Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-04 nr. 3038

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ostap Slyvynski.
TŪKSTANTIS LAUŽŲ
60
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• BALTIJOS RAŠYTOJŲ TARYBOJE

POKALBIAI 
• "ESU NUO MEILĖS LIKUSIŲ ŠIUKŠLIŲ KUOPĖJA"23
• DEIVIŲ DAINOS3

VYTAUTUI BACEVIČIUI – 100 
• Krzysztof Droba.
VYTAUTO BACEVIČIAUS SUSIRAŠINĖJIMAS SU ŠEIMA LENKIJOJE
10

KNYGOS 
• Kęstutis Nastopka.
SKAITAU ČIGRIEJŲ
• Laimantas Jonušys.
51-OJI VALSTIJA – GINTARINĖ
4
• ULISAS
• KENOTAFAS
• EREZIJA37
• NAUJOS KNYGOS4

KULTŪRA 
• GYVENIMO PARADOKSAS – IŠSAUGOTI ATEITĮ7

DAILĖ 
• Gabrielė Žaidytė.
LIETUVIŲ TAPYBA TBILISYJE
• Nijolė Nevčesauskienė.
VAIKŲ KŪRYBĄ ĮKVEPIA ŠVENTOJO KAZIMIERO ASMENYBĖ
• Kristina Pašakinskaitė-Gricienė.
"RUPŪŽĖ, KURIOS TAIP IR NEPAGAVAU..."

TEATRAS 
 SIEKTI VERTIKALĖS7
• Ridas Viskauskas.
JAUNŲJŲ SPURTAS
• AKCIJA

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

MENO DIS/KURSE* 
• NUTRŪKSTANTYS PAŠNEKESIAI3
• PRISIJUNGĘS PAŠNEKESYS, ARBA ATTACHMENTAS2

KINAS 
• THOMO MANNO KŪRINIŲ EKRANIZACIJOS VILNIUJE

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
IŠ "TRIEILIŲ"

PROZA 
• Loreta Gražina Latonaitė.
JAUNYSTĖS SODAS
2

VERTIMAI 
• VENGRIJOS ČIGONŲ LIAUDIES DAINOS2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Zigmas Vitkus.
SĖKMĖS JAUNIMAS – TAI TURTUOLIAI...
5
• Justinas Bočiarovas.
KAIP AŠ PASODINAU BROLĮ
27

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ROKO POETIKA: JIMIS HENDRIXAS
2

KRONIKA 
• KIOSKELIS SU KLAUSIMĖLIAIS1
• Ridas Viskauskas.
PROZOS KŪRINIŲ INSCENIZACIJOS TEATRE VAIKAMS
• KONKURSAS 2005 M. BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAMS GAUTI
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• "MANO ŽMONĖS"1
• SUTARTIS

DE PROFUNDIS 
• LPP2
• Stanisław Tym.
MĖNESIO ISTORIJA
2
• KRYPTIS – LIETUVIŠKOS RAUDOS. KGB? NA IR KAS?7

TEATRAS

SIEKTI VERTIKALĖS

Marija Stiuart aktorės Ingos Jankauskaitės akimis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Inga Jankauskaitė – Marija Stiuart
Nuotrauka iš LNDT archyvo

2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko Jono Vaitkaus režisuotos vokiečių dramaturgo Friedricho Schillerio tragedijos "Marija Stiuart" premjera.

Šiame spektaklyje Marijos Stiuart vaidmeniu debiutavo jauna aktorė Inga Jankauskaitė, kurią kalbina Daiva Šabasevičienė.

Tave kalbinu ne vien dėl to, kad suvaidinai pagrindinį vaidmenį F. Schillerio tragedijoje "Marija Stiuart". Po kelių premjerinių spektaklių Tavo vaidmuo subrendo, Tu išlaisvėjai ir tam tikru atžvilgiu net pakeitei spektaklio eigą. Tavo Marija šiandien – lygiavertė stipriųjų Jolantos Dapkūnaitės ir Dalios Michelevičiūtės Elžbietų varžovė. Kaip Tu jautiesi? Kas įvyko?

Kai režisierius pakvietė mane skaityti šio vaidmens, buvau lyg plyname lauke: dvejus metus auginusi vaiką, grįžau į akademiją pas kitą pedagogą, besiremiantį kita mokykla. Supratau, kad manęs laukia didelis darbas. Nežinojau, nuo ko pradėti. Buvo tik paralyžiuojanti baimė, nes atsirado daugybė veiksnių, supratau, kad ateinu į profesionalų teatrą, į didžiąją sceną, dirbti su profesionaliais, patyrusiais aktoriais, šalia kurių jaučiausi tokia žalia. Marijos viziją susikūriau ne iš karto. Lūžis įvyko, kai pajutau, kad turiu viską, ko reikia, norint įgyvendinti vaidmenį, – balsą, jėgą ir temperamentą. Kraupu, bet ilgą laiką net negalėjau suvokti spektaklio turinio, nekalbant apie kokias nors filosofijas. Kitas dalykas – Vaitkus dirbo su pertraukomis, ir man atrodė, kad tos pauzės, prastovos – blogai, bet iš tiesų jos man buvo naudingos, nes turėjau laiko, savęs neskubindama, daryti namų darbus, gilintis į medžiagą. Šiandien keista pagalvojus, kaip man galėjo būti neaišku, apie ką kalbama kūrinyje. Kaip galėjo būti neaiški viena ar kita mintis? Tačiau, dabar repetuojant Lizos vaidmenį Dostojevskio "Demonuose", man taip pat neaišku, taip pat baisu garsiai tekstą skaityt, nes tik išsižioji, ir viskas prapuola, ką neseniai buvai apgalvojęs.

Dabar, kai spektaklis daugmaž išsikristalizavo, kai supratau jo esmę, pradėjau galvoti apie personažą, atsirado tam tikra laisvė ir pasitikėjimas savimi. Čia būtina patirtis. Iki tol nebuvau vaidinusi daugybei žiūrovų, tad ir tai daug ką pakeitė. Jauti, kada juos valdai, kada ne. Kai patirties neturi, nemoki nei jėgų paskirstyti, nei gerai "atlikti" kitų techninių dalykų. Dabar pradėjau jausti, ko kur trūksta.

Svarbiausia, kad patikėjau, jog aktorystė – mano darbas, jog galiu ir noriu vaidinti.

Vaitkaus nuomone, aukščiausios prabos teatrui nereikia efektų. Aukštasis pilotažas, kai aktorius sako tekstą, nieko aplinkui nevyksta, bet žiūrovui atrodo, kad scenoje šėlsta audra. Tai sunkiausia padaryti. Šiame spektaklyje neturiu jokių pagalbininkų, tik kostiumą.

Kol kas nesu dirbusi su kitu režisieriumi, – Vaitkus yra mano mokytojas. Todėl negaliu nieko lyginti. Man atrodo, kad taip ir turi būti. O kaip kitaip gali būti? Repetuodamas Vaitkaus spektakliuose, žinai, jog gali leisti sau ir klysti, ir eiti į lankas. Žinai, kad tave vis tiek už pakarpos grąžins. Be to, dažnai net nežinai, kaip pasiekti reikiamo tikslo. Tada režisierius pats tave išprovokuoja. Ne visada tie būdai lengvi, bet kito būdo nežinau. Geruoju savęs taip žiauriai neišprovokuosi. Kiekvienas turi savisaugos instinktą. Nebūtinai tai yra iš anksto sumodeliuotos situacijos. Kartais tai gali būti vienas žodis. Bet tu jauti energiją ir, aišku, pagarbą. Kadangi jis mano mokytojas, man svarbu viskas, ką jis pasakys. Vienas Vaitkaus "Na, čia neblogai" man reiškia daugiau nei trys puikios recenzijos. Žinom, kad tą jo "neblogai" turime užsidirbti.

Visi mes – žmonės, savaip reaguojam į stresus, bet kartais repetuoji repetuoji, o jis pasako "Stop, čia blogai". Ir taip pasako, kad gali praverkti visą vakarą. Kai kada užtenka tik jo žvilgsnio. Bet ar pati geruoju save išprovokuotum? Net nežinai, neįsivaizduoji, kiek tavyje visko yra.

Tik dabar pradedu suprasti, kokia yra Marija ir kokios jos noriu. Sunkiausia suvaidinti paslaptingą jos moteriškumą. Tai ne išorė. Kodėl jos geidė ir prieš ją neatsilaikė tiek daug vyrų? Tai jos energija. Todėl noriu, kad ji būtų ir moteriška, ir kartu tarytum išerzinta kalė. Ji visą laiką ribinėse situacijose. Man atrodo, kad ji net nemokėtų gyventi, nežinotų, kur dėtis, jei viskas būtų gerai. Ji – karalienė, bet tik kaip moteris, ne kaip politikė. Ir teisingumas šiuo atveju – nepastovus dydis.

Tačiau viena, kaip aš suvokiu vaidmenį, kita – ką pamato žiūrovas.

Tu – naujoje trupėje. Ar nesunku?

Kaip šauksi, taip atsilieps. Buvo žmonių, kurie ne iš karto prisileido. Ir aš taip pat elgčiausi, nežinodama apie žmogų nieko. Bet kai pamatė tam tikrus dalykus, pajutau, kad mane priima, kad galiu kalbėtis kaip lygi su lygiu. Svarbiausia – pagarbos jausmas. Žiūriu į teatrą kaip į bažnyčią. Dar studijų metu Vaitkus prieš kiekvieną specialybės paskaitą liepdavo plauti mokomojo teatro sceną. Tada atrodė: na, liepė, plausiu. Dabar supranti, kad jeigu pats išsiplauni sceną, tai nebežirgliosi po ją su nešvariais batais. Susiformavo kitas požiūris. Scena – lyg operacinė, kurioje negalima tam tikrų dalykų daryti. Partnerystė pirmiausia yra pasitikėjimas. Kai partneriu tiki ir pasitiki, prasideda laisvė. Atsiranda prasmė, dėl ko verta visa tai daryti.

Joks spektaklis nėra vertas daugiau, negu draugiškumas, žmoniškumas. Kartais norisi tai primint ir kitiems.

...Esu maišyto kraujo, mano mama rusė. Tai man leidžia pajusti tam tikras subtilybes, kurios atsiranda susidūrus kelioms kultūroms. Ryškiai tai patyriau Maskvoje, užėjusi į cerkvę. Įspūdis buvo toks stiprus, kad negalėjau žodžio pratarti. Šiandien vadinu tai "kraujo šauksmu". Tai yra intuityvūs dalykai. Tikiu, kad idėjos ir įkvėpimas ateina tada, kai žinoma, jog tai bus įgyvendinta. Jeigu gyveni, pasiruošusi priimti tai, kas tau yra duodama, tai tada ir duodama. O kalbant apie jaunus žmones, liūdna, kad beveik neskaitomos knygos, kad pamirštama klasika, ypač rusų. Akademijoje tenka išgirsti jaunosios kartos nuomonę, kad Čechovas – neįdomus. Geras aktorius taip nesakytų.

Rusų klasiką skaitau originalo kalba, noriu pajusti kalbos niuansus. Kaip į lietuvių kalbą išversti žodį "ģóõīåäńāī"? "Demonuose" išversta "musių knibždėlynė". Arba mylimiausią mano žodį "rodnoi"? Nors Dostojevskį skaityti – sunkus darbas. Net ir žinant, kad tą veikalą vaidinsi. Kita vertus, nebūtinai žiūrovui, skaičiusiam Dostojevskį, scenoje jį iliustruoti ir rodyti. Žiūrovas gali lyginti perskaitytą kūrinį su matomu, bet galima ir spektakliu priversti susidomėti Dostojevskiu.

Jei žmogus eina į teatrą, jis jaučia alkį, jam kažko trūksta. Mūsų darbas – priversti žiūrovą siekti vertikalės.

Aktoriai ne visada gali rinktis spektaklį. Režisūrinio teatro amžiuje dažnai kuri tik vaidmenį, bet ne spektaklio koncepciją.

Tikiu likimu. Teatras yra savęs pažinimo būdas. Noras pažinti save, aplinkinius ir suprasti žmogaus galimybių ribas – variklis, nes tada nebebijai nerti ir atverti savyje negražius dalykus, kurių tu niekada neatvertum. Einu į sceną per daug nefilosofuodama, o žinodama konkrečius tikslus ir stengdamasi pasinerti į vaidmenį. Akimirkos, kai pajunti laisvę ir pamiršti save, – didžiausia laimė, kokia gali būti. Atitrūkimas nuo savęs – ne asmenybės susidvejinimas. Tai duotybės, be kurių tu kitaip negali. Tam reikalinga auditorija. Svarbus jausmas, kai girdi, kad tavęs klausosi. Tai yra energijos apykaita. Priešingu atveju būtų beprasmiška tris valandas vaidinti, save atiduodant ir nieko negauti. Tuštybė juk yra nusilenkti, bet jeigu nusilenkimo nebūtų, nebūtų tam tikro ryšio, atrodo, po kelių mėnesių susirgtum. Tą abipusį ryšį pajutau fiziškai.

Kas Tau yra aktoriaus persikūnijimas?

Nelabai tikiu "persikūnijimais", nes man tai pernelyg mistiškai skamba. Scenoje siekiu tam tikrų tikslų, skleidžiu tam tikrą mintį. Kuo tiksliau ir įtaigiau tai darau, tuo labiau jaučiu, kaip tolstu nuo savęs ir neriu į personažą. Bet tai – sąmoningi procesai, o ne persikūnijimai. Antraip tai nebūtų profesija. Žiūrėdama spektaklio nuotraukas, savęs ten nematau. Nenoriu žiūrėti spektaklio įrašo, nes ten esu ne aš. Kuo vaidmuo toliau nuo manęs, tuo man nepatogiau jį žiūrėti. Vaidyba – tai būdas save provokuoti, veikti įvairiose situacijose.

 

Skaitytojų vertinimai


36031. just me :-) 2007-03-18 22:48
net keista, bet tokį gerą straipsnį seniai skaičiau...jankauskaitę mačiau tik televizijoj ir joje ji mane žavėjo, mačiau jos talentą, tačiau tai viskas. nežavėjo taip kaip žavi keli teatro aktoriai. niekada ja nesidomėjau, nes ji atrodė eilinė, bet kai šiandien teatre pamačiau ją scenoje sužavėjo iki kaulų smegenų. net nežinojau, kad ji vaidina teatre...gal kai žmogus apie kurį rašoma patinka tai ir straipsnis kitaip atrodo, bet man patiko...

38339. Gilindra :-) 2007-05-27 14:04
Mane Inga zavi ir televizijoje... „Zvaigzdziu duetuose" iskarto matosi, kad ji - neeiline. Jau vien tuo, kad jos dainos - lyg mazyciai vaidinimai originalios, graziai pateikiamos... Ir balsa ji puiku turi. Kaip noreciau nueti i jos spaktakli! Manau jis butu NEREALUS su tokia puikia aktore! ♥ O sis straipsnis tikrai labai geras...

39848. RAsA ;)* :-) 2007-07-12 13:09
Inga ir vaidina ir dainuoja tobulai... Dievuleliau, kai ji vaidina sunku atskirti kur realybe, o kur vaidyba... Tiesiog nuostabus zmogus... Zmogus is didziosios raides... Saunuole...

40001. burbulanzija :-) 2007-07-21 22:04
nerealia dievinu inga

40119. Monika :-) 2007-07-27 15:22
faina grazi aktore...njum liuxxx ingutea...

42112. bukas :-) 2007-11-09 17:14
liux labai geras straipsnis.man patnka INGA jos dainos ir vaidyba saunuole

42332. RAsA :-) 2007-11-14 19:53
Gražus spektaklis, vakar jį išvydau pirmą kartą. Labai sužavėta likau Ingos vaidyba, ji vaidino tiesiog nuostabiai. Kai ji susigraudindavoo, tai ir man ašaros riedėjo, širdis plyšo... nuostabu. Ingos vaidyba- nuostabu. Šaunuolė Inga.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:30:00 Aug 28, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba