Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-12 nr. 3241

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CHRISTOPH MECKEL.
Eilėraščio kalba
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• LORETA JASTRAMSKIENĖ.
Traukinys į Grįžulo Ratus
2
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Lenkijos Seime
5

POKALBIAI 
• Pasakoja MYKOLAS GUDELIS.
Norime parodyti emigraciją, apie kurią mažai kalbama

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties
11
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistikos studijų grupė kviečia į tarptautinę konferenciją „Grožio fenomenas ir jo horizontai“

KNYGOS 
• VAIDA MORKŪNAITĖ.
Pasaulis, kuriame viskas įmanoma
4
• NAUJOS KNYGOS5
• Bibliografijos ir knygotyros centras1

TEATRAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Varšuvos teatriniai susitikimai: Mikės Pūkuotuko ir Švento Kryžiaus sandūroje

DAILĖ 
• SAULIUS KUIZINAS.
Veidrodinių Alpių takeliai
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Dalyvauti ar išsiskirti?
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ .
Vidinės laisvės link

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Durys į nepažintąją muziką
• LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Muzika sielai. Nauja „Duo Strimaitis“ įgrota kompaktinė plokštelė
1

PAVELDAS 
 LIUCIJA ARMONAITĖ.
Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui
16

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dievaičiai tikslinei auditorijai
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Mūsų namai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Falsifikacija
54

POEZIJA 
• IEVA TOLEIKYTĖ.
10
• AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ.
4

PROZA 
• PETRAS VENCLOVAS.
1949-ieji. Patalkys
3

VERTIMAI 
• JĀNIS PETERS.
„Nebylūs mes plaukiam prieš...“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DONATAS PAULAUSKAS.
Uodegos
• NIJOLĖ KEPENIENĖ.
Poetiniai medvilnės laukai
1
• Pirmą kartą įteikta Dionizo Poškos premija3

KRONIKA 
• Klaipėdoje – M. Paničiaus komedija
• „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys“
• Antano Sutkaus retrospektyva

SKELBIMAI 
• Vlado Šlaito premijos konkursas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
1
• TEODORAS ČETRAUSKAS.
Mekenija 6
• Perlinės kruopos iš mokinių egzaminų rašinių

PAVELDAS

Valdovų rūmų dovana Lietuvai ir pasauliui

LIUCIJA ARMONAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
XVI a. vidurio Žygimanto Augusto gobelenas su Lenkijos ir Lietuvos herbais bei deive Viktorija
(iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies rinkinių)

Liepos 7–26 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai atveria vartus lankytojams. Tris savaites atkurtuose, bet dar neįrengtuose rūmuose vyks nemokamos ekskursijos. Tereikia užsiregistruoti.

Simbolinis atidarymas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas – vienas svarbiausių, ilgiausiai vykstančių (atkūrimo darbai pradėti 2002 m.) ir daugiausia visuomenės dėmesio sulaukusių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų, kurį finansiškai parėmė daugiau nei 70 tūkst. mūsų šalies gyventojų, išeivijos atstovų ir užsienio svečių.

LDK valdovų rūmus buvo planuota atkurti ir įrengti 2009 m. iki Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus oficialaus minėjimo. Nors dėl finansinių ir organizacinių problemų rūmų atidarymas nuolatinei veiklai atidėtas, tačiau liepos 6-ąją –­ pagrindinę Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus iškilmių, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną –­ numatomas simbolinis iš esmės atkurtų, tačiau iki galo neįrengtų Valdovų rūmų atidarymas. Pasak LDK valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, renginyje ketina dalyvauti Lietuvos ir užsienio prezidentai, Europos valstybių karaliai, kiti svečiai, atvyksiantys į tūkstantmečio jubiliejaus iškilmes.

Kodėl svarbu, kad visuomenė matytų dar neįrengtus Valdovų rūmus? „Todėl, kad žmonės finansavo savo rūmų atstatymą, – kalbėjo V. Dolinskas. – Turiu galvoje entuziastus, rūmus parėmusius aukomis, ir visus, kurie kaip šalies mokesčių mokėtojai, prisidėjo prie rūmų atstatymo. Todėl norėčiau, kad visi Lietuvos žmonės, gausiai vasarą į gimtinę sugrįžtanti išeivija, Vilniaus svečiai Lietuvos vardo tūkstantmečio ir „Vilniaus –­ Europos kultūros sostinės“ proga apsilankytų iš esmės atkurtuose Valdovų rūmuose. Svarbu, kad žmonės (tarp jų net ir didžiausi skeptikai), apsilankę Valdovų rūmuose ir pamatę, kas ir kaip čia daroma, išeina bent jau ne taip kritiškai nusiteikę, o kai kurie net tampa aistringais rūmų šalininkais. Tuo jau teko įsitikinti.“

Pasak direktoriaus, Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija numatyta liepos 6-ąją 13.30 val. Katedros aikštėje prie Pietinių (pagrindinių) rūmų vartų.

Trys savaitės nemokamų ekskursijų

Pirmąkart Lietuvos muziejininkystės istorijoje rengiamas unikalus projektas: tris savaites muziejus veiks be išeiginių, nuo 11 iki 18 valandos. Lankytojams bus rengiamos nemokamos ekskursijos (po 25 žmones) ne tik lietuvių, bet ir anglų, lenkų, vokiečių, rusų, kitomis kalbomis. Pavieniams lankytojams nemokamos ekskursijos lietuvių kalba kasdien prasidės tik 12.00 val. Pasak rūmų Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjo Gedimino Gendrėno, rūmų specialistai kruopščiai rengiasi šiam muziejaus pristatymui visuomenei. „Planuojame, kad per pusantros dvi ekskursijos valandas lankytojai per Didįjį kiemą įžengs į Valdovų rūmų rūsį, kur pamatys autentiškas istorinės rezidencijos liekanas, pereis per rūmų reprezentacines sales, kurias puošia įspūdingi portalai, krosnys, grindys, lubos, židiniai. Lankytojų dėmesiui siūlysime ir Valdovų rūmų atkūrimo projektą, čia veiks ir nedidelė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos bei radinių, rastų rūmų teritorijoje, ekspozicija. Numatėme rodyti Žemutinės ir Aukštutinės pilių maketus, kitą vertingą medžiagą, –­ vardijo G. Gendrėnas. –­ Prašyčiau žmonių nepamiršti, kad būtina iš anksto rezervuoti datą ir laiką. Jau šiandien galima skambinti bei užsakyti ekskursijas telefonu (8~5) 2620007 arba elektroniniu paštu: ekskursijos@valdovurumai.lt. Tokia organizuota tvarka būtina ir dėl lankytojų saugumo, ir dėl to, kad nesusidarytų nenumatytos spūstys, nepatekusiesiems netektų nusivilti.“

Pasirūpinta, kad ir užsienio svečiai, apsilankę rūmuose, ne tik susipažintų su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorija, bet ir atkreiptų dėmesį į Lietuvos ir Europos, gal net jų valstybės, istorines sąsajas. Ekskursijų vadovė Birutė Šulinskienė įsitikinusi, jog vokiečiai bei austrai nepraleis pro ausis tokio fakto, kad paskutinysis lietuviškosios Jogailaičių dinastijos atstovas Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas buvo susituokęs su Lince gimusiomis imperatoriaus Ferdinando I dukterimis Elžbieta ir Kotryna Habsburgaitėmis (pirmoji ir trečioji žmonos) ir kad Elžbieta palaidota Vilniaus Katedroje, Kotryna – Lince. Rusų turistai susidomės, išgirdę, kad 1560 m. į rūmus atvykę Maskvos pasiuntiniai tarėsi dėl Žygimanto Augusto sesers Kotrynos ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano IV Rūsčiojo tuoktuvių.

Unikalios parodos, net Kvedlinburgo analai!

Daugiau kaip metus muziejininkai kartu su partneriais rengėsi trims išskirtinėms tarptautinėms Lietuvos tūkstantmečio programos parodoms, kurias švenčių dienomis numatyta atidaryti Valdovų rūmuose. Deja, rūmuose dar negalima eksponuoti unikalių vertybių, kurioms būtinas ypatingas mikroklimatas, speciali apsauga. Pagelbėjo kolegos iš Lietuvos dailės muziejaus, suteikdami parodoms sales savo padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje. Čia liepos 5–6 d. Valdovų rūmai kartu su Lietuvos dailės muziejumi ir kitais partneriais atidarys unikalias parodas: „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ (koordinatoriai – Lietuvos archyvų departamentas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvas), „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Respublikos pabaigos“ (rengėjas – Krokuvos Vavelio karališkoji pilis), „Baltų menas“ (organizatorius – Vilniaus dailės akademija).

Istorijos dokumentų, leidinių, žemėlapių paroda „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ pristato Lietuvos valstybės ir jos visuomenės tūkstantmečio raidą nuo pirmojo žinomo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 m. Kvedlinburgo analuose iki nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės integracijos į NATO ir Europos Sąjungą dokumentų. Paroda pirmą kartą Lietuvoje pristato esmines istorijos datas atspindinčius unikalius dokumentus: Kvedlinburgo analus, Gedimino laiškus, Krėvos sutarties ir Liublino unijos aktus, Abiejų Tautų Respublikos padalinimų, tautinio atgimimo dokumentus, 1991 m. kovo 11-osios aktą, kitus.

Pirmą kartą Vilniuje pamatysime didelę (135 eksponatai!) parodą, kurią parengę lenkų specialistai pristato mūsų valdovų rezidencijos dvynės –­­ Krokuvos Vavelio karališkosios pilies paveldą. Paroda „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Respublikos pabaigos“ apima XIV–XVIII a., atskleidžia Vavelio pilies raidą, jos šeimininkus nuo pirmųjų Gediminaičių-Jogailaičių valdovų iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo.

„Mūsų žmones šioje parodoje, aišku, labiausiai domins lituanistikos eksponatai, – įsitikinęs parodos kuratorius Marijus Uzorka. – Tarp jų – penki Žygimanto Augusto kolekcijos (apie 1555 m.) gobelenai su Lietuvos ir Lenkijos herbais, valdovų inicialais. Lituanistiniu požiūriu svarbūs ir XVII a. viduryje Vilniuje dirbusio laikrodžių meistro Jokūbo Gierkės laikrodžiai.“

„Baltų meno“ paroda pirmą kartą Lietuvoje ir apskritai Europoje pristato baltų regiono priešistorės dailę iki Lietuvos valstybės susiformavimo. Ekspozicijos temos: baltai ir vikingų pasaulis; baltai ir keltai; baltų menas ir Romos imperijos įtaka; baltai, germanai ir Karolio Didžiojo imperija, kitos.

„Pilies festivalis“

Liepos 5–11 d. Katedros aikštėje, Taikomosios dailės muziejuje, Teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme ketvirtą kartą vyks „Pilies festivalis“. Pasak festivalio sumanytojos bei organizatorės Daivos Steponavičienės, renginys tęsia ir papildo istorinėse Lietuvos sostinėse Kernavėje ir Trakuose vykstančias šventes, pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų XVI–XVII a. Renesanso ir ankstyvojo baroko dvasinę bei materialinę kultūrą, šio išskirtinės reikšmės paveldo atkūrimo galimybes.

„Pilies festivalį“ sudarys kelios dalys. Muzikinė programa pristatys renesanso ir ankstyvojo baroko muzikinę kultūrą: rūmuose skambėjusią kapelų instrumentinę muziką, vokalinius kūrinius, šokius, –­ pasakoja D. Steponavičienė. – Kita festivalio dalis –­ amatų mugė, supažindinsianti su to meto dvaro materialine kultūra. Ją atkurs jau mūsų dienų meistrai, kurie primins, kad Renesanso laikais Vilnius buvo ne tik vienas svarbiausių LDK, bet ir visos Europos amatų centras – aukščiausio lygio meistrų, globojamų didžiojo kunigaikščio, miestas.“

Šiemet dėl finansinių sunkumų festivalyje nebus užsienio kolektyvų, tačiau kaip ir kasmet žiūrovus džiugins garsiausi mūsų šalies kolektyvai, aktyviai propaguojantys XVI–XVII a. kultūros ir meno paveldą.

 

Skaitytojų vertinimai


53486. vatinukas2009-06-14 17:56
Geda autorei ditirambus giedanciai kicui, surijusiam jau 250 milijonu litu. Kiek buvo galima uz tuos pinigus igydyti, ismokyti ir isleisti pasaulin gyvent!

53516. Balys2009-06-15 12:07
Valstybės rūmai - Lietuvos valstybingumo ar žečpospolitos reprezentacija?

53528. Baliui2009-06-15 16:12
Valstybingumas (šiuo atveju - Lietuvos valstybingumas) yra ne santvarka, ne politinė sistema ir netgi ne faktinis ar tarptautinis-teisinis valstybės statusas; valstybingumas - tai nuostata, visuomeniškai (kaip beje ir kiekybiškai) svari pilietinė idėja, siekiamybė, kuriai tarptautinė tikrovė, "ponia" geopolitika ir kaimyninės šalys nuolatos grasino, o ne retai ir šiandien graso. Nejau Jūs manot, kad po 1569 metų Lietuvoje nebuvo Lietuvos valstybingumo t.y. šitą nuostatą išpažįstančių žmonių? Jei į šį klausimą neatsakot teigiamai, tai paaiškinkit, kodėl tada šiandien lietuviai turėtų ignoruoti akivaizdžias Lietuvos valstybingumo formas, kurios susiklostė tomis sąlygomis, tokios o ne kitokios, sunkaus kompromiso pasekoje ir nuolatinės grėsmės akivaizdoje, kodėl turėtų būti užmirštas va toks, vėlyvasis ir apkarpytas Lietuvos valstybingumas, kuris vis dėlto buvo išsikovotas, apgintas ir dar ilgai ilgai neprarastas? Kodėl reikia nurašyti tokį istorinį įdirbį ir istorinį kapitalą (o taip pat tokias unikalias regiono mastu simbolines to valstybingumo reprezentacijas kaip valdovų rūmai)? Ar tik ne tam tai daroma, kad šiandien atvažiuojantys į Vilnių lenkai laikytų XVI amžiaus Lietuvą Lenkijos provincija, kad vis taip pat igonruotų Lietuvos valstybingumo ženklus, atgimstančius akivaizdžius Lietuvos valstybingumo ženklus?

53532. anonimui Balys 2009-06-15 19:00
tai neblogai ir pasakyta, reikia nurašyti tokį istorinį įdirbį ir istorinį kapitalą kuriame Lietuvos net vardas dingsta.

53537. Baliui2009-06-15 21:23
"...Lietuvos net vardas dingsta" .... O koks tada atsiranda? Ar ta nauja mitinė valstybė iš viso buvo be vardo? Žeč pospolita - ne vardas, o res (žeč) publica (pospolita). Jūs žinot tokią "Respubliką", kuri neturėtų pavadinimo? Aš pvz. žinau "Žečpospolitą Polską" šiandienos žemėlapyje, bet ta "Žečpospolita", apie kurią kalbam, nebuvo "Žečpospolita Polska". Tai kas ji tada buvo pagal tamstos versiją?

53541. ST :-( 2009-06-15 21:51
Buvo Dviejų Tautų Respublika. Rzeczpospolita Obajga Narodow. Lietuvos vardas buvo į tą pavadinimą integruotas. Kaip ir Lenkijos. Iki kada? Iki Gegužės 3-sios konstitucijos? Pakoreguokite, jeigu klystu.

53542. AT :-) 2009-06-15 21:53
Pakoreguoju - vadinosi Rzeczpospolita Obojga Narodow.

53543. ? :-) 2009-06-15 21:57
O ar daug lietuvių žino apie paskutinio jogailaičio žmonas Elžbietą ir Kotryną? Mitologizuoja tik Barborą.

53552. Vilnietis :-( 2009-06-16 00:02
Groteskas. Užsirašinėti, kad tame bunkeryje pasižiūrėtum maketėlius? Ir karaliams tą rodysit? Na, dar pajuokinkit.

53554. vatinukas2009-06-16 00:11
kica sustiprina ir to gremezdo pavadinimas - valdovu rumai. Tai ne pavadinimas, o PRAVARDE (klichka). Tikrasis toje vietoje stovejusiu pastatu, kurie nezinia, kaip atrode, pavadinimas - Zemutine pilis

53560. ai, ai2009-06-16 11:22
kiek praradimų, kiek netekčių ir kai nebegali suskaičiuoti visų, jie vėl prisistato, kad Lietuvos žemutinė pilis prie Mindaugo statytos katedros neprisimintų karalystės sosto.

53566. L2009-06-16 17:58
Svarstau - gal kokius marskinelius su uzrasu "Boikotuoju Valdovu rumus" pasidaryti?.. Jau taip liudna, taip graudu, taip pikta darosi, kad nebezinau, ka cia daugiau parasius.

53567. man kiaušų neskečia2009-06-16 18:17
Nežinau, aš nesu toks snobas, kuriam taip vadinamas valdovų rūmų "kičas" kiaušus skečia. Pavyzdžiui Krokuvos Vavelis yra tiesiog prifarširuotas gelžbetonio, kurio privarė tarpukariu lenkai vardan tuometinių priešgaisrinės saugos normų. Visam Vavelyje 2,5 autentiškų lubų kabo - visur kitur gelžbetonis pridengtas mediena. O ir 1/4 Vavelio yra nacistinių statybų rezultatas. Vokiečiai antro pasaulinio karo metais nugriovė vieną iš 4 Vavelio korpusų (taip vadinamas "karališkas virtuves") ir pastatė jo atseit-renesansinį pastatą. Ir nieko, gyvena... Ten matai nėra tokių snobų-batrakų, kokių Lietuvoje prigimdė sovietinė valdžia.

53570. vatinuk,2009-06-16 21:44
tave i sibira reikia kaip plebeja be tautybes pasiust,ir vatinuka priedo nusipirk kad nesusaltum....

53575. snarglių skanautojams2009-06-17 01:00
nu siuntinėt tai jūs visi mokat, o ką apart to?... net sakinio rišlesnio neiškoš. Gyvenat baudžiauninkų neurozėm ir dar brukat kitiem šitą savo Š uostyti. Braidot po savo apmaudo purvus ir dar kitus stumiat - brisk, atseit, brolau ir tu... Ačiū ačiu...apseisim

53576. Girdas2009-06-17 10:01
Viskas daug paprasčiau, bet oriai; Lietuva - mes tavo vaikai prie karaliaus Mindaugo sosto.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 12 
2:21:00 Aug 23, 2011   
Dec 2008 Apr 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba