Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-04 nr. 3038

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ostap Slyvynski.
TŪKSTANTIS LAUŽŲ
60
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• BALTIJOS RAŠYTOJŲ TARYBOJE

POKALBIAI 
• "ESU NUO MEILĖS LIKUSIŲ ŠIUKŠLIŲ KUOPĖJA"23
• DEIVIŲ DAINOS3

VYTAUTUI BACEVIČIUI – 100 
• Krzysztof Droba.
VYTAUTO BACEVIČIAUS SUSIRAŠINĖJIMAS SU ŠEIMA LENKIJOJE
10

KNYGOS 
• Kęstutis Nastopka.
SKAITAU ČIGRIEJŲ
• Laimantas Jonušys.
51-OJI VALSTIJA – GINTARINĖ
4
• ULISAS
• KENOTAFAS
• EREZIJA37
• NAUJOS KNYGOS4

KULTŪRA 
 GYVENIMO PARADOKSAS – IŠSAUGOTI ATEITĮ7

DAILĖ 
• Gabrielė Žaidytė.
LIETUVIŲ TAPYBA TBILISYJE
• Nijolė Nevčesauskienė.
VAIKŲ KŪRYBĄ ĮKVEPIA ŠVENTOJO KAZIMIERO ASMENYBĖ
• Kristina Pašakinskaitė-Gricienė.
"RUPŪŽĖ, KURIOS TAIP IR NEPAGAVAU..."

TEATRAS 
• SIEKTI VERTIKALĖS7
• Ridas Viskauskas.
JAUNŲJŲ SPURTAS
• AKCIJA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

MENO DIS/KURSE* 
• NUTRŪKSTANTYS PAŠNEKESIAI3
• PRISIJUNGĘS PAŠNEKESYS, ARBA ATTACHMENTAS2

KINAS 
• THOMO MANNO KŪRINIŲ EKRANIZACIJOS VILNIUJE

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
IŠ "TRIEILIŲ"

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
JAUNYSTĖS SODAS
2

VERTIMAI 
• VENGRIJOS ČIGONŲ LIAUDIES DAINOS2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Zigmas Vitkus.
SĖKMĖS JAUNIMAS – TAI TURTUOLIAI...
5
• Justinas Bočiarovas.
KAIP AŠ PASODINAU BROLĮ
27

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ROKO POETIKA: JIMIS HENDRIXAS
2

KRONIKA 
• KIOSKELIS SU KLAUSIMĖLIAIS1
• Ridas Viskauskas.
PROZOS KŪRINIŲ INSCENIZACIJOS TEATRE VAIKAMS
• KONKURSAS 2005 M. BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAMS GAUTI
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• "MANO ŽMONĖS"1
• SUTARTIS

DE PROFUNDIS 
• LPP2
• Stanisław Tym.
MĖNESIO ISTORIJA
2
• KRYPTIS – LIETUVIŠKOS RAUDOS. KGB? NA IR KAS?7

KULTŪRA

GYVENIMO PARADOKSAS – IŠSAUGOTI ATEITĮ

[skaityti komentarus]

Yra toks afrikiečių posakis: "Kas rytą Afrikoj prabunda antilopė. Ji žino, jog turi bėgti greičiau už liūtą, kad tas jos nesudraskytų. Kas rytą Afrikoj prabunda liūtas. Jis žino, jog turi bėgti greičiau už antilopę, kad nenugaištų iš bado. Nėra jokio skirtumo, ar tu esi antilopė, ar liūtas. Rytą, vos tik prabudęs, tu privalai bėgti".

Prancūzų antropologas Jeanas Franēois Dortier savo knygoje "L’homme, cet étrange animal" nagrinėja evoliucines žmogaus mąstymo, kalbos, kultūros ištakas. Jis įrodinėja, kad žmogaus gebėjimas ilgai bėgti buvo vienas iš veiksnių, kurie nulėmė mūsų vystymąsi.

Pietų Afrikoje bušmėnas gali valandų valandas bėgti, kad sugautų antilopę. Iš pradžių žmogui tokia medžioklė gali pasirodyti beviltiška. Antilopė – vienas greičiausių žemės gyvūnų, kai kurių rūšių antilopės pasiekia net 100 km/h greitį. Nuo persekiojančio žmogaus jos lengvai pabėga. Tačiau bušmėnas ištvermingas, po kurio laiko jis pasiveja antilopę, toji vėl turi bėgti nuo jo. Tai trunka keletą valandų. Antilopė pradeda tankiai alsuoti, sušyla, sukaista, jos kailis nebepajėgia pašalinti šilumos pertekliaus. Bušmėnas irgi apsipylęs prakaitu, bet plikas jo kūnas lengvai jį pašalina, todėl išlieka gana vėsus. (Žmogaus prakaito liaukos daug geriau išsivysčiusios negu žvėrių.) Galiausiai antilopė pavargsta, ji nebeįstengia pabėgti ir tampa lengvu bušmėno grobiu.

Šitaip medžioja ne tik bušmėnai Kalahario dykumose. Ir navahų genties indėnai tuo pačiu būdu medžioja elnius, o Australijos aborigenai – kengūras. Labai galimas daiktas, kad ir pirmykščiai žmonės taip pat medžiodavo. Žmogus – vienintelė beždžionė, galinti ilgai bėgti. Tam pritaikytos jos kojos, dubuo, kvėpavimo sistema. Mes neįstengiame taip greitai bėgti kaip žvėrys, bet bėgame gerokai ilgiau.

Žmogbeždžionei evoliucionuojant, jos dubuo pakito, sumažėjo ir susiaurėjo dubens kanalas. Pirmykštėms moterims atsirado didelis nepatogumas, jos turėjo ilgiau vargti su savo kūdikiais, nes jie gimdavo prasčiau išsivystę negu primatų. Vis dėlto evoliucijos nauda – gebėjimas vaikščioti dviem kojom ir ilgai bėgti – buvo kur kas didesnė už tą nepatogumą.

Dortier, kalbėdamas apie bėgimo reikšmę žmogaus vystymuisi, remiasi amerikiečių biologu Berndu Heinrichu ("Why We Run: A Natural History"). Pats Heinrichas buvo geras maratono bėgikas. Jis tyrinėjo įvairių gyvūnų – kiškių, kengūrų, kamanių, migruojančių paukščių, taip pat žmogaus gebėjimą bėgti.

Heinrichas pabrėžia, kad, norint pagauti antilopę, nepakanka vien ilgai bėgti, reikia sugebėti toli matyti, bet ne erdvėje, o laike. Antilopės medžioklis turi numatyti, kada jis pasieks pavargusį žvėrį. Tas vaizdinys jį ir verčia bėgti. Net pajutęs skausmą ir nuovargį, toks bėgantis medžioklis nesustoja, nes jo siekimas tarsi gena jį tolyn.

Tai ir yra pagrindinis dalykas, skiriantis žmogų nuo laukinio žvėries. Antilopė gyvena šia akimirka, reaguoja į tai, kas vyksta šiuo metu, čia ir dabar. Ateities ji neplanuoja. Žmogus gyvena planuodamas, įsijausdamas į savo svajones, tie vaizdiniai tarsi neša jį tolyn, daro ištvermingą. Toji savybė padeda pasiekti tolimą tikslą ne tik bėgant, bet ir statant namą, rašant knygą ar siekiant to, kurį myli. Vaizduotė – stipriausias mūsų variklis. Anot Camus, žmogaus mintis yra jo troškimas.

Poetas Paulis Valéry viename savo aforizme sako, kad sąmonės užduotis – kurti ateitį. Kuo turtingesnis vidinis pasaulis, tuo daugiau pažinimo galimybių. Žmogaus regai ateitis atsiskleidžia kaip platus galimybių laukas. Dortier savo knygoje žmogų vadina idėjų mašina. Toji minčių mašina "gamina" nenutrūkstančią vaizdų virtinę. Vidinis filmas prasideda jau po kelių mėnesių nuo mūsų gimimo ir baigiasi tik tada, kai nustoja plakti širdis. Kaip žuvis nepastebi vendens, kuriame ji plaukioja, taip žmogus nekreipia dėmesio į vidinį pasaulį, kuriame tarsi plauko jo mintys.

Žmogus, matyt, yra vienintelis gyvūnas, planuojantis ateities poreikius. Pasak Goethe’s, gyvenimą iš esmės galima apibrėžti paradoksu – išsaugoti ateitį. Daugelio gyvūnų veiksmai kelia įspūdį, tarsi jie planuotų savo ateitį: paukščiai suka lizdus, voverės renka maisto atsargas žiemai ir taip toliau. Tačiau toks jų elgesys tėra instinktyvus. Gyvūnai neįsivaizduoja ateities, jie tik tenkina savo instinktus. Žmogus, tenkindamas savo poreikius ir planuodamas rytdieną, tarsi viena koja stovi dabartyje, o kita – ateityje, jis privalo pasirinkti savo veiksmus: arba ši akimirka, arba rytdiena. "Mano širdis priklauso praeičiai, galva – ateičiai, o tai, kas vadinama dabartim, iš tikrųjų priklauso ne man", – rašė Atterbomas Geijeriui.

Kitas evoliuciškai svarbus veiksnys, padėjęs žmogui pranokti gyvūnus, susijęs su jo prakaitavimu. Žmogus gausiau prakaituoja negu beždžionės. Prakaitas pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, bet paverčia žmogų ištroškusiu gyvūnu, priklausomu nuo vandens. Išmokęs atsinešti vendens, jis gali nukeliauti ilgesnį kelią, taigi tampa dar ištvermingesniu bėgiku. Deja, nėra jokių archeologinių iškasenų, liudijančių, kaip pirmykščiai žmonės nešiodavo vandenį, tie "indai" tiesiog neišliko, vis dėlto tai buvo geras pretekstas planuoti ateitį. Taigi vandens semtuvas, kibiras ar koks maišas jam nešti suteikė žmogui didesnę pasaulio pažinimo laisvę, padėjo žmonėms plačiau pasklisti, sykiu prasiplėtė ir jų vidinio pasaulio ribos.

Remdamasis žmogum, kaip idėjų mašina, Dortier mėgina paaiškinti ir religinio mąstymo atsiradimą. Anot jo, mūsų vaizdiniai verčia mus ieškoti to, kas vyksta pasaulyje, priežasties. Kai suvokiamas priežastinis ryšys, žmonėms geriau planuoti savo ateitį. Tačiau, neradę priežasties, žmonės patys ją sukuria. Kadangi žmogus yra linkęs į antropomorfizmą, galima teigti, kad nepaaiškinamų dalykų ir reiškinių priežastimi jis laiko kažkokią būtybę. Evoliucionuojant rūšiai homos, pavojingiausi jos priešai greičiausiai buvo ne tik įvairiausi plėšrūnai, bet ir kiti tos pačios rūšies gentainiai. Nuolatinis pavojus, užpuolimo grėsmė išlavino labai jautrią pirmykščio žmogaus nuojautą, jis išmoko pajusti besiartinančią kitą būtybę. Turint galvoje evoliuciją, kartais yra geriau regėti šmėklą, negu pakliūti priešui į nagus. Už kokio nors reiškinio žmogus tarsi automatiškai regi slypinčią būtybę. Jeigu ji nėra reali, jis lengvai gali ją paversti antgamtine, suteikti jai neregimą pavidalą, nes iš tikrųjų ją be galo sunku pamatyti. Tokios būtybės vėliau tampa pagrindiniais padavimų, mitų veikėjais, o mitai padeda suvokti pasaulio įvykių jungtį. Kitaip sakant, dievai ar kitos antgamtinės esybės randasi iš žmogaus poreikio visur įžvelgti priežastį, regėti būtybes ir iš noro pasakoti.

Nagrinėdamas Prancūzijos, Ispanijos olose aptiktus piešinius, Dortier aiškina meno atsiradimą. Beje, pernai vienoje Ispanijos oloje (la Sima de los Huesos) archeologai rado akmeninį kvarcito kirvuką, kuriam 380 000 metų, taigi jis gerokai senesnis už homo sapiens. Tas kirvis niekada nebuvo naudotas, ko gero, tai buvo dekoratyvi puošmena, gal kokia įkapių dovana, o gal tai rodo pirmykščio žmogaus poreikį galvoti apie ateitį.

Pagal švedų spaudą parengė ZITA MAŽEIKAITĖ

 

Skaitytojų vertinimai


14918. Ruslana :-) 2005-03-12 11:10
Jis yra labai puikus.Jėga,jėga,jėga.

46985. tomas :-) 2008-05-23 19:09
Nelbai itikimas dalykas! isvada: *jie tik taip mano *per mazai faktu *gyvunai jei irgi nemastytu i prieki: ^nesigintu nuo plesrunu ^nestatytu sau busto ^nesiruostu atsargu ziemai ^netykotu plesrunai geros progos uzpulti grobi ^neturetu instinkto (isgyventi) vien del instinkto isgyventi atsirado visi kiti instinktai ir kartu mastymas i prieki. Nes be instinkto nebutu sugalvoje kaip apsiginti nuo plesrunu ar apsisaugoti nuo lietaus ar dar daug ivairiu ivikiu

46986. thomas :-( 2008-05-23 19:18
labai levai

46987. sfd :-) 2008-05-23 19:19
vvtr

46988. afs :-( 2008-05-23 19:19
tvr

46990. ..|., :-) 2008-05-23 19:22
tomas ir thomas lopai

52172. sdsdsd :-( 2009-03-25 21:06
lempa cia vapse

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:30:06 Aug 28, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba