Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-04 nr. 3038

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ostap Slyvynski.
TŪKSTANTIS LAUŽŲ
60
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• BALTIJOS RAŠYTOJŲ TARYBOJE

POKALBIAI 
• "ESU NUO MEILĖS LIKUSIŲ ŠIUKŠLIŲ KUOPĖJA"23
• DEIVIŲ DAINOS3

VYTAUTUI BACEVIČIUI – 100 
• Krzysztof Droba.
VYTAUTO BACEVIČIAUS SUSIRAŠINĖJIMAS SU ŠEIMA LENKIJOJE
10

KNYGOS 
• Kęstutis Nastopka.
SKAITAU ČIGRIEJŲ
• Laimantas Jonušys.
51-OJI VALSTIJA – GINTARINĖ
4
• ULISAS
• KENOTAFAS
• EREZIJA37
• NAUJOS KNYGOS4

KULTŪRA 
• GYVENIMO PARADOKSAS – IŠSAUGOTI ATEITĮ7

DAILĖ 
• Gabrielė Žaidytė.
LIETUVIŲ TAPYBA TBILISYJE
• Nijolė Nevčesauskienė.
VAIKŲ KŪRYBĄ ĮKVEPIA ŠVENTOJO KAZIMIERO ASMENYBĖ
• Kristina Pašakinskaitė-Gricienė.
"RUPŪŽĖ, KURIOS TAIP IR NEPAGAVAU..."

TEATRAS 
• SIEKTI VERTIKALĖS7
• Ridas Viskauskas.
JAUNŲJŲ SPURTAS
• AKCIJA

PAVELDAS 
 Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

MENO DIS/KURSE* 
• NUTRŪKSTANTYS PAŠNEKESIAI3
• PRISIJUNGĘS PAŠNEKESYS, ARBA ATTACHMENTAS2

KINAS 
• THOMO MANNO KŪRINIŲ EKRANIZACIJOS VILNIUJE

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
IŠ "TRIEILIŲ"

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
JAUNYSTĖS SODAS
2

VERTIMAI 
• VENGRIJOS ČIGONŲ LIAUDIES DAINOS2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Zigmas Vitkus.
SĖKMĖS JAUNIMAS – TAI TURTUOLIAI...
5
• Justinas Bočiarovas.
KAIP AŠ PASODINAU BROLĮ
27

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ROKO POETIKA: JIMIS HENDRIXAS
2

KRONIKA 
• KIOSKELIS SU KLAUSIMĖLIAIS1
• Ridas Viskauskas.
PROZOS KŪRINIŲ INSCENIZACIJOS TEATRE VAIKAMS
• KONKURSAS 2005 M. BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAMS GAUTI
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• "MANO ŽMONĖS"1
• SUTARTIS

DE PROFUNDIS 
• LPP2
• Stanisław Tym.
MĖNESIO ISTORIJA
2
• KRYPTIS – LIETUVIŠKOS RAUDOS. KGB? NA IR KAS?7

PAVELDAS

LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Podhorcų tvirtovė-rezidencija

Pabaiga. Pradžia 3035 numeryje

Podhorcų ansamblis, laikomas vienu įspūdingiausių tvirtovės ir rezidencinių rūmų kompleksų Europoje, buvo pastatytas apie 1635–1640 m. italų ir prancūzų architektų bei fortifikatorių A. dell‘Aquos ir G. la Vassero de Beauplano. Ansamblį dekoravo G.B.Falconi’s ir C.Tencalla. Pastarasis su giminaičiais tuo pačiu metu dirbo ir Vilniuje prie Vazų dinastijos finansuojamų objektų: statė Šv. Kazimiero koplyčią bei rekonstravo Valdovų rūmus. Todėl lietuvių specialistai Podhorcuose fiksavo daugelį eksterjero architektūrinių detalių ir elementų (portalų, langų apvadų, laiptinių detalių ir kt.), juos apmatavo. Ši gausi vizuali informacija, papildyta sukaupta literatūra, padės grupuojant Lietuvos valdovų rūmų ankstyvojo baroko epochos radinius bei atkuriant to laikotarpio eksterjerus ir interjerus. Su Podhorcų bei Zločevo restauravimo metodika ekspedicijos dalyviams detaliau teko susipažinti Zločevo pilyje, kurią aprodė bei į klausimus atsakė Lvovo dailės galerijos ilgametis direktorius Borisas G.Voznickis. Zločevo pilyje, priešais įvažiavimo vartus, šiuo metu yra statomas bastionas, kuris niekada neegzistavo, tačiau jame numatytos įrengti būsimo muziejaus lankytojų priėmimui ir aptarnavimui reikalingos pagalbinės patalpos. XVII a. rezidencinio korpuso interjerų elementai atkuriami įvairiomis ir kartais abejotinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, remiantis išlikusio akmeninio portalo apvadų profiliais, kiti neišlikę portalai tiek Zločeve, tiek ir Podhorcuose numatomi atkurti ir jau atkuriami ne iš brangaus marmuro, smiltainio ar kito akmens, bet iš smiltainio spalvą ir faktūrą imituojančio pigaus cemento skiedinio, grindims naudojamas XIX a. parketas, salėse statomos neegzistavusios stilizuotos atramos, jei jos dabar konstrukciškai reikalingos. Tiesa, ateityje, turint daugiau lėšų, žadama pakeisti pigesnius sprendinius naujais, solidesniais, t. y. paliekama restauravimo ar rekonstrukcijos grįžtamumo galimybė (šiandien Europoje tai plačiai praktikuojama, restauruojant kilnojamas meno vertybes). Ekspedicijoje dalyvavę Lietuvos restauratoriai, architektai džiaugėsi, kad gali atkurti Valdovų rūmus ne tik remdamiesi autentiška radinių informacija, bet ir panaudodami tinkamas atkūrimui medžiagas.

Vienas svarbiausių ekspedicijos tikslų Ukrainoje buvo Lvovo miesto renesanso ir ankstyvojo baroko paminklų bei jų stilistinių elementų studijos ir fiksavimas, istorinėse rezidencijose įsikūrusių muziejų ekspozicijų aplankymas, pažintis su rūmų restauravimo metodika. Lietuvių specialistus Lvove, kaip ir apylinkių rezidencijose, lydėjo galerijos direktorius B.G.Voznickis, sugebėjęs atidaryti lankytojams užvertas restauruojamų ar tądien uždarytų objektų duris. Taip buvo aplankyti vadinamieji Korniakto, arba Karališkieji, rūmai Turgaus aikštėje, kitos greta stovinčios Renesanso ir ankstyvojo baroko epochų miesto patricijų XVI–XVII a. rezidencijos (Juodieji, Bandinelių, Volfovičių ir kt. rūmai), miesto Arsenalas, remiant Vazų dinastijai statytos manieristinės bernardinų ir jėzuitų bažnyčios, Valakų ir Lotynų katedros su renesansinėmis koplyčiomis. Visur buvo fiksuojama vizualinė eksterjerų ir interjerų architektūros elementų, jų kompozicijų, restauravimo darbų, ekspozicijų įrengimo informacija, kaupiama literatūra ir kita rašytinė medžiaga.

iliustracija
Lvovo bernardinų bažnyčios frontonas su Lenkijos ir Lietuvos heraldiniais ženklais

Karališkieji rūmai, kuriuose šiandien yra įsikūręs Lvovo istorijos muziejaus skyrius, XVII a. buvo vadinami Mažuoju Vaveliu. Ekspedicijos dalyvius dominančio laikotarpio architektūros elementų rūmai išlaikė daugiausia eksterjeruose, įspūdingame trijų aukštų atvirų arkadų apsuptame vidiniame kieme, keli vėlyvojo renesanso stiliaus portalai išlikę ir interjere. Dauguma teminių bei vadinamų Karališkųjų salių interjerų ekspozicijų atspindi XVIII ar XIX a. stilistikas, nors jose esama ir XVI–XVII a. taikomosios bei vaizduojamosios dailės kūrinių.

Prieš kelerius metus Lvovo dailės galerijai buvo perduoti vieni ištaigingiausių Lvovo rūmų – XIX a. pabaigoje prancūzų istorizmo stiliumi pastatyta grafų Potockių rezidencija. Pastaruoju metu tęsiami jos restauravimo darbai, tačiau keletas reprezentacinių salių sutvarkyta. Šių rūmų puošnūs interjerai atspindi kelių XIX a. pabaigos istorizmo stilistikų formas – neorenesansą, neobaroką, neorokoką, neoklasicizmą. Lvovo dailės galerijos muziejininkai šių rūmų interjeruose siekia sukurti istorinės rezidencijos principais besiremiančią Vakarų Europos dailės ekspoziciją, integruotą į stilizuotus interjerus. Metodiniu atžvilgiu tai pravartus Valdovų rūmų interjerų atkūrimui ir autentiškų vertybių juose komponavimui pavyzdys. Nepaisant Potockių rūmų interjerų dekoro puošnumo, taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai (baldai, paveikslai ir kt.) tuose interjeruose pateikti gana saikingai, pabrėžiant kiekvieno jų individualią išskirtinę vertę, o ne vien tik iliustracinę interjero kompozicijos reikšmę. Lvovo dailės galerijos meno kūrinių rinkiniai leidžia įgyvendinti kelių Lvovo ir jo apylinkių istorinių rezidencijų atkūrimo, interjerų bei ekspozicijų įrengimo projektus. Šiame darbe ukrainiečiams talkina lenkai, pirmiausia Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, Jogailos universiteto specialistai. Tokia istorinių rezidencijų interjerų atkūrimo praktika nėra nauja, tačiau realiai įgyvendinti skirtingi pavyzdžiai įvairių laikotarpių aplinkoje patvirtina jos pranašumus. Lietuvos dailės muziejus turi panašaus darbo patirtį, nes anksčiau buvo įrengęs istorinių interjerų ekspoziciją Verkių rūmuose, atkūrė Chodkevičių rūmų reprezentacinius interjerus, įkurdindamas šioje istorinėje rezidencijoje Vilniaus paveikslų galeriją, interjerų ekspozicijas įrengė Palangos, Renavo, Rokiškio, Paežerių ir kituose rūmuose. Remiantis šiais Europoje pripažintais ir praktikuojamais principais, patikrintais daugelyje istorinių rezidencijų, galima atkurti ir Lietuvos valdovų rūmų interjerus.

iliustracija
Karališkųjų rūmų Lvove vidinis arkadinis kiemas

Lvovo dailės galerijos padalinys yra ir XIV–XVI a. statyta Olesko pilis. Ši iki XVI a. vidurio Lietuvos ir Lenkijos pasienyje buvusi pilis, kurioje XVII a. pradžioje gimė būsimasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Sobieskis, kelis dešimtmečius traukia didelius turistų srautus savo istorija, vertinga architektūra, eksponuojamomis meno vertybėmis. Ekspedicijos dalyviai čia fiksavo renesanso stiliaus architektūros elementus, domėjosi ekspozicijų vertybėmis, pilies atkūrimo istorija, apžiūrėjo požemiuose esančias architektūros detales. Vienas įdomiausių pilies eksponatų – XVI a. iš balto marmuro nežinomo dailininko sukurtas Barboros Radvilaitės biustas, kurį anksčiau greičiausiai puošė polichromija, paauksavimai. Keliose pilies salėse pasistengta atkurti XVI-XVII a. istorinius interjerus. Greta pilies stovinčiame vienuolyno ansamblyje Lvovo dailės galerija laiko savo senosios dailės (skulptūros, tapybos, taikomosios dailės) rinkinius, kuriuos ekspedicijos dalyviai galėjo pamatyti. Su B.G.Voznickiu buvo aptartos Lvovo dailės galerijos ir Lietuvos dailės muziejaus bendrų ateities projektų galimybės.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotikos epochos architektūros paveldui pažinti buvo skirtas ekspedicijos dalyvių apsilankymas Lucko pilyje, statytoje ir plėstoje XIII–XV amžiuose. Iki Liublino unijos tai buvo viena svarbiausių Lietuvos valdovų ir jų vietininkų Voluinėje rezidencijų. Čia 1429 m. Vytauto Didžiojo buvo surengtas Europos valdovų ir jų atstovų forumas, kuriame tarp kitų probleminių Europos valstybių santykių klausimų buvo svarstoma ir Vytauto karūnavimo karališkąja karūna galimybė. Nors rezidenciniai pilies rūmai neišliko, jos iš dalies atstatytų bokštų ir sienų architektūra yra svarbus šaltinis, teikiantis žinių apie Vytauto laikų LDK architektūros būdingas formas. Todėl mūsų specialistai apžiūrėjo visus pilies statinius, matavo, fotografavo elementus, domėjosi ansamblio autentiškumu, restauravimo problemomis, susitiko su pilies muziejaus direktoriumi Tarasu V.Rabanu. Susipažinta ir su kai kuriais Lucko senamiesčio paminklais (pvz., dar renesanso formas eksterjere išlaikiusia sinagoga). Luckas buvo paskutinis ekspedicijos metu aplankytas Ukrainos miestas. Iš jo grupė pasuko į Lenkiją, kur pakeliui atgal į Lietuvą buvo numatyta susipažinti su Zamoscio (Zamość) ir Žemutinio Kazimežo (Kazimierz Dolny) miestais, Janoveco pilimi bei kunigaikščių Čartoriskių rezidencija Pulavuose.

iliustracija
Lucko aukštutinės pilies vartų bokštas

Lenkijos didikų Zamojskių iniciatyva italų architekto B. Morando XVI a. pab.–XVII a. pr. pastatytas Zamoscio miestas yra vienas nedaugelio įgyvendintų idealių renesanso miestų projektų Europoje. Lietuvos specialistus šis miestas domino pirmiausia paminklų architektūrinių elementų ir detalių įvairove. Čia buvo tiriamos ir fiksuojamos atikų, portalų, langų apvadų, skliautų dekoro formos, kaip svarbi palyginamoji medžiaga XVI–XVII a. atkuriamų Valdovų rūmų architektūrai pažinti, radiniams tirti, eksterjerams ir interjerams atkurti. Ekspedicijos dalyviai aplankė Žemutinio Kazimežo miestą, kuriame ypač domėjosi parapine bažnyčia. Tai – puikus vadinamo vėlyvojo Liublino renesanso architektūros, turėjusios įtakos ir etninės Lietuvos architektūros raidai, pavyzdys.

Lenkijos didikams Firlėjams ir Liubomirskiams priklausiusioje XVI–XVII a. Janoveco pilyje ekspedicijos dalyvius pasitiko buvęs Pavyslio muziejaus Žemutiniame Kazimeže direktorius Jerzis żurawskis ir dabartinis direktorius Tadeuszas Rozłowskis. Pastaraisiais amžiais apleistas įspūdingas pilies ansamblis buvo išpirktas iš savininkų ir tris dešimtmečius restauruojamas bei atstatomas. Čia vykdomi archeologiniai, architektūriniai, istoriniai tyrimai, jų medžiaga sintetinama. Esama planų atkurti dalį XVII a. G.B.Falconi’o interjerų, kurių dekoro smulkūs elementai išlikę ant sienų, kad būtų galima pilies lankytojams pristatyti tos epochos rezidencijos vaizdą, naudoti patalpas reprezentaciniams poreikiams. Tačiau baiminamasi, kad investicijos į pilies atkūrimą gali ir neatsipirkti, mąstoma apie patrauklią turizmo infrastruktūrą Janoveco pilyje sprendžiami panašūs tyrimų, atkūrimo, ekspozicijų rengimo, patalpų naudojimo klausimai, kaip ir atkuriant Lietuvos valdovų rūmus. Todėl vaisinga buvo ekspedicijos narių diskusija su muziejaus vadovais aktualiais ir Janoveco, ir Vilniaus rezidencijų ateities klausimais, pasiryžimas bendradarbiauti ateityje.

iliustracija
Janoveco pilis

Paskutinis trečios tiriamosios ekspedicijos tikslas – kunigaikščių Čartoriskių rezidencija Pulavuose, tiksliau, ne patys XIX a. rūmai, o vadinamas Gotikos namelis parke, kur buvo kaupiamos Lietuvos ir Lenkijos kultūros, meno, istorijos vertybės, šiandien laikomos Krokuvos Čartoriskių muziejuje. Remiantis turėta informacija, tikėtasi rasti sugriautų Lietuvos valdovų rūmų architektūrinių elementų. Tačiau nei namelio "Lietuvos sienoje", nei buvusio rinkinio inventoriuje jokių su Vilniaus rūmais susijusių relikvijų niekada nėra buvę. Apžiūrėjus daugiausia iš Krokuvos atvežtas ir į Gotikos namelio sienas įmūrytas gotikos ir Renesanso epochų architektūros detales, Pulavuose buvo patikrinta ir paneigta viena iš versijų, jog čia saugomos Lietuvos valdovų rūmų liekanos.

Intensyvi ir turininga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tyrėjų, projekto kūrėjų bei interjerų ir ekspozicijų programos rengėjų trečia tiriamoji ekspedicija į Pietų Lenkijos ir Vakarų Ukrainos pilis bei rūmus davė vertingos informacijos įvairiais Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo aspektais (tyrimai ir jų medžiagos lyginimas, atkūrimo metodika, interjerų ir ekspozicijų rengimas, lankytojų aptarnavimas ir panašiai). Ekspedicijos dalyviai parsivežė kelis tūkstančius fotografijų su svarbia lyginamąja informacija, daug specialios mokslinės literatūros, užmezgė kontaktus su kolegomis Lenkijoje ir Ukrainoje. Ekspedicijos rezultatai dar ilgai bus dorojami, daromos išvados, tačiau net ir šie pirminiai ekspedicijos įspūdžiai liudija, jog ji buvo naudinga ir reikšminga vykdant Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo programas, sprendžiant keblius su atkūrimu susijusius klausimus.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:30:13 Aug 28, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba