Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-09 nr. 2949

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• Viktorija Daujotytė.
IR ABEJOJANT
3
• Teodoras Četrauskas.
KAS BALSUOS PRIEŠ?
2
• MENO MONAI MENAMI3
• Vytautas Girdzijauskas.
KALĖDINĖ GINTARO BERESNEVIČIAUS PASAKA
2

POEZIJA 
• DOMANTAS RAZAUSKAS28
• POEZIJOS PAVASARIS 2003
• POEZIJOS PAVASARIS 2003 MOKSLEIVIAMS

PROZA 
• NIJOLĖ RAIŽYTĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JANIS VESELIS

KULTŪRA 
• Marytė Kontrimaitė.
PASIKALBĖJIMAI JELGAVOJE
1
• 2002-ŲJŲ METŲ AUTORIAI1

PAŽINTYS 
• KAZIMIERAS ALEKNA VIDSODYJE4

KNYGOS 
• Jadvyga Bajarūnienė.
APIE LIETUVIŲ REZISTENCIJĄ - SUBTILIAI IR ŽMOGIŠKAI
11
• Virginija Paplauskienė.
IŠEIVIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS
• NOVA ISTRA1
• NEIŠTIKIMOJI
• INGRIDA KAVEN3

IN MEMORIAM 
• SU JONU LAUCE ATSISVEIKINUS5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vidas Poškus.
SPALVOS, SPONTANIŠKUMAS IR RIKSMAS
1
• Irena Talutytė.
JAUNIMO KALBA KAIP KULTŪROS REIŠKINYS
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ...MEILĖ IŠGELBĖS LIETUVĄ...1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
"ALLA METAMORPHOSE"
2
• Jonė Fridmanaitė.
SCENOJE - SUGRĮŽĘS VILNIAUS VAIKAS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
NUVAINIKUOTAS HORIZONTAS
4
• Renata Ščerbavičiūtė.
AUDRIAUS JANUŠONIO DEMONAI
4
• Jurgita Ludavičienė.
DŽIOVINTOS GĖLĖS IR PRISIMINIMŲ LAGAMINAS IŠ OSLO
• Salomėja Jastrumskytė.
KIEKIO INTRIGA

TEATRAS 
• "MUS PALAIKO UTOPIJOS KŪRIMO ĮTAMPA"1
• Martynas Petrikas.
"VAGINOS MONOLOGŲ" MONOLOGAS
31
• Ridas Viskauskas.
SPEKTAKLIUOSE VAIKAMS NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAVOJINGOS GAUJOS IR NEPAVOJINGOS "MIRAMAX" IŠPAŽINTYS

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21 VALANDĄ VIETOS LAIKU1
• PATVIRTINTA NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBA19

KRONIKA 
 PAMĄSTYMAI GŪDŽIUOS GRAFOMANIJOS APKASUOS9

DE PROFUNDIS 
• VYTAS DEKŠNYS7
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS12
• DE PROFUNDIS REDAKCIJOS ATSAKYMAS L.JAKIMAVIČIUI7
• VISU GYVENIMU2

KRONIKA

PAMĄSTYMAI GŪDŽIUOS GRAFOMANIJOS APKASUOS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Anot ano, ginčas yra žemės druska. O kai ginčas užkabina menininko ambicijas, ta druska kantriai barstoma ant atsivėrusių stigmų artimo savo… Na, tarkim, toksai ezoterinės romanistės atvejis.

Keista, tačiau A.A.Jonyno susierzinime tik dėl to, kad "Vaga" nepasigėdijo išleisti "žinomo poeto Leono Švedo", na visiškai niekam nežinomo brolio Jurgio J.W.Goethe`s "Fausto" vertimą, įžvelgiau labai nefaustišką, sakyčiau, net vagneriškai cechinę pomintę. Juk Wagneris, tas viduramžių mokslo ezoterinis amatininkas, sudievina ir mistifikuoja savo veiklą. Ir iš tikrųjų - kaip tasai nepateptasis Jurgis Švedas drįso imtis "Fausto", tos vokiečių literatūros šventenybės, vertimo?!

Goethe - žmogus, turėjęs ir dievišką, ir velnišką, ir avantiūristo (spalvų teorija!) kibirkštį, - ko gero, nusisukęs kandžiai pasišaipytų, o viešai pareikštų, kad jo viso gyvenimo Faustas (šįkart be kabučių!) - šventas ir neliečiamas. Šitaip jis supainiotų ir vienus, ir kitus.

Ir vis dėlto šiokią tokią "cechinę teisę" (gal jums ir nepatinka?) Jurgis Švedas turėjo, mat "žinomas brolis" Leonas kadaise išvertė pirmąją "Fausto" dalį, o antrosios nebespėjo. Matyt, brolis Jurgis, įkvėptas iš šio kūrinio sklindančios laisvos, avantiūristinės, šventos ir velniškos drąsos, ryžosi darbą tęsti, nes ir pats turi iš tolo gal ir neįžvelgiamą cechinę žymą: yra filosofijos daktaras, Th.Manno kūrybos tyrinėtojas, be to, vokiečių kalbos magistras (ir vėl tas viduramžiškas žodelis!).

Ir manau, kad jo pasiryžimas visiškai atitinka gėtiškai faustišką dvasią: nesustingti lyg stabo ištiktam prieš dievybę. Žinoma, vertėjas nebūtų ryžęsis, jei būtų sau mąstęs nelyginant anasai XX a. žemaitis: "Ne kožnam pabažnam Viešpaties kaką uostyt!"

Po tokių šlykščiai mefistofeliškų ir anticechinių "padūmojimų" lyg tam jaunam Goethe`s bakalaurui ima vaidentis, kad "Vaga" turėjo tam tikrų avantiūristinių, gal net pašaipių užmačių (o dar tas riebus vekselis!) ir gal ne vien "nepagarbą skaitytojui" jautė, bet ir menkutę "pareigą" - tarp A.Churgino ir būsimojo A.A.Jonyno vertimo įterpti dar vieną, idant jo fone tarsi brangakmenis pateptasis variantas nušvistų…

O jei visiškai rimtai, mefistofeliškai paprastai. Be visų aureolių ir mistikos, be tos "formos" - "sugriautų turinio namų"?

"Faustas", kaip kūrinys, yra tragiškai koduotas - jo laisvės dvasia, tasai šviežias sielos dvelksmas, amžiams bėgant yra vis labiau kaustomas kristališkai kietos formos, tarčiau, mirtim dvelkiančios struktūros. Šis dvilypis jausmas - vokiškai tiksli ir šalta forma bei laisva, nepripažįstanti autoriteto Fausto - Mefisto dvasia gyvuoja kaip vienis. Ši dilema per amžius graužia visą vokiečių tautos istoriją, kultūrą ir meną, yra jų palaima ir tragiška lemtis. Ji kankins dar ne vieną kartą vertėjų, ypač tų literatūrų, kurių formos tradicija neturi itin senų šaknų. Tad visad iškyla klausimas, ką rinktis: atkurti kristališkai skaidrią struktūrą, paaukojant laisvės dvelksmą, ar laisvai atsikvėpti, sutrupinant šaltus "formos namus". Goethe savo kūriny tai suderino, neišvengiamai pasmerkdamas vertėjus skilti vidujai: būti ezoteriniais (slaptais) amato genijais ir kartu pateptaisiais: su dieviška kibirkštimi. Esu įsitikinęs, kad A.A.Jonyno vertimas ir yra tasai sintezės stebuklas. Tad ir dedas tokie dalykai, kad neįmanoma apsieiti be superliatyvų - dieviška, stebuklas, formos mirtis ir taip toliau.

Tačiau, velniai griebtų, tasai dieviškas kūrinys - apie visai nedieviškus dalykus ir reikalus (hermafroditas Homunkulas, žvelgiant į jį šiandienos mažumų žvilgsniu…). Tasai Faustas, marksistų terminais tariant, yra tikras "bevalis idėjinis nesubrendėlis, savimonės kūdikėlis". Ką čia jį lyginti su Mefisto dvasios laisve, visaverte gyvenimo samprata ir puikiu cinizmu! Ir šaltą gelmę atveriančiu humoru! O Faustas - čia jis geidžia šventų dalykų ir čia pat ilgisi gyvenimo, nori sudievinti grožį, nesuvokdamas jo doroviškai dvilypės prigimties, lyg koks stabmeldys trokšta atgaivinti Eleną, nori tekančio ir kintančio pasaulio gyvybės ir tuoj pat stabdo laiką, taigi šaukiasi sau mirties - "Sustok, akimirksni žavingas!". Jo "idėjinio blaškymosi" niekas neišspręs, joks "amžinas moteriškumas", nes tie dalykai neišsprendžiami - jie žmogaus prigimtis! Tad atvirai silpnas yra šios "tragedijos" finalas - tasai Fausto "ėmimas dangun". Faustas - tikras pagoniškų ir krikščioniškų priešybių knibždėlynas, o ant to knibždėlyno dar "užvožkim" dieviškai klasikinę formą… Tad ir narsiausiam vertėjui rankos nusvirs.

Man regis, kad, atsižvelgiant į tokias talento galimybes, ir derėtų gretinti šiuos du ką tik išėjusius vertimus. Ir visiškai nesu įsitikinęs, ar teisingai būtų pasielgęs J. Švedas, nukišdamas stalčių tamson savo daugelio metų darbą, užuot taip atvirai demonstravęs "nepagarbą skaitytojui" bei "diskreditavęs (geriau, žinoma, akreditavęs) vertėjų darbą". O jau "Vaga" turėjusi bėgti nuo naujojo (antro po Churgino!) vertimo autoriaus nelyginant nuo kokio maro viduramžiais. Taip sakant, "užverti langines, užtrenkt duris" ir neprarasti jau kelintąkart nepirmos leidybinės "skaistybės". Ir ką gi? "Vaga" pasirinko "literatūrinį akibrokštą" ir avantiūrą. Ir šiuo atveju išėjo toks mefistofeliškas juokelis: tik tiek, kad Faustas pardavė sielą, o J.Švedas nusipirko leidėją.

Ką jis čia kliedi? - nusistebės rimtas leidėjas ir sąžiningas vertėjas. Tasai kliedesys nėra visiškai nepateisinamas, juolab kad J. Švedo vertime esama netgi visiškai neblogų ir plastiškų vietų, regis, suvoktas filosofinis "Fausto" klodas, kai kur tekstas padvelkia laisve… O kad "neatgaminta" forma? Manau, vertėjas, visiškai sąmoningai suvokęs savo menines, technines ir cechines galimybes, t. y. "talentus", pajėgė pasirinkti turinio klodą (nors toks pasirinkimas mene iš esmės neįmanomas!). Atsirado štai toksai "Fausto" variantas, ir piktintis čia nevertėtų, nes ir taip reikalai nėra tokie jau skaidrūs ir idealistiniai… O kad nevalia, tarkim, odininkui įsigeist padirbėt, pavyzdžiui, auksakalių ceche, tikiuos, suvoks ir patsai šios polemikos kaltininkas J.Švedas…

Geriausi linkėjimai meno žmonėms!

- Iš minėtųjų apkasų - JUSTINAS KUBILIUS

 

Skaitytojų vertinimai


2290. Pavirsiaus saltinio vanduo neskanus2003-05-09 23:30
Skaityti kito zmogaus mintis ir ketinimus sunku, beveik neimanoma. Jeigu pirma galvon s`ovusi paaiskinima atmestume (jis garantuotai neteisingas ir garantuotai aptemdo gerus zmoniu tarpusavio santykius), jei paieskotume antro, trecio... tai ties desimtu sustojus butu patiems aisku, ir viesumoje nieko aiskinti nereiketu. Juk menininkai - ir siaip subtilus zmones (pvz A.A. Jonynas, J. Kubilius) - gilus sulinys, kurio dugno niekas nesuras, nes jo ir nera.

2291. Saltinis teka po zeme2003-05-09 23:36
Skaityti kito zmogaus mintis ir ketinimus sunku, beveik neimanoma. Jeigu pirma galvon s`ovusi paaiskinima atmestume (jis garantuotai neteisingas ir daznai aptemdo gerus zmoniu santykius), jei paieskotume antro, trecio... tai ties desimtu sustojus butu patiems aiskiau, ir viesumoje nieko tikslintis nereiketu. Juk menininkai - ir siaip subtilus zmones (pvz A.A. Jonynas, J. Kubilius) - gilus sulinys, kurio dugno niekas nesuras, nes jo ir nera.

2295. Nustebęs2003-05-10 15:30
Yra šalių, kur "Faustas" išverstas 10-12 žmonių ir jie viens kito negėdina.

2307. visi ir viskas kabutėse2003-05-11 13:36
"Apkasuose" "J.Kubilius" "kliedi" apie "J.Švedo" ir "A.A.Jonyno" "Fausto" "vertimus".
"NUSIŠAUKIT!"

2310. X-ray=Kęstutis Rastenis2003-05-11 16:29
4-ajam "Visiems ir viskam"
Nieko Justinas Kubilius nekliedi -- iš esmės dėl J.Švedo vertimo spausdinimo jis teisus. J.Švedas anaiptol "nediskreditavo vertėjų darbo" ir nerodo "nepagarbos skaitytojui".
Akivaizdu, kad A.A.Jonyno vertimas nepalyginti geresnis. Tačiau taip pat akivaizdu, kad negalima uždrausti spausdinti visus kitus vertimus, kurie irgi pateikia ir savas interpretacijas ir savo supratimą. Žodžiu, papildo. Juk negalima kanonizuoti vieno kurio jau egzistuojančio, kad ir gero vertimo, kaip kokios biblijos. "Faustas" juk ne Biblija!
A.a.Jonynas rašo taip pat ir gerus eilėraščius. Bet kas būtų, jeigu jis pareikalautų "Vagos" nespausdinti blogesnių, vėlgi motyvuodamas nepagarba skaitytojui ir poetų darbo diskreditavimu? Tik čia kažkodėl AA tokių pretenzijų nereiškia --- leidžia rašyti ir kitiems. O versti kitiems "Fausto" kažkodėl neleidžia. O juk tobulumui nėra ribų... Kitaip jau: "Sustok, akimirksni žavingas!"
Tik labai diskutuotinas yra Kubiliaus teiginys: "atvirai silpnas yra šios "tragedijos" finalas - tasai Fausto "ėmimas dangun". Kai dėl manęs, tai man toks Justino tvirtinimas atrodo išvis nesąmonė -- ką bendra turi neišsprendžiami Fausto prigimties prieštaravimai ir "amžinai moteriška" ir Fausto kilimas su angelais ir kt. būtybėm apsivalant aukštyn, virstant grynąja nematerialia siela? Toks sprendimas žmogaus prigimties transformavimas - "nuėmimas" galimas net ir filosofiniam opuse -- pvz. neoplatonikų veikalai arba Leibnitzo Monadologijos konstrukcija, kur egzistuoja monadų hierarchija pagal jų tobulumą - t.y. kiek tobulai jos atspindi Dievą. Tai ko gi mes galime reikalauti -- kokių įrodymų? - iš meno kūrinio -- čia juk mus įtikina ne Goethe`s moksliniai argumenati, o jo teksto - poezijos galia ir įtaiga. Viskas yra galima ir įtikima, jei tuo mus įtikina poezijos kūrinys, Justinai! Negi tą dar reikia aiškinti poetui ir, jei neklystu, žemaičiui, kuris niekada nebuvo realistas. Nebent "Giesmėje apie mužiką".
Bet jeigu J.Kub. "Fausto " finalas atrodo "atvirai silpnas" menine prasme -- t.y. jam atrodo, kad čia silpnas meniniu požiūriu Goethe`s tekstas, prasta poezija -- man tai atrodo, kad tai viena iš stipriausių Fausto vietų, tas finalas, be to, nepaprasati filosofiškai turtingas -- tad čia ypač svarbu ir minties visiškas perteikimas, neaukojant formai nieko -- mintis čia daug kur net ir svarbiau -- o ginčytis ar polemizuoti su Goethe skaitydamas nė nebandau ---------- tada, žinoma, kitas reikalas -- dėl skonio nesiginčijama -- kaip rusai sako: Každomu svojo! Dosvidanija.

2311. X-ray=Kęstutis Rastenis2003-05-11 16:38
/dingo teksto pabaiga--turiu iš atminties kartoti/, o ką jau kalbėti apie poezijos kūrinį, kur svarbu ne moksliniai argumenat, o teksto įtaiga, Justinai. Ar tai reikia aiškinti poetui ir , jei neklystu, žemaičiui, kuris niekada nebuvo realistas, nebent "Mužike žemaičių ir Lietuvos"--sveiko proto lygmenio poezijoj-----na bet jeigu Kubiliui atrodo "atvirai silpna" Fausto pabaiga meniniu požiūriu--man tai atrodo viena stipriausių vietųų--tai dėl skonioo nesiginčijama--kaip rusai sako:každomu svojoĄ Dosvidanija

2330. Nustebęs2003-05-12 10:23
Galima ir papolemizuoti, juk Geothe ne Dievas.

2338. antanas a.j.2003-05-12 12:36
Niekad nesakiau, kad toks vertimas kaip Svedo neturetu buti skelbiamas, kad yra nieko vertas ir visiskai beprasmis. Vis delto ir dabar laikausi nuomones, kad jis diskredituoja vertejo darba ir rodo nepagarba skaitytojui vien jau del to, kad nepagristas jokia vieninga vertimo metodologija - kai kur lyg ir imama rimuoti, kitur rimo atsisakoma, vienur laikomasi ritminiu originalo strukturu, kitur - ne. O tai mano ismanymu jau nera gerai. Nors taip verciant kai kurie prasminiai niuansai gal net tiksliau vietomis perteikiami, bet neaiskus lieka vertejo norai - ar jis bando atkurti poetini kurini, ar tenori supazindinti mus su jo turiniu. Ta prasme jis ir nusipelno dideles kritikos, o kuo daugiau Fausto vertimu turesim, tuo geriau musu kulturai, nebandau ir nenoriu jo "monopolizuoti". Pats ko gero aiskiau nei kas kitas matau savo vertimo trukumus ir netikslumus, o kiekvienas naujas poetinio kurinio vertimas visada atskleidzia vis naujus originalo aspektus, nes verciant poetini teksta praradimai visada neisvengiami. Galu gale jei Svedo vertima butu isleidusi kokia marginaline ar provincijos leidykla, tai tik sveikiciau, taciau siuo atveju man apmaudu del prestizine visada buvusios ir save tokia turbut tebelaikancios "Vagos", kurioje pradirbau daug metu ir kuriai neisvengiamai turiu nemaza sentimentu. Zinau, koki dideli darba nudirbo Justinas K., redaguodamas Svedo vertima, taciau tikrai nezinau, ar sis darbas buvo vertas tiekos jo pastangu. Siaip dekoju Justinui uz tebunie ir gerokai ironiskus, bet vis tiek labai prakilnius mano darbo vertinimus. Sekmes Tau, Justinai.

2360. Utao :-) 2003-05-13 12:31
Puikus J.Kubiliaus rašinys. Per mažai dėmesio skiriama cechiukams, o ir pridirba jie stovėdami vienas už kito nugarų. Matyt mano kad jėga. Pamiršta kad kūrybos ir įdėjos jėga neįsisąvinsi ir nenugalėsi. O norisi?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
8:56:48 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba