Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-09 nr. 2949

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• Viktorija Daujotytė.
IR ABEJOJANT
3
• Teodoras Četrauskas.
KAS BALSUOS PRIEŠ?
2
• MENO MONAI MENAMI3
• Vytautas Girdzijauskas.
KALĖDINĖ GINTARO BERESNEVIČIAUS PASAKA
2

POEZIJA 
• DOMANTAS RAZAUSKAS28
• POEZIJOS PAVASARIS 2003
• POEZIJOS PAVASARIS 2003 MOKSLEIVIAMS

PROZA 
• NIJOLĖ RAIŽYTĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JANIS VESELIS

KULTŪRA 
• Marytė Kontrimaitė.
PASIKALBĖJIMAI JELGAVOJE
1
• 2002-ŲJŲ METŲ AUTORIAI1

PAŽINTYS 
• KAZIMIERAS ALEKNA VIDSODYJE4

KNYGOS 
• Jadvyga Bajarūnienė.
APIE LIETUVIŲ REZISTENCIJĄ - SUBTILIAI IR ŽMOGIŠKAI
11
• Virginija Paplauskienė.
IŠEIVIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS
• NOVA ISTRA1
• NEIŠTIKIMOJI
• INGRIDA KAVEN3

IN MEMORIAM 
• SU JONU LAUCE ATSISVEIKINUS5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vidas Poškus.
SPALVOS, SPONTANIŠKUMAS IR RIKSMAS
1
• Irena Talutytė.
JAUNIMO KALBA KAIP KULTŪROS REIŠKINYS
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ...MEILĖ IŠGELBĖS LIETUVĄ...1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
"ALLA METAMORPHOSE"
2
• Jonė Fridmanaitė.
SCENOJE - SUGRĮŽĘS VILNIAUS VAIKAS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
NUVAINIKUOTAS HORIZONTAS
4
• Renata Ščerbavičiūtė.
AUDRIAUS JANUŠONIO DEMONAI
4
• Jurgita Ludavičienė.
DŽIOVINTOS GĖLĖS IR PRISIMINIMŲ LAGAMINAS IŠ OSLO
• Salomėja Jastrumskytė.
KIEKIO INTRIGA

TEATRAS 
• "MUS PALAIKO UTOPIJOS KŪRIMO ĮTAMPA"1
• Martynas Petrikas.
"VAGINOS MONOLOGŲ" MONOLOGAS
31
 Ridas Viskauskas.
SPEKTAKLIUOSE VAIKAMS NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAVOJINGOS GAUJOS IR NEPAVOJINGOS "MIRAMAX" IŠPAŽINTYS

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21 VALANDĄ VIETOS LAIKU1
• PATVIRTINTA NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBA19

KRONIKA 
• PAMĄSTYMAI GŪDŽIUOS GRAFOMANIJOS APKASUOS9

DE PROFUNDIS 
• VYTAS DEKŠNYS7
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS12
• DE PROFUNDIS REDAKCIJOS ATSAKYMAS L.JAKIMAVIČIUI7
• VISU GYVENIMU2

TEATRAS

SPEKTAKLIUOSE VAIKAMS NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Thomo Ahrenso monospektaklio "Turminas ir kirminas" scena

Balandžio 27-30 d. Vilniuje vyko I tarptautinis teatrų vaikams ir jaunimui festivalis "ASSITEJ Lithuania" - nelabai reklamuotas, bet teatralams pažintiniu požiūriu vertingas renginys. Dėl įvairių priežasčių jame dalyvavo kiek mažiau trupių, nei buvo planuota: penkios iš svetur ir aštuonios iš mūsų šalies.

Regis, festivalio programos sudarytojai nesaistė dalyvių jokia koncepcija, tad vyravo suvežtiniai spektakliai. Tiesa, kaip rodo praktika, priklausomybė ASSITEJ dar negarantuoja spektaklio kokybės. Štai Klaipėdos dramos teatras parodė ne itin skoningą, be aiškesnės režisūrinės logikos spektaklį "Raudonkepuraitė", kuriame jauni artistai balansavo ties maivymosi riba… Bet ne apie klystkelius kalba. Papasakosiu apie kelis sudominusius svečių kamerinius spektaklius (lietuviškų trupių spektakliai daugiau mažiau mūsų kritikos aptarti).

Režisierius ir aktorius Thomas Ahrensas (GRIPS teatras, Vokietija) patvirtino, kad įtaigų spektaklį vaikams galima sukurti be didelių sąnaudų, turint originalią idėją ir bent vieną gabų aktorių. Th.Ahrenso monospektaklio "Turminas ir kirminas" siužetas - kaip vienišius Turminas, toks pedantiškas žmogelis, susidraugauja su … išdaigininku kirminu, ir kokius išbandymus, kylančius iš prieštaringų charakterių, patiria jų draugystė. Mat kaprizingas kirminas, reikalaudamas tai globos, tai ryškaus kostiumo, tai krėsdamas pokštus kavinėje, taip nuvargina Turminą, kad šis atsikrato mažojo įkyruolio. Vis dėlto vienišiui be draugo ilgu - spektaklio pabaigoje, vienas kitam atleidę už nuoskaudas, juodu kartu… Taigi spektaklis byloja apie mokėjimą atleisti, aktualų tėvams ir vaikams.

Bet intriguoja ne vien pedagoginės spektaklio intencijos. Įdomybė ta, jog kirmino personažą (pakeitęs balsą) aktorius sukuria… vienu smiliumi. Rekvizito nedaug (stalelis, kėdė, pakabas…), bet jis naudojamas maksimaliai. Tad, tiesmukai nekopijuodami Th.Ahrenso vaidinimo, kartais bedarbyste besiskundžiantys mūsų aktoriai galėtų pasimokyti (jei to galima išmokti) tiesiog išradingumo. Tik kad festivalyje jų matėme nelabai daug…

Šveicarų aktorius Piteris Rinderknechtas parodė "Portofino - ballade" (rež. Andreasas Güntheris) - sudėtingos draminės struktūros (naudojamas "spektaklio spektaklyje" principas, veiksmas skaidomas vietos ir laiko požiūriu) ir įvairių priemonių (drama, lėlių teatras, muzikavimas) monospektaklį. Nesureikšmindamas spektaklio svarbos, iš pradžių aktorius (jis kartu ir pjesės autorius) bendrauja su žiūrovais, kalbasi mobiliu telefonu, paskui ima muzikuoti kone stebuklingu kontrabosu (jame net sukonstruotas prietaisas kavai virti), vėliau su atgijusiomis lėlėmis kontrabose vaidina muzikantų - tėvo ir sūnaus - susikalbėjimo istoriją (kuri fragmentais lipdoma iš konfliktiškos jų realybės, nostalgiškų prisiminimų ir ateities fantazijų). Spektaklis baigiasi taip pat "nereikšmingai" - aktoriui kažin kas paskambina mobiliu, ir jis, atsiprašęs žiūrovų, palieka sceną. Žodžiu, vaidinimas - daugiaprasmis, nevienasluoksnis: ir vaikams, ir teatro gurmanams.

Kad aktorius, vaidinantis kameriniame spektaklyje vaikams, turi būti universalus (lengvai megzti ryšį su žiūrovais, mokėti keliais charakteringais bruožais kurti personažą, prireikus pasitelkti pantomimą, pasakoti, dainuoti, šokti, muzikuoti įvairiais instrumentais, vaidinti su lėlėmis…), aišku savaime. Gaila, festivalyje trūko teatralų bendravimo, kuris būtų padėjęs suprasti, kaip spektaklio kūrimą veikia trupės finansinės galimybės, vaidinimo sąlygos. Štai danų teatras "Batida" parodė režisieriaus Soreno Overseno spektaklį "Sudie, pone Thomsene". Vaidintojų tik trys, bet kokia tehnologijų ir vaidinimo sąlygų požiūriu sudėtinga "stebuklų kambario" iliuziją kurianti scenografija! (Beje, pastaraisiais metais teko matyti ne vieną Šiaurės ir Vakarų Europos teatrų spektaklį, kuris remiasi "stebuklų kambario" principu.) Spektaklyje aktoriai ir muzikuoja, vaidina su lėlėmis, pasitelkia spalvotus šešėlius.

Pagrindinė spektaklio veikėja gyvena keistame kambaryje, kur pati įsijungia šviesa, aidi kaimynų balsai, netikėtai atsiranda daiktų. Linksmi muzikuojantys kaimynai mergaitei padovanoja kiaušinį, iš kurio "išsirita" toks žmogeliukas. Tiesa, jo galvą veik visą spektaklį dengia lukštas. Taigi mergaitė ieško žmogeliuko mamos, o kambarį scenografijos detalės paverčia tai dykuma, tai mišku… Nors mergaitė su žmogeliuku išsiskiria, bet spektaklio pabaigoje jie vėl susitinka. Dabar žmogeliukas - užaugęs jaunuolis… Spektaklis patraukia nenuspėjama veiksmo eiga, žaidybiškumu ir humoru.

Festivalio metu taip pat surengta pora seminarų: "Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas" bei "Teatras vaikams Anglijoje". Pastarąjį vedė režisierius ir aktorius Paulas Harmannas. Pasak svečio, Anglijos teatrų vaikams repertuare dominuoja šiuolaikinės pjesės: praėjusį sezoną nė vienas iš 200 Anglijos teatrų vaikams, pavyzdžiui, pas mus populiarių "Trijų paršiukų" nestatė!

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
8:56:48 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba