Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-09 nr. 2949

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• Viktorija Daujotytė.
IR ABEJOJANT
3
• Teodoras Četrauskas.
KAS BALSUOS PRIEŠ?
2
• MENO MONAI MENAMI3
• Vytautas Girdzijauskas.
KALĖDINĖ GINTARO BERESNEVIČIAUS PASAKA
2

POEZIJA 
• DOMANTAS RAZAUSKAS28
• POEZIJOS PAVASARIS 2003
• POEZIJOS PAVASARIS 2003 MOKSLEIVIAMS

PROZA 
• NIJOLĖ RAIŽYTĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JANIS VESELIS

KULTŪRA 
• Marytė Kontrimaitė.
PASIKALBĖJIMAI JELGAVOJE
1
• 2002-ŲJŲ METŲ AUTORIAI1

PAŽINTYS 
• KAZIMIERAS ALEKNA VIDSODYJE4

KNYGOS 
• Jadvyga Bajarūnienė.
APIE LIETUVIŲ REZISTENCIJĄ - SUBTILIAI IR ŽMOGIŠKAI
11
 Virginija Paplauskienė.
IŠEIVIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS
• NOVA ISTRA1
• NEIŠTIKIMOJI
• INGRIDA KAVEN3

IN MEMORIAM 
• SU JONU LAUCE ATSISVEIKINUS5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vidas Poškus.
SPALVOS, SPONTANIŠKUMAS IR RIKSMAS
1
• Irena Talutytė.
JAUNIMO KALBA KAIP KULTŪROS REIŠKINYS
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ...MEILĖ IŠGELBĖS LIETUVĄ...1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
"ALLA METAMORPHOSE"
2
• Jonė Fridmanaitė.
SCENOJE - SUGRĮŽĘS VILNIAUS VAIKAS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
NUVAINIKUOTAS HORIZONTAS
4
• Renata Ščerbavičiūtė.
AUDRIAUS JANUŠONIO DEMONAI
4
• Jurgita Ludavičienė.
DŽIOVINTOS GĖLĖS IR PRISIMINIMŲ LAGAMINAS IŠ OSLO
• Salomėja Jastrumskytė.
KIEKIO INTRIGA

TEATRAS 
• "MUS PALAIKO UTOPIJOS KŪRIMO ĮTAMPA"1
• Martynas Petrikas.
"VAGINOS MONOLOGŲ" MONOLOGAS
31
• Ridas Viskauskas.
SPEKTAKLIUOSE VAIKAMS NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAVOJINGOS GAUJOS IR NEPAVOJINGOS "MIRAMAX" IŠPAŽINTYS

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21 VALANDĄ VIETOS LAIKU1
• PATVIRTINTA NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBA19

KRONIKA 
• PAMĄSTYMAI GŪDŽIUOS GRAFOMANIJOS APKASUOS9

DE PROFUNDIS 
• VYTAS DEKŠNYS7
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS12
• DE PROFUNDIS REDAKCIJOS ATSAKYMAS L.JAKIMAVIČIUI7
• VISU GYVENIMU2

KNYGOS

IŠEIVIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS

Virginija Paplauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kaune prieš pat Naujuosius metus spaustuvė "Keturios spalvos" išleido archyvinių dokumentų rinkinį "Išėję sugrįžti". Šiame leidinyje pateikta medžiaga apie išeivių kultūrinį ir literatūrinį gyvenimą Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944-1950 metais.

Pirmojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktoriaus poeto Bernardo Brazdžionio pastangomis buvo priimtas statutas, kuriuo numatyta kaupti visą medžiagą, susijusią su lietuvių rašytojais. Šiuo metu MLLM yra apie 200 tūkstančių eksponatų, kurių nemažą dalį sudaro išeivių rašytojų archyvai. Norėdami supažindinti visuomenę su turimais fondais, pradėjome leisti archyvinių dokumentų ciklą. Šiame leidinyje pirmą kartą Lietuvos visuomenei plačiai nušviečiamas išeivių gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944-1950 metais. Nuotraukos, spaudiniai, laiškai, knygos, dokumentai, esantys Maironio lietuvių literatūros muziejaus rašytojų archyvuose, visuomenei byloja apie žinomus ir galbūt nežinomus išeivijos kūrėjus, apie jų šešerių klajokliškų metų gyvenimą ir kūrybą.

Knygoje - septyni skyriai. Lietuvos inteligentija, atsidūrusi sudėtingose gyvenimo sąlygose, nesutriko ir ėmėsi kurti gyvenimą tokį, koks jis buvo Nepriklausomoje Lietuvoje. Leidinyje kalbama apie švietimą - darželių, gimnazijų ir progimnazijų steigimą, apie Pabaltijo universiteto įkūrimą ir lietuvių jaunimo studijas Vokietijos universitetuose. Atkuriama Žurnalistų sąjunga, leidžiami žurnalai, laikraščiai, knygos. Atkuriama Lietuvių rašytojų draugija, steigiamos literatūros premijos, organizuojamos literatūrinės šventės, konkursai. Rengiami literatūros vakarai, įkuriamos teatro grupės, muzikiniai ansambliai, baletas, opera, rengiamos dailės parodos. Steigiamos leidyklos, spausdinamos knygos...

Retas Lietuvoje ir ne kiekvienas išeivijoje žino apie stovyklose plėtotą kultūrinę ir literatūrinę veiklą. Rašytojai buvo ta varomoji jėga, kuri teikė dvasinio peno ir skaidrino pilką svetimą padangę. Nenuleisdami rankų, jie dirbo mokyklose, leidyklose, fizinius darbus. Neapleido žurnalistinio ir visuomeninio darbo.

Leidinio skyriuje "Švietimas" pateikiama žinių apie rašytojus, dirbusius pedagoginį darbą ir studijavusius universitetuose. Jaunieji lietuviai siekė mokslo Freiburgo, Insbruko, Heidelbergo, Bonnos, Frankfurto universitetuose. Istoriniu įvykiu puoselėjant pabaltijiečių kultūrą tapo Pabaltijo universiteto įkūrimas Hamburge. Vėliau jis buvo perkeltas į Pinebergą. Vokietijoje studijavo daugiau nei 2000 lietuvių. Didelę reikšmę turėjo ir meno mokyklos "Ecoles des Arts et Metiers" įkūrimas prie Freiburgo universiteto. Mokyklai vadovavo V.K.Jonynas. Čia susirinko Lietuvos dailės žvaigždės - D.Krivickas, A.Valeška, V.Vizgirda, T.Valius, A. ir E.Marčiulioniai, V.Kasiulis, J.Zikaras, A.Galdikas. Tarp universitetų studentų buvo nemažai rašytojų - M.Katiliškis, J.Kaupas, Z.Nagytė-Liūnė Sutema, A.Nyka-Niliūnas, H.Nagys ir kiti. Buvo išleista 14 meno knygų, surengta nemažai parodų.

Studentiškas gyvenimas buvo dvasingas, nuotaikingas ir kūrybingas. Veikė įvairios organizacijos - ateitininkai, skautų korporacija "Vytis", įsisteigė sambūris "Šviesa", Insbruke susikūrė studentų sambūris "Lithuania".

Skyriuje "Lietuvių žurnalistų sąjungos (LŽS) atkūrimas. Spauda" pasakojama apie du LŽS suvažiavimus, apie literatūrinę ir kultūrinę spaudą, apie tai, kaip spauda skynėsi kelią į skaitytojų širdis, kaip buvo ieškoma naujų temų, kovojama su grafomanija. Svarbų vaidmenį suvaidino laikraštis "Žiburiai". Jis ėjo 1945-1949 metais Augsburge. Redagavo J.Vitėnas, vėliau V.Zakarauskas, J.Mikeliūnas, laikraščio literatūros ir kultūros skyriui vadovavo A.Gražiūnas ir L.Žitkevičius. Tai buvo vienas pirmųjų naujųjų išeivių laikraščių Vokietijoje. Jis iškart tapo populiarus ir mėgstamas dėl puikios estetinės išvaizdos, daugybės iliustracijų, įdomių, išsamių straipsnių kultūros, literatūros, visuomeninėmis temomis. Šio straipsnio autorei pavyko gauti vieno laikraščio steigėjo, žurnalisto J.Vaidelio archyvą, kuris įgalino susipažinti su laikraščio archyvine medžaga.

Didelę reikšmę turėjo žurnalas "Aidai", Vytauto Bieliausko įsteigtas Miunchene 1944 metais. Pradžioje buvo rotatoriumi spausdinamos dienos naujienos. Vėliau šis leidinėlis išsiplėtė iki literatūrinio žurnalo, kurį redagavo K.Bradūnas. "Aidai" buvo vienintelis žurnalas, daug dėmesio skyręs visoms meno sritims. Žurnalas gyvuoja iki šių dienų - iš Amerikos persikėlė į Lietuvą ir leidžiamas "Naujojo Židinio" pavadinimu.

Svarbus buvo ir pedagoginio žurnalo "Tremtinių mokykla" pasirodymas. Čia buvo spausdinami ne tik teoriniai pedagoginiai, bet ir literatūros, kitų menų kritikos straipsniai.

Įdomus tremtyje J.Krumino leistas literatūrinis žurnalas "Gintaras" (medžiagos apie šį žurnalą suteikė žurnalistė S.Narkeliūnaitė, perdavusi J.Krumino ir N.Mazalaitės archyvus). Pasirodė modernus, avangardinis žurnalas "Žvilgsniai", kurį redagavo broliai Mekai, A.Landsbergis, V.Adamkevičius.

Vienas leidinio "Išėję sugrįžti" skyrius pasakoja apie Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją (LRTD), kurios įkūrimas buvo svarbus istoriniu požiūriu. Rašytojai įrodė, kad ir svetimoje žemėje, ir po svetimu dangum galima kurti. Įvyko du LRTD suvažiavimai, priimta naujų narių. Išleistas monumentalus leidinys - almanachas "Tremties metai"; buvo teikiamos premijos už geriausias knygas; įvyko trys iškilmingos literatūrinės šventės. Pirmoji literatūrinė šventė buvo surengta 1947 metais vasario 15 d. Tiubingene, F.Schillerio muziejuje. Premijos buvo įteiktos B.Brazdžioniui, K.Bradūnui, A.Nykai-Niliūnui, H.Nagiui. Antroji literatūrinė šventė įvyko Felbache 1948 metais vasario 15 dieną. Premijas gavo L.Dovydėnas, V.Ramonas, K.Bradūnas, P.Andriušis, F.Kirša. Trečioji literatūrinė šventė surengta Švabiše-Gmunde, lietuvių stovykloje. Premijas gavo J.Jankus, N.Mazalaitė, J.Kaupas, M.Katiliškis.

Maironio muziejuje saugomas S.Santvaro literatūrinis palikimas. Jis - pirmasis LRTD pirmininkas. Nemažą jo palikimo dalį sudaro epistolinis archyvas. Iš susirašinėjimo su rašytojais ryškėja jo organizaciniai sugebėjimai, visuomeninė veikla. Jis nuolat rūpinosi rašytojų buitimi ir sprendė įvairius organizacinius reikalus.

Skyriuje "Literatūros vakarai.Teatras" atspindėtas kultūrinis gyvenimas - ne tik dailės, knygų parodos, literatūros vakarai, bet ir teatro vaidinimai, muzikinė veikla.

Istoriniu faktu tapo 1948 metais balandžio 25 dieną Rebdorfe skaučių iniciatyva surengtas lietuvių moterų rašytojų literatūros vakaras.

Rašytojai, aktoriai su literatūrinėmis programomis, rečitaliais keliaudavo po stovyklas. Stasys Pilka 1944 metais pirmasis pradėjo tokias kūrybines keliones. Jis rašo S.Santvarui: "Iš estrados mes primenam, kad yra gyvi mūsų plunksnos žmonės. Miniai tai būtina. Juk ji gali galutinai "sukiaulėti" be knygos, be kitokio meno veikimo. O rašyti šiuo metu, mano manymu, kaip tik reikia. Nuo didelių sukrėtimų turi gimti ir dideli pergyvenimai..." Svarbų vaidmenį skaidrindama tremties buitį suvaidino ir keliaujanti "Ketveriukė" - B.Brazdžionis, S.Santvaras, A.Gustaitis, P.Andriušis. Tremties sąlygomis atsirado teatrinių mėgėjų sambūrių. A.Škėma viename straipsnyje l947 metais rašo: "Dabar pats laikas susirūpinti tais kadrais, kurie nuolatos primins svyruojantiems tautiečiams, kad Lietuva - didvyrių žemė. Vienas reikšmingiausių tų kadrų flangų bus aktoriai. Ar nereikėtų truputėlį ir palepinti šituos žmones, sudaryti jiems išimtines sąlygas, vis dėlto jie nešioja savy stebuklingas kibirkštis, ir tos kibirkštys uždega ne vieną skeptišką širdį".

Tarp žymių aktorių buvo nemažas būrys rašytojų - A.Škėma, J.Blekaitis, S.Pilka, A.Rūkas, Alė Sidabraitė-Petrauskienė, B.Pūkelevičiūtė ir kiti.

Lietuvių tremtinių stovyklose būrėsi pajėgūs muzikiniai kolektyvai, kurie buvo priversti nutraukti veiklą Lietuvoje. Atkurtas tautinis ansamblis "Čiurlionis", tautinis ansamblis "Dainava", Lietuvių tautinis ansamblis. Jie dažnai koncertuodavo išeivijos klausytojams, profesionalumu žavėjo ne tik lietuvius, bet ir Vokietijos gyventojus, prancūzų, amerikiečių karius. Ansambliai statė ir muzikinius vaidinimus.

Skyriuje "Leidyklos" pasakojama apie leidyklas. Produktyviausia buvo "Patria", dar 1939 metais Vilniuje įkurta J.Lenktaičio ir tuoj po karo atkurta Tiubingene. Buvo įsteigtos "Sudavijos", "Ventos", "Atžalyno", "Tėviškės", Povilo Abelkio ir kitos leidyklos.

Beveik visi rašytojai išleido naujų knygų, pradžiugino ir daug žadantys debiutai. Rašytojai neturėjo normalių kūrybos sąlygų, tačiau rašė. J.Jankus laiške A.Vaičiulaičiui pažymi: "Žmogaus būde yra viena nuostabiai puiki savybė: mokėti baisiai daug siekti ir sugebėti labai mažu pasitenkinti"; kitame laiške jis teigia, kad "rašyti ir ant kelmo galima".

V.Krėvė-Mickevičius laiške S.Santvarui džiaugiasi plunksnos brolių kūryba: "Aš jau seniai džiaugiuosi, kad mūsų kūrėjai tiek subrendo ir pateikė tokios aukštos vertės kūrinių, jog šiandien galima tik didžiuotis. Vargas ir skausmas, kuriuos teko patirti, išugdė mus, pagilino mūsų sielas ir davė tokių vaisių, jog literatūros srityje prilygom kitoms tautoms, kurios iki šiol pirmavo..."

Leidinį "Išėję sugrįžti" užbaigia skyrius "Rašytojų kūryba". Čia pateikiamos nuotraukos, rankraščiai, laiškai, kritikos straipsnių ištraukos, supažindinama su išleistomis knygomis. Randame medžiagos apie Vydūną, V.Krėvę, J.Augustaitytę-Vaičiūnienę, S.Santvarą, B.Brazdžionį, K.Bradūną, A.Nyką-Niliūną, H.Nagį, H.Radauską, M.Katiliškį, Liūnę Sutemą, J.Jankų, J.Blekaitį ir kitus. Simboliškos Algirdo Landsbergio nuotraukos, kuriose matom jį su šeima plaukiant laivu į JAV.

Pranašingai skamba Bernardo Brazdžionio laiškas A.Vaičiulaičiui, rašytas 1949 metais per Velykas: "...Prisikėlimą tikiu. Ir baisiai noriu jo sulaukti. Žmogaus širdy, pasauly ir tėvynėj. Ir tik dėl to netrukus skirsiuos su Europa, kad tikrai sugrįžčiau į Prisikėlusią Lietuvą. Nes čia daug kas dar turi persirgti tais raudonais raupais. O Viešpaties ranka skaudi ir teisinga. Jo planai painūs ir nežinomi niekam pasauly, ir jo keliai niekam neįskaitomi - nei žvaigždynuos, nei kalnų viršūnėse, nei jūrų gelmėse. O jo ženklų, deja, nesuprantam. Bet stebuklas įvyks. Ir dėl to plaukiu su šeima ir su kitais lietuviais į kitą Atlanto pusę, kad jo laukčiau su ašara ir su pasiilgimu. Ir be baimės..." - rašo B.Brazdžionis.

Archyvinių dokumentų leidinys "Išėję sugrįžti" nėra išsami studija apie išeivių gyvenimą Vokietijoje ir Austrijoje 1944-1950 metais. Leidinį parengti reikėjo per itin trumpą laiką, jis buvo numatytas tik 100 puslapių apimties (autorei pavyko susitarti ir padidinti iki 144 puslapių). Teko intensyviai dirbti. Todėl leidinyje įsivėlė korektūros klaidų, už kurias autorė nuoširdžiai atsiprašo.

Čia apžvelgėme tik kelis leidinio "Išėję sugrįžti" skyrius. Jį galima įsigyti Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.

Visiems padėjusiems širdingai dėkojame.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
8:56:51 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba