Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-05-25 nr. 3144

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ73
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Laura Sintija Černiauskaitė.
POEZIJOS PAVASARIS: KARTŲ SUSITIKIMAI
107

POKALBIAI 
• ANTANAS SUTKUS: MANO BRANGUS SENTIMENTAS LITERATŪRAI IR LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS3
• ATSIPRAŠYMAS3

KNYGOS 
• „ILIUSTRUOTAS ARCHITEKTŪROS ISTORIJOS ŽODYNAS: ANGLŲ-LIETUVIŲ KALBOMIS“1
• „ŽYDAI, IZRAELIS IR PALESTINIEČIAI“2
• „LOTYNŲ–LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNAS / DICTIONARIUM LATINO–LITUANICUM“4
• „TAUTOS KILMĖ“
• Karolis Baublys.
IŠLIEKAMOJI VERTĖ KIAUROMIS PADANGOMIS
13
• Irena Šerytė.
KAIP BALZAMUOTOJAS PASALDINA KASDIENYBĘ
• Lina Čekauskaitė.
STOTYS: ATLIKTA
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
PAUKŠTIS DANGAUS VALTYJE
• Vidas Poškus.
PIEŠTI VISUR IR VISADA
2
• MENAS NETRADICINĖSE ERDVĖSE

FOTOGRAFIJA 
• Kristina Civinskienė.
TAPYBIŠKOS REMINISCENCIJŲ FOTOGRAFIJOS
1

TEATRAS 
• Gražina Mareckaitė.
TELŠIŲ TEATRO MĮSLĖS
2
• TEATRŲ FESTIVALIS „ŠERMUKŠNIS“: NESIBAIGIANTIS KARNAVALAS1

MUZIKA 
 Laimutė Ligeikaitė.
LIETUVIŠKŲ KŪRINIŲ PREMJEROS IŠ „NEPAKLUSNIŲJŲ“ ŽEMĖS
7
• Danutė Petrauskaitė.
MUZIKUOK, STUDIJUOK IR DŽIAUKIS!
2

PAVELDAS 
• Tomas Titas.
PALANGOJE – RASTŲ BERLYNE TIŠKEVIČIŲ RŪMŲ PROJEKTŲ PARODA
1
• MOKSLINĖS KONFERENCIJOS, SKIRTOS PALANGOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIOS 100-MEČIUI, PROGRAMA1

POEZIJA 
• VAIVA KUODYTĖ2

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI  
• PEDRO MEXIA
• ALAN JENKINS1

PROZA 
• Mindaugas Peleckis.
GURU GURU
11

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ada Jonušytė.
BERLYNE VIENĄ PAVASARIO DIENĄ
6
• Sam Leith.
INTERNETAS SUNAIKINO VIDEONUOMOS PUNKTĄ…
1
• Mindaugas Peleckis.
ŠIUOLAIKINIO VAIKŲ RELIGINGUMO APMATAI
5

KRONIKA 
• SMAGIAUSIOS AKIMIRKOS
• HIPHOPAS ŠĖLS VILNIUJE
• CHORAS „VILNIUS“ – SU DVIEM PERGALĖMIS

DE PROFUNDIS 
• MEILĖ, GROŽIS IR REKLAMA3

PARK@S 
• VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS: MEDIJŲ KULTŪRA LIETUVOJE: VIRTUALU AR REALU?3
• Gintautas Mažeikis.
KOLABORAVIMO IR KONKURENCIJOS MITAI BEI KOOPERACIJOS BAIMĖS
3
• Jonas Ruškus.
KŪRYBIŠKUMO RIBOS: DAR KARTĄ APIE UNIVERSITETŲ REFORMĄ
• Gabrielė Inčiūraitė.
„KRITINĖ MASĖ“ (KM): MES ESAME EISMAS
7
• TOMAS RADZEVIČIUS
• Vigmantas Butkus.
IŠBANDYMAS ŠIAULIAIS
1
• Tomas Butvilas.
KIEK KAINUOJA ŠYPSENA? ARBA: SINTETINIS ŽAISLŲ PASAULIS

MUZIKA

LIETUVIŠKŲ KŪRINIŲ PREMJEROS IŠ „NEPAKLUSNIŲJŲ“ ŽEMĖS

Laimutė Ligeikaitė

[skaityti komentarus]

Pagaliau „Nepaklusnieji“ atlikėjai okupavo ir akademiškąją Nacionalinę filharmoniją... O kadaise tokiems čia tikrai buvo ne vieta. Ech, keičiasi laikai, net patiems akyliausiems vertybių saugotojams nepastebint... Nes „Nepaklusniųjų“ kompanija jau daugiau kaip dešimtmetį mina Lietuvos scenas, Neringoje treti metai rengia muzikos ir ekologijos festivalius, gaivumo suteikia Pažaislio festivaliui, groja Klaipėdos salėse, o Tytuvėnų, Plungės, Pociūnų publiką „virkdo“ graudulingiausia muzikine komedija – Mendelssohno scenos veikalu „Vasarvidžio nakties sapnas“, su kuriuo neseniai drįso įsmukti ir į Vilniaus kongresų rūmus bei Mažąjį teatrą, beje, virtę tikrų tikriausiais aktoriais. Šis amplua muzikams sunkiai įkandamas, tačiau jie jau rengia ir naują teatro projektą.

Kalbu apie ryškius jaunosios kartos atlikėjus, nepasiduodančius kasdienybės bei scenos rutinai ir neseniai radusius sau tinkamą „Nepaklusniųjų“ vardą. Tai – Ieva Sipaitytė (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Andrius Radziukynas (fleita), Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas (fortepijonas) bei gražiai pritapęs norvegas Rogeris Arve Vigulfas (klarnetas). Jiems patikima pirmąkart atlikti daugumą lietuvių kompozitorių kamerinių kūrinių, jie groja klasikų bei šiuolaikinių užsienio autorių kūrinius, jie sudaro specialiai suburiamų ansamblių branduolį, tik nelyginant ateiviai skirtingais pavidalais: tai kaip Vilniaus festivalio orkestro muzikantai, tai kaip „Gaidos“ ansamblio solistai, tai kaip nepakartojamasis „Chordos“ styginių kvartetas, tai kaip entuziastingi įvairių projektų dalyviai.

Vienas svarbiausių dabarties muzikos idėjų generacijos variklių yra gyvas kūrėjų ir atlikėjų bendravimas, bendras kūrybinis procesas – nuo naujų raiškos būdų paieškų (kartais netgi laužant susiformavusius atlikimo principus) iki originalios kūrinio koncepcijos gimimo. Patikima kompozitorių idėjų laboratorija tapę atlikėjai sudarė palankias sąlygas ne tik jaunų kompozitorių idėjų sklaidai, bet pelnė ir mūsų „grandų“ pasitikėjimą bei pagarbą. Taip pat buvę (ko gero, ir likę) „nepaklusnieji“ – Osvaldas Balakauskas ir Algirdas Martinaitis – šiems atlikėjams nė nesuabejoję skyrė savo naujausius kūrinius. Pernai šių bei kitų autorių kūrinių premjeros įvyko Neringoje, kamerinės muzikos ir ekologijos festivalyje „Nepaklusniųjų žemė“, o šiemet gegužės 16 d. Osvaldo Balakausko, Algirdo Martinaičio, Arvydo Malcio, Lino Rimšos ir ansambliečio norvego Rogerio Arve’s Vigulfo kūriniai suskambėjo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Skirtingų kartų ir braižų autorius Osvaldą Balakauską ir Liną Rimšą vis dėlto „sugiminiuočiau“ ir pavadinčiau ryškiausiais džiazinio ritmo meistrais lietuvių akademinėje muzikoje. Osvaldo Balakausko kūrinyje „Combo Zed“ su jaunatvišku polėkiu vėl prasiveržė aistra džiazui, kuri į jo racionaliai tvarkomą muzikinę medžiagą bei visuomet jam būdingą harmoninį koloritą įliejo gaivios improvizacijos.

Originalių stilistinių jungčių ieškantis Linas Rimša, garsėjantis world music ir acid džiazo eksperimentais, specialiai ansambliui pateikė gan netikėtai meditatyvinį kūrinį „Truputis aukso, truputis lietaus“, autoriaus žodžiais tariant, „neturintį nei pradžios, nei pabaigos, nei dramaturgijos“. Aplink savotišką styginių burdoną žaismingai blykstelėjantys intonaciniai bei ritminiai segmentai, minimalus tembrų galimybių naudojimas savotiškai priminė subtilias japoniškas graviūras. Tačiau palinkėčiau, kad šis Lino Rimšos „susikuklinimas“ būtų neamžinas – juk, radus tokio meninio pajėgumo bendraminčių ansamblį, galima pateikti netikėčiausius („nepaklusniausius“) kūrybinius akibrokštus, kurių šis autorius niekuomet nestokoja.

Beje, skaidrios ir improvizaciškos abiejų autorių muzikos tėkmės įspūdis buvo šiek tiek apgaulingas. Iš tiesų ši muzika reikalauja nepaprasto dėmesio sutelkimo į intonacines ir ritmines detales. Šiuo atveju ansamblyje griežiantys styginių kvarteto „Chordos“ nariai buvo savotiškas stabilumo garantas, nes, išlaikę mikrotoninių ir mikroritminių Ryčio Mažulio kūrinių bandymus, jie tarsi „pilkieji kardinolai“ nepastebimai vadovavo šių kūrinių atlikimui.

Kad visuomet intriguojančioje Algirdo Martinaičio muzikoje yra nemažai konstruktyvumo, rodo meistriška jo kūrinių forma, tvirta dramaturgijos plėtotė, intonacinė raiška. Tačiau labiausiai krinta į akis kita – teatriškumas. Iš religinių, filosofinių ar poetinių autoriaus pajautų kilusios idėjos šiai muzikai suteikia jau bendrakultūrinę prasmę. Ansambliui skirtas kūrinys „Eros. Thanatos“ („Meilė. Mirtis“), pasak autoriaus, artimas mirties šokio vaizdiniams XV–XVI amžių graviūrose, „priartėja prie Rabelais pantagriueliškos skanavimo erotikos, o tai, pasak P. Arieso, yra visai netoli meilės ir mirties vaizdinio“. Kaip ir dažnas Martinaičio kūrinys, šis taip pat neapsiriboja vien instrumentų inventoriumi. Stalas, kėdės, lėkštės, stalo įrankiai tampa ne tik dekoracija, bet ir ritmo išgavimo bei fortepijono preparavimo priemone. Šiurpinančias grimasas įgavę garsai virsta sotumo, destrukcijos ir neišvengiamybės simboliais. Savotiškas Algirdo Martinaičio kūrinių teatriškumas, netgi atlikėjams (o kartais ir sau pačiam) skiriami „vaidmenys“ iš pradžių publikos palydimi šurmuliuku ir šypsenomis. Tačiau už komiškos kaukės visuomet slypi gilioji prasmė. Kompozitoriaus muzikoje tarsi galima įskaityti Rabelais – ryškiausio Renesanso humanizmo šauklio – žodžius iš „Gargantiua ir Pantagriuelio“: „kai atsidėję skaitysit ir tolydžio mąstysit, apie ką skaitot, tai įstengsit sutriaukšti kaulą ir išliežti maistinguosius čiulpus.“ Beje, pantagriueliški Algirdo Martinaičio kūriniai pagal jėgas tik patyrusiems, plataus akiračio atlikėjams. Koncerte pasiteisinęs autoriaus pasitikėjimas „nepaklusniuoju jaunimu“ įrodė jo brandą ir tokios muzikos suvokimą.

Kaip „muzikinį nuotykį ir pramogą septyniems“ savo kūrinį „Nepaklusniųjų žemė“ apibūdino Arvydas Malcys. Nors kūrinys sukurtas 2001-aisiais, jau ne kartą atliktas ir kitų atlikėjų įrašytas į kompozitoriaus autorinę kompaktinę plokštelę, jis „prilipo“ prie šio ansamblio kaip tiksliausiai atitinkantis jo stilių ne tik pavadinimu, bet ir „smagiai kabinančios klasikos“ dvasia. Šioje divertismento stiliaus, elegantiškoje, įvairių ritminių piešinių, faktūros ir nuotaikos epizodų upėje atlikėjai „nardė“ beveik atsipalaidavę, raiškiai suskambo kiekvienas tembras. Nenuostabu, jautiesi namie – „nepaklusniųjų žemėje“. Pats būdamas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro violončelininkas, Arvydas Malcys visuomet suteikia kolegoms atlikėjams progą išreikšti techninį ir emocinį potencialą, komunikuoja savo muzika ir su jais, ir su klausytoju.

Tuo tarpu ansamblio narys iš Norvegijos, puikus klarnetistas Rogeris Arve Vigulfas pateikė kitokios koncepcijos kūrinį – „7 nepaklusnūs paukščiai“, sukurtą pernykščiam muzikos ir ekologijos festivaliui Neringoje. Kūrinio dalys pavadintos septynių į Raudonąją knygą įrašytų paukščių vardais. Kaip žinoma, pasaulio muzikos lobyne apstu „paukštiškos“ muzikos, tad gali semte semtis įvairiausių raiškos idėjų. Tačiau kompozitorius nuėjo savitu keliu ir nesistengė nustebinti sodria štrichų, tembrų ar ritmikos mozaika. Prisipažinsiu, spalvingumo man netgi pritrūko. Tačiau ne iliustratyvumo siekė autorius, o paliesti jautrią gamtos ir žmogaus išlikimo stygą. Tarsi klausdama, „ar esama bus ir būsima?“, jo vilties kupina muzika pamažėl įsiskverbė į klausytojų sąmonę ir abejingų nepaliko. Idėja nugalėjo raišką ir pelnytai tapo svariausiu kūrinio kokybės ženklu.

Iš to, kaip jautriai ir rimtai „Nepaklusnieji“ atliko Rogerio Arve’s Vigulfo kūrinį, galiu drąsiai spręsti, jog jie stengėsi ne vien dėl kolegos. Tokie kūriniai patvirtina, kad Neringoje pradėti rengti festivaliai muzikams reiškia savo misijos atlikimą. Juos jaudina muzikos ir aplinkos sąveika, žmonių dvasios ekologija ir švara, harmonija su trapia gamta. Tai jau pilietinė „Nepaklusniųjų“ akcija, kurią palaikyti turime ne tik koncertuose žavėdamiesi puikiu atlikėjų meistriškumu, bet ir tapdami tikraisiais jų bendraminčiais.

 

Skaitytojų vertinimai


38397. hm2007-05-28 19:49
Perskaiciau tik pirmas pastraipas, bet zinote, nu kokie jie "jaunosios kartos atlikejai"? Isskyrus Backu - jie visi tuoj arba jau 40-meciai. Ir maishto motyvas cia tik is pavadinimo isplaukia, jie groja tai, kas "eina", gana konjunkturine muzika (tai nera blogai). Daug tokiu "nepaklusniu" dabar filharmos scenoje koncertuoja. Bet skaitau toliau, nes nors Ligeikaites patosas biski erzina, bet Tumasonienes straipsnelio 7 meno dienose tai net pirmu dvieju sakiniu nesugebejau iveikti.

38398. hm2007-05-28 19:53
vis delto nesugebejau as sito straipsnio iveikti, senstu...

38441. A.a.2007-05-29 14:47
Nesutikciau, kad groja "kas eina". tada grotu amerikieciu minimalizma, mocarta, bethovena, na dar si bei ta.. O straipsnis visai nieko. Per daug neanalizuojantis (ir nekritikuojantis), bet giliai kapstyt pas mus nepriimta - juk visi autoriai, atlikejai ir kritikai vieni kitus pazista, sveikintis tai reikes.. deja, as nepabuvojau koncerte, tad nuomones siuo klausimu neturiu:)

38477. gerb. A.a.2007-05-30 09:31
minimalizmas, mocartas ir bethovenas - gana nugrota, be to amerikietiskas minimalizmas pas mus nelabai aktualus. Su tokia muzika sau nisos nesusikursi. Kaip ir rasiau, groti tai "kas eina" nera blogai. Tiesiog pas mus dabar akademineje terpeje "eina" sava muzika.

38497. Bb2007-05-30 20:07
Man atrodo, kad kazkaip lengvai prigijo tokia nesamone, kad visi cia visus pazista ir todel kritika dazniausiai prasta. Tai kad cia ne pazintys trukdo, o tiesiog rasyt nemoka. Ne apie konkreciai sita recenzija sakau, bet tas akivaizdu.

38499. ??2007-05-30 21:15
o tikrai eina La Monte Young`as??? Jis juk amerikieciu minimalistas. abejoju, kad labai eina cia. o be to, kodel jie "nepaklusnieji"? kam jie nepaklusta?

38571. gerb."??"2007-06-01 16:20
Nu gi ne debilai esame. Jie patys pasivadino "Nepaklusnieji" - toki ivaizdi kuria, tai ju ir paklauskime, kam jie nepaklusta. As tai nezinau, kam jie cia taip nepaklusta. Tiesiog gana naivu pagal ta ju paciu siuloma ivaizdi dabar vertinant giedoti ditiranbus ju kazkokiam maistui, kurio as asmeniskai neizvelgiu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
8:58:08 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba