Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-05-25 nr. 3144

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ73
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Laura Sintija Černiauskaitė.
POEZIJOS PAVASARIS: KARTŲ SUSITIKIMAI
107

POKALBIAI 
• ANTANAS SUTKUS: MANO BRANGUS SENTIMENTAS LITERATŪRAI IR LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS3
• ATSIPRAŠYMAS3

KNYGOS 
• „ILIUSTRUOTAS ARCHITEKTŪROS ISTORIJOS ŽODYNAS: ANGLŲ-LIETUVIŲ KALBOMIS“1
• „ŽYDAI, IZRAELIS IR PALESTINIEČIAI“2
• „LOTYNŲ–LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNAS / DICTIONARIUM LATINO–LITUANICUM“4
• „TAUTOS KILMĖ“
• Karolis Baublys.
IŠLIEKAMOJI VERTĖ KIAUROMIS PADANGOMIS
13
• Irena Šerytė.
KAIP BALZAMUOTOJAS PASALDINA KASDIENYBĘ
• Lina Čekauskaitė.
STOTYS: ATLIKTA
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
PAUKŠTIS DANGAUS VALTYJE
• Vidas Poškus.
PIEŠTI VISUR IR VISADA
2
• MENAS NETRADICINĖSE ERDVĖSE

FOTOGRAFIJA 
• Kristina Civinskienė.
TAPYBIŠKOS REMINISCENCIJŲ FOTOGRAFIJOS
1

TEATRAS 
• Gražina Mareckaitė.
TELŠIŲ TEATRO MĮSLĖS
2
• TEATRŲ FESTIVALIS „ŠERMUKŠNIS“: NESIBAIGIANTIS KARNAVALAS1

MUZIKA 
• Laimutė Ligeikaitė.
LIETUVIŠKŲ KŪRINIŲ PREMJEROS IŠ „NEPAKLUSNIŲJŲ“ ŽEMĖS
7
• Danutė Petrauskaitė.
MUZIKUOK, STUDIJUOK IR DŽIAUKIS!
2

PAVELDAS 
 Tomas Titas.
PALANGOJE – RASTŲ BERLYNE TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTŲ PARODA
1
• MOKSLINĖS KONFERENCIJOS, SKIRTOS PALANGOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIOS 100-MEČIUI, PROGRAMA1

POEZIJA 
• VAIVA KUODYTĖ2

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI  
• PEDRO MEXIA
• ALAN JENKINS1

PROZA 
• Mindaugas Peleckis.
GURU GURU
11

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ada Jonušytė.
BERLYNE VIENĄ PAVASARIO DIENĄ
6
• Sam Leith.
INTERNETAS SUNAIKINO VIDEONUOMOS PUNKTĄ…
1
• Mindaugas Peleckis.
ŠIUOLAIKINIO VAIKŲ RELIGINGUMO APMATAI
5

KRONIKA 
• SMAGIAUSIOS AKIMIRKOS
• HIPHOPAS ŠĖLS VILNIUJE
• CHORAS „VILNIUS“ – SU DVIEM PERGALĖMIS

DE PROFUNDIS 
• MEILĖ, GROŽIS IR REKLAMA3

PARK@S 
• VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS: MEDIJŲ KULTŪRA LIETUVOJE: VIRTUALU AR REALU?3
• Gintautas Mažeikis.
KOLABORAVIMO IR KONKURENCIJOS MITAI BEI KOOPERACIJOS BAIMĖS
3
• Jonas Ruškus.
KŪRYBIŠKUMO RIBOS: DAR KARTĄ APIE UNIVERSITETŲ REFORMĄ
• Gabrielė Inčiūraitė.
„KRITINĖ MASĖ“ (KM): MES ESAME EISMAS
7
• TOMAS RADZEVIČIUS
• Vigmantas Butkus.
IŠBANDYMAS ŠIAULIAIS
1
• Tomas Butvilas.
KIEK KAINUOJA ŠYPSENA? ARBA: SINTETINIS ŽAISLŲ PASAULIS

PAVELDAS

PALANGOJE – RASTŲ BERLYNE TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTŲ PARODA

Tomas Titas

[skaityti komentarus]

iliustracija

Palangos gintaro muziejuje gegužės 11 d. atidaryta paroda „Tiškevičių rūmų Palangoje statybos projektas. Vokiečių architekto Franzo Heinricho Schwechteno (1841–1924) archyvas“. Iki rugpjūčio 31 dienos veiksiančioje parodoje pirmą kartą eksponuojami Prūsijos valstybės kultūros paveldo slaptajame archyve saugomi grafų Tiškevičių vasaros rezidencijos brėžiniai ir piešiniai, apie kuriuos Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui prieš porą metų pranešė Berlyne įsikūrusio archyvo vadovas Jürgenas Kloosterhuisas. Parodos proga išleista LDM metraščio devintoji knyga (sudarytoja Danutė Mukienė), kurioje publikuojama lenkų meno istorikės Małgorzatos Omilanowskos studija „Franzo Schwechteno, Édouardo André ir Stanisławo Witkiewicziaus projektai Palangoje“ (į lietuvių k. išvertė Irena Aleksaitė), parašyta LDM užsakymu. Tuo pat metu, kai LDM įsigijo Franzo Heinricho Schwechteno archyvo kopijas ir jų publikavimo teisę, Berlyne šį rinkinį pirmoji ėmė tyrinėti M. Omilanowska.
Parodos žiūrovui, tyrinėjančiam rūmų darbinius brėžinius ir itin preciziškus architekto piešinius, pravers ne tik įtaigūs parodos kuratorių Margaritos Matulytės ir Sauliaus Striuogaičio komentarai bei ekspozicijos autoriaus R. Budrio anotacija, bet ir M. Omilanowskos analizė. Štai kaip jos studijoje apibūdintas rūmų statinys: „Schwechtenas suprojektavo simetrišką, dviaukštį, su išmūrytu aukštu rūsiu pastatą, kurio fasadas buvo nukreiptas į šiaurę, negilios U raidės formos; jį sudarė plokštuminis korpusas ir du labai trumpi šoniniai sparnai, su pagrindiniu korpusu sujungti nusklembtais stačiais kampais. Pagrindinį įėjimą puošė nedidelis portalas su pora kolonų, laikančių trikampį frontoną, o prie šoninio fasado iš vakarų pusės stovėjo nedidelė atvira arkadinė veranda. Rūsyje įsikūrė ūkinės patalpos ir tarnai. Ten buvo įrengti gyvenamieji kambariai tarnams, taip pat skalbykla ir maisto atsargų podėliai, o po vakariniu sparnu – virtuvė, susidedanti iš kelių patalpų. Pirmo aukšto ašis buvo holas, užimantis centrinę šiaurinę dalį, kylantis per du aukštus, su paradiniais laiptais iš dešinės pusės. Centrinėje pastato ašyje buvo salonas, į dešinę ėjo dieninis kambarys, toliau – didžiulis valgomasis, užimantis visą vakarinį sparną, o į kairę nuo salono ėjo buduaras, toliau – namų ponų miegamasis ir rytiniame sparne vaikų kambariai. Reprezentaciniai kambariai – buduaras, salonas ir dieninis kambarys – buvo išsidėstę anfilada, o juos jungiančios dvivėrės durys buvo suprojektuotos kaip stumdomosios. Į kairę nuo holo, priešais miegamąjį, buvo vonia ir tualetai. Be paradinių laiptų, į viršų buvo galima užlipti dar dvejais tarnų laiptais, esančiais šoniniuose sparnuose. Antrame aukšte – pagrindiniame korpuse ir sparnuose – buvo išdėstyti 14 kambarių vaikams ir svečiams, taip pat vonios. Korpuso viduriu, palei holo sieną, išilgai viso pastato ėjo koridorius, apšviečiamas iš viršaus, šviesa krito pro stoglangį su specialia medine apdaila.“
Parodoje eksponuojami rūmų brėžiniai ir piešiniai bei istorinės nuotraukos padeda susidaryti šios vasaros rezidencijos interjerų vaizdą, kai rūmuose gyveno grafų Tiškevičių šeima. Rūmų „aukso amžių“ (1907–1940) atskleidžianti paroda ir M. Omilanowskos paskelbta studija pirmą kartą leidžia pajusti šių rūmų atmosferą ir suprasti, kaip menkai Lietuvoje vertinamas aristokratų paveldas.
Taigi paroda grąžina mus prie grafų Tiškevičių vasaros rezidencijos genezės, atskleidžia europinės vertės didikų aplinką, jos estetiškumą, menines aristokratų nuostatas. Ši aristokratinė Palangos dvaro aplinka prieš šimtmetį buvo pastebėta ir aprašyta Maironio lenkiškai sukurtoje poemoje „Nuo Birutės kalno“ („Znad Biruty“). Viktoro Katiliaus į lietuvių kalbą išverstame Maironio kūrinyje randame šiuose rūmuose vykusių koncertų, spektaklių aprašymus:

Į vakarą rūmai a giorno nušvinta,
Atvyra plačiai įėjimas į salę,
Pjesikė svetainėje bus suvaidinta (...).

O rūmuose – teatras. Ten orios matronos
Susėdo su dukrom, skaisčiom tarsi rožės. (...).

Koncertas šis rūmuos su herbais ant sienų,
Po salės žibintais luomas rinktinis (...).


Šioje Maironio poemoje, grįstoje lenkų kultūros ir bundančių lietuviškų aspiracijų priešprieša, Palangos grafų rūmai atskleidžiami kaip istorinio kultūros lūžio vieta, kurioje gimsta grafaitės Celinos (prototipas – Marija Tiškevičiūtė) įsipareigojimas lietuviškajai kultūrai. Svarbi Maironio poemoje ypatingos vietovės poetizavimo retorika:

Sveika, Palanga! Tavo šventas kampelis
Pažadins į darbą prie tėviškės rūmo (...)

Sveika, Palanga! Guodi tu atminimais,
Kai brėkštant geresnės dienos belūkėta.


Paroda „Tiškevičių rūmų Palangoje statybos projektas. Vokiečių architekto Franzo Heinricho Schwechteno (1841–1924) archyvas“ atskleidžia mums prarastą Europos kultūros pagrindus grindusią aristokratų meninę tradiciją, jos kultūrinę aplinką. Esame menkai suvokę šią aplinką kaip Europos kultūros formą, kurioje darniai susisieja didingi pastatai, juose sukauptos meno vertybių kolekcijos, meninis rūmų gyvenimas, puoselėjantis mecenavimo tradicijas, gamtinė aplinka su didžiųjų ir mažųjų parterių erdvėmis, terasų poetika, tvenkinių, rožynų, alėjų, takų, grotų, pavėsinių unikali estetika. Parką dar suprantame kaip pasodintą mišką, o ne kaip organišką vientisos aristokratų kultūros dalį. Tad Palangos gintaro muziejuje šių metų vasarą eksponuojama paroda, aštuoniuose stenduose atskleidžianti Palangos grafų Tiškevičių rūmų ir parko kūrimą, jų atmosferą, kviečia pažinti Lietuvos didikų meninės aplinkos ypatingumą. Tiems, kurie ateis į rūmus pasiklausyti klasikinės muzikos koncertų ar poezijos, antrame aukšte eksponuojama paroda atvers ir prieš šimtmetį sukurtą istorinės aplinkos vaizdą – įspūdingą ir jaukų meno pasaulį.
iliustracija
F. Schwechteno piešinyje – Palangos Tiškevičių rūmai ir terasa su skulptūromis, žibintais bei vazomis
 

Skaitytojų vertinimai


39682. Tomas :-) 2007-07-02 21:53
Straipsnis patiko tik truko siek tiek nuotrauku is dvaro vidaus, kad butu sioks toks paskatinimas isivaizduoti. Ir norejau paklausti kas yra Tomas Titas?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
8:58:20 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba