaras ir Mangaryta").

V. Masalskio spektaklis "Saula" Nacionaliniame dramos teatre priešingai – estetiškai išpuoselėtas. Muzikologai turbūt dar tars savo žodį apie kompozitorės Ramintos Šerkšnytės indėlį kuriant šį spektaklį. Ar teatralizuotą koncertą? Juk veiksmo linija vos įžvelgiama: spektaklio "stuburas" – Mariaus Jampolskio vaidinamo "blogiuko vištino", paukščio Kako, monologai karpytais angeliukais papuoštoje konstrukcijoje (dailininkė – Renatos Valčik, karpinių autorė – A.Žiupsnytė) oriai sėdinčiai ir savo "momentų" laukiančiai solistei Saulei Šerytei... Vaidybos partnerystės čia nėra. Aktoriui, paslėptam po "vištino" kostiumu-kauke, itin sunku: teksto – daug, plastinės galimybės – menkos, partnerės atsako nėra, vertinimų žiūrovai nemato... Vaikai krykštauja, regėdami klounados triukus, bet kiek jiems artima ir suprantama autorės potekstė bei intencija išteisinti kitokio žmogaus būtį ir pasirinkimą? Dramatizmą čia įkūnija savarankiški solinės muzikos intarpai, bet ne "blogo" personažo komentuojantys monologai. Sceninio konflikto stygius, paprasčiau tariant. Galbūt vaidinimas dar keisis, galbūt kūrėjai dar paieškos įvairesnių "vištino" santykių su Saula – šio kol kas abstraktaus, tik idėjas ženklinančiu personažu?

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:30:17 Aug 28, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba