Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-05-25 nr. 3144

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ73
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Laura Sintija Černiauskaitė.
POEZIJOS PAVASARIS: KARTŲ SUSITIKIMAI
107

POKALBIAI 
• ANTANAS SUTKUS: MANO BRANGUS SENTIMENTAS LITERATŪRAI IR LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS3
• ATSIPRAŠYMAS3

KNYGOS 
• „ILIUSTRUOTAS ARCHITEKTŪROS ISTORIJOS ŽODYNAS: ANGLŲ-LIETUVIŲ KALBOMIS“1
• „ŽYDAI, IZRAELIS IR PALESTINIEČIAI“2
• „LOTYNŲ–LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNAS / DICTIONARIUM LATINO–LITUANICUM“4
• „TAUTOS KILMĖ“
• Karolis Baublys.
IŠLIEKAMOJI VERTĖ KIAUROMIS PADANGOMIS
13
• Irena Šerytė.
KAIP BALZAMUOTOJAS PASALDINA KASDIENYBĘ
• Lina Čekauskaitė.
STOTYS: ATLIKTA
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
PAUKŠTIS DANGAUS VALTYJE
• Vidas Poškus.
PIEŠTI VISUR IR VISADA
2
• MENAS NETRADICINĖSE ERDVĖSE

FOTOGRAFIJA 
• Kristina Civinskienė.
TAPYBIŠKOS REMINISCENCIJŲ FOTOGRAFIJOS
1

TEATRAS 
• Gražina Mareckaitė.
TELŠIŲ TEATRO MĮSLĖS
2
• TEATRŲ FESTIVALIS „ŠERMUKŠNIS“: NESIBAIGIANTIS KARNAVALAS1

MUZIKA 
• Laimutė Ligeikaitė.
LIETUVIŠKŲ KŪRINIŲ PREMJEROS IŠ „NEPAKLUSNIŲJŲ“ ŽEMĖS
7
• Danutė Petrauskaitė.
MUZIKUOK, STUDIJUOK IR DŽIAUKIS!
2

PAVELDAS 
• Tomas Titas.
PALANGOJE – RASTŲ BERLYNE TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTŲ PARODA
1
• MOKSLINĖS KONFERENCIJOS, SKIRTOS PALANGOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIOS 100-MEČIUI, PROGRAMA1

POEZIJA 
• VAIVA KUODYTĖ2

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI  
• PEDRO MEXIA
• ALAN JENKINS1

PROZA 
• Mindaugas Peleckis.
GURU GURU
11

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ada Jonušytė.
BERLYNE VIENĄ PAVASARIO DIENĄ
6
• Sam Leith.
INTERNETAS SUNAIKINO VIDEONUOMOS PUNKTĄ…
1
• Mindaugas Peleckis.
ŠIUOLAIKINIO VAIKŲ RELIGINGUMO APMATAI
5

KRONIKA 
• SMAGIAUSIOS AKIMIRKOS
• HIPHOPAS ŠĖLS VILNIUJE
• CHORAS „VILNIUS“ – SU DVIEM PERGALĖMIS

DE PROFUNDIS 
• MEILĖ, GROŽIS IR REKLAMA3

PARK@S 
• VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS: MEDIJŲ KULTŪRA LIETUVOJE: VIRTUALU AR REALU?3
• Gintautas Mažeikis.
KOLABORAVIMO IR KONKURENCIJOS MITAI BEI KOOPERACIJOS BAIMĖS
3
 Jonas Ruškus.
KŪRYBIŠKUMO RIBOS: DAR KARTĄ APIE UNIVERSITETŲ REFORMĄ
• Gabrielė Inčiūraitė.
„KRITINĖ MASĖ“ (KM): MES ESAME EISMAS
7
• TOMAS RADZEVIČIUS
• Vigmantas Butkus.
IŠBANDYMAS ŠIAULIAIS
1
• Tomas Butvilas.
KIEK KAINUOJA ŠYPSENA? ARBA: SINTETINIS ŽAISLŲ PASAULIS

PARK@S

KŪRYBIŠKUMO RIBOS: DAR KARTĄ APIE UNIVERSITETŲ REFORMĄ

Jonas Ruškus

[skaityti komentarus]

iliustracija
1pav.

Suvokimo ir kūrybiškumo psichologija pateikia skaitytojams užduotį, prašančią devynis 3x3 tvarka išdėstytus taškus sujungti keturiomis linijomis neatitraukiant rankos. 98% atvejų sprendimo rasti nepavyksta. Kodėl? Užduotį atliekantis žmogus 3x3 taškų tvarkoje nesąmoningai įžvelgia kvadratą (taškų ribas), todėl sprendimo ieško įsivaizduojamo kvadrato viduje, devynis taškus keturiomis linijomis jungia neperžengdamas taškų ribų ir taip užduoties neįvykdo (1 pav.). Užduotį yra paprasta atlikti brėžiant ilgas linijas, peržengiant numanomo kvadrato kraštines (2 pav.). Parodžius teisingą sprendimą sprendžiančiajam, šis labai nustemba, kad nesugebėjo rasti, atrodytų, paprasto atsakymo. Psichologija šį fenomeną aiškina tuo, kad žmogus mąsto pagal schemas, šablonus, tam tikrą išankstinį supratimą. Schemos ir šablonai padeda orientuotis kasdienėse situacijose, priimti logiškus sprendimus, tačiau neretai jie tampa ir mąstymo ribomis, užkardomis, apriboja galimų sprendimų kiekį, trukdo rasti netradicinius sprendimus. Reflektavus mąstymo šablonus, prasiveržus pro schemų ribas sukuriamos prielaidos kūrybiškumui, sprendimų įvairovei, naujam supratimui.

Deja, Lietuvos universitetų (aukštojo mokslo) reformos metmenys, kieno tik bebūtų siūlomi ar rengiami, tebebraižomi neperžengiant nematomų (tariamo kvadrato) ribų. Tai – teritorinės miestų ir institucinės universitetų ribos. Toliau tebesamprotaujama tais pačiais miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių), egzistuojančių universitetų (VU, KTU, VDU, KU, ŠU ir kiti) šablonais. Toliau tebesiginčijama, kuris universitetas geresnis, nors aiškių vertinimo kriterijų tiesiog nėra. Toliau tvirtinama, kad kažkuris vienas iš jų turi tapti svarbia tarptautinių reitingų dalimi. Deja, Lietuvoje tebedominuoja instituciniai interesai, plečiasi tarpinstituciniai karai, savo pusėn pasitelkiant ekspertines vertinimo institucijas ir viešąją nuomonę, galų gale, net ir stereotipus ir subjektyvias neigiamas nuostatas. Netgi peršama idėja, kad Lietuvai tereikalingas vienas universitetas sostinėje. Kiekviename universitete (o kur dar kolegijos) yra pasikartojančių ir kažin ar vykusiai viena kitą atkartojančių studijų programų, jų geriausi dėstytojai yra tie patys, besiplėšantys tarp kelių universitetų. Universiteto kaip resursų tinklo idėja dar labai tolima, gal tik mokslo projektuose jau galima įžvelgti tarpinstitucinio kooperavimosi, resursų sutelkimo ir tinkliškumo užuomazgas.

Tuo metu Vakarų Europos šalyse antagonistinis universitetų rungtyniavimas ir konfliktai grimzta užmarštin vardan bendrų studijų ir mokslo kokybės interesų. Suprasta, kad nesutariantys, bendrų studijų programų ir mokslo projektų neturintys, vieni nuo kitų atsiskyrę universitetai negeba kooperuoti resursų studijų ir mokslo projektams, kenkia ne tik sau patiems, bet ir tolsta nuo visuomeninės akademinės misijos.

iliustracija
2 pav.

Vakarų Europos šalyse išryškėjo nauja tendencija – net ir didieji universitetai pradeda plėtoti didesnio susitelkimo, kooperavimosi programas. Tai nereiškia, kad visi universitetai telkiami prie didžiausio, kad uždaromi regioniniai universitetai. Tai reiškia, kad kuriamos bendros studijų programos, bendri tyrimų projektai. Išnyksta miestų ir institucijų ribos, universitetą nuo šiol sudaro kūrybinės jungtys, studijų ir mokslo projektai. Antai Belgijos prancūziškosios dalies universitetai susijungė į vadinamąją Valonijos akademiją (nepainioti su mūsiška akademijos samprata!), analogiški procesai vyksta Prancūzijoje, kitose šalyse – universitetai vienijasi į mokslo ir studijų tinklus, geriausius resursus telkdami bendriems projektams.

Studijų tinklai reiškia ne tik kompetencijų sutelkimą, tačiau ir laisvųjų studijų plėtotę – studentai savarankiškai formuoja studijų programas, vadinasi, gali laisvai rinktis institucijas ir dėstytojus. Be to, teritorijos praranda prasmę: kodėl gi studijų programa ar dalis jos negalėtų būti vykdoma Rokiškyje ar analogiškame provincijos mieste, jei ten sutelkiami resursai? Ta pati Valonijos akademija apima ne tik tris didžiuosius universitetus (Briuselio laisvąjį, Lježo ar Namiuro), tačiau ir provincijose esančius tyrimų ar studijų centrus (pvz. Gembloux agronomijos mokslų fakultetą). Kai kurie universitetai pasirenka kitą kelią, kovoja dėl teisės išsaugoti „žmogišką dydį“, siekia išsaugoti nedidelį, jaukumu, artimais kolegiškais santykiais, tampriu dialogu pasižymintį universitetą. Tokie universitetai neretai specializuojasi, yra labai stiprūs vieno ar kelių mokslų srityse.

Nepropaguoju formalaus institucinio universitetų susijungimo. Manau, kad universitetai turi įveikti mąstymo šablonus, išeiti iš institucijos ar teritorinių ribų, kurti universitetų sąjungas. Lietuva maža, atstumai nedideli, universitetai, lyginant su pasaulio universitetais, yra maži. Kaip sutelkti po skirtingus universitetus išbarstytus resursus? Universitetas – tinklinė mokslo ir studijų organizacija – yra alternatyva segmentuotam, nelanksčiam, uždaram, hierarchizuotam akademiniam modeliui. Bendrų tarpuniversitetinių studijų programų, mokslo projektų kūrimas, lanksčios tarpuniversitetinės administracinės struktūros ir kūrybiški vadybiniai sprendimai, kompetencijų ir kitų resursų sutelkimas vardan geresnės kokybės, ko gero, yra tas kelias, kuris leistų išsiveržti iš vis dar tebeįsivaizduojamojo kvadrato ribų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
8:58:21 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba