Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-09 nr. 2949

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS20
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• Viktorija Daujotytė.
IR ABEJOJANT
3
• Teodoras Četrauskas.
KAS BALSUOS PRIEŠ?
2
• MENO MONAI MENAMI3
• Vytautas Girdzijauskas.
KALĖDINĖ GINTARO BERESNEVIČIAUS PASAKA
2

POEZIJA 
• DOMANTAS RAZAUSKAS28
• POEZIJOS PAVASARIS 2003
• POEZIJOS PAVASARIS 2003 MOKSLEIVIAMS

PROZA 
• NIJOLĖ RAIŽYTĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JANIS VESELIS

KULTŪRA 
• Marytė Kontrimaitė.
PASIKALBĖJIMAI JELGAVOJE
1
• 2002-ŲJŲ METŲ AUTORIAI1

PAŽINTYS 
• KAZIMIERAS ALEKNA VIDSODYJE4

KNYGOS 
• Jadvyga Bajarūnienė.
APIE LIETUVIŲ REZISTENCIJĄ - SUBTILIAI IR ŽMOGIŠKAI
11
• Virginija Paplauskienė.
IŠEIVIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS
• NOVA ISTRA1
• NEIŠTIKIMOJI
• INGRIDA KAVEN3

IN MEMORIAM 
• SU JONU LAUCE ATSISVEIKINUS5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vidas Poškus.
SPALVOS, SPONTANIŠKUMAS IR RIKSMAS
1
• Irena Talutytė.
JAUNIMO KALBA KAIP KULTŪROS REIŠKINYS
48

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ...MEILĖ IŠGELBĖS LIETUVĄ...1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
"ALLA METAMORPHOSE"
2
• Jonė Fridmanaitė.
SCENOJE - SUGRĮŽĘS VILNIAUS VAIKAS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
NUVAINIKUOTAS HORIZONTAS
4
• Renata Ščerbavičiūtė.
AUDRIAUS JANUŠONIO DEMONAI
4
 Jurgita Ludavičienė.
DŽIOVINTOS GĖLĖS IR PRISIMINIMŲ LAGAMINAS IŠ OSLO
• Salomėja Jastrumskytė.
KIEKIO INTRIGA

TEATRAS 
• "MUS PALAIKO UTOPIJOS KŪRIMO ĮTAMPA"1
• Martynas Petrikas.
"VAGINOS MONOLOGŲ" MONOLOGAS
31
• Ridas Viskauskas.
SPEKTAKLIUOSE VAIKAMS NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAVOJINGOS GAUJOS IR NEPAVOJINGOS "MIRAMAX" IŠPAŽINTYS

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21 VALANDĄ VIETOS LAIKU1
• PATVIRTINTA NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBA19

KRONIKA 
• PAMĄSTYMAI GŪDŽIUOS GRAFOMANIJOS APKASUOS9

DE PROFUNDIS 
• VYTAS DEKŠNYS7
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS12
• DE PROFUNDIS REDAKCIJOS ATSAKYMAS L.JAKIMAVIČIUI7
• VISU GYVENIMU2

DAILĖ

DŽIOVINTOS GĖLĖS IR PRISIMINIMŲ LAGAMINAS IŠ OSLO

Jurgita Ludavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Katrine Ellefsen. "Prisiminimų lagaminas"

Šiuolaikinė tekstilė integravosi į tarpdisciplininio meno šakų tarpą. Joje naudojamos įvairiausios medžiagos, ji gerai dera su videomenu, tapyba ar fotografija. Norvegišką šio reiškinio patvirtinimą į "Vartų" galeriją atvežė aštuonios menininkės iš Oslo, pristačiusios parodą "Įvairūs požiūriai". Požiūriai išties įvairūs, tačiau kalba autorės apie tą patį: apie savo patirtis. Tik joms perteikti pasitelkiami įvairūs žodynai - tie, kuriuos siūlo tekstilė, instaliacija, tapyba, fotografija. Atskiri požiūriai jugiami į vieną tiesiog galerijos erdve, sudarant vientisą pasakojimą.

Katrines Ellefsen instaliaciją "Prisiminimų lagaminas" sudaro įvairūs asmeniniai daiktai. Draudžianti juodų ir geltonų dryžių juosta suformuoja savotišką žemėlapį, su kurio pagalba galima ieškoti prisiminimų ir kelio gale rasti juos. Autorė pretenduoja į prisiminimų neasmeniškumą, teigdama, jog tai - kolektyviniai prisiminimai, kolektyvinė atmintis. Tačiau daiktai, užkonservuoti plastiko maišeliuose, gali būti ir kiekvieno iš mūsų atmintis; kiekvienas dažnai keliaujame savo atsiminimų keliais, rasdami kelio gale pagalvėlę, džiovintą gėlę ar ką nors svarbaus tik mums patiems. K. Ellefsen praeities apmąstymai poetiški ir išlaiko pasakojimo formą - kaip pjesė, kurios žodžius galime keisti patys pagal tai, kokie prisiminimai neduoda mums ramybės.

Ingvild Fagerli savo instaliacija pasakoja apie tai, kas jai svarbu, - apie daikto ir žmogaus tarpusavio ryšius. Menininkė pasitelkia priešingas sąvokas, skirtingomis savybėmis pasižyminčias medžiagas, kad išreikštų santykius, kurie gali egzistuoti tiek panašumų, tiek ir kontrastų pagrindu. Instaliacijoje naudojamos grubios automobilių detalės, kurios supriešinamos su švelnia tekstile; šis derinys simbolizuoja vyriško ir moteriško prado skirtumus bei dermę. Dramblio piešinys ant sienos, gretinamas su vaiko fotografijomis, rodo gamtos ir kultūros skirtumus, pabrėžia vaiko mažumą ir trapumą. Žmogaus pažeidžiamumas, ko gero, yra pagrindinė I. Fagerli kūrybos tema.

Sigrid Hynell Fleischer taip pat remiasi asmeniniu požiūriu į tikrovę ir jai svarbius dalykus pasakoja, pasitelkdama tekstilę. Tai vienintelė autorė, dalyvavusi daugelyje grupinių parodų Lietuvoje, surengusi 2 personalines parodas ("Iš dangaus" galerijoje "Kairė-dešinė" ir "Kabo ant plauko" galerijoje "Vartai"). S. Hynell Fleischer požiūris į žmonių santykius - pats ironiškiausias. Darbai, pavadinti "Svarbūs daiktai", pasirodo esantys staltiesės ar užuolaidos, išmargintos falo ar skrybėlės formos ornamento motyvais. Autorė tarsi tapo ant medžiagos, kurią prieš tai nudažo, ją nublukindama kempine, - iš tamsaus fono "išplėšia" šviesų motyvą. Ironiškas jos mąstymas atsispindi ir medžiaginiuose kelio ženkluose, kuriuose piktogramomis pasakojama apie įvairias patirtis, įgytas jau Lietuvoje.

Vienintelė tapybą eksponuojanti autorė Helene Terjesen savo kūrybinį potencialą realizuoja darydama lėles ir tapydama. Balyje šešėlių teatrą studijavusi menininkė savo kruopštumą, rankdarbių pomėgį pritaiko kurdama lėles, o save ekspresyviai išreiškia spalvų kalba - tapybos darbais. Kazeinine tempera tapyti darbai nėra nei abstraktūs, nei realistiniai; juose atpažįstamos formos dera su abstrakčiais elementais. Svarbiausia čia - vėl ta pati asmeninių motyvų raiška, įgyvendinta tapybinėmis priemonėmis.

Neena Sharma Uhre pristato fotografijas ir tekstilę. Fotografija tapybiška, joje svarbiausia - spalvų poslinkiai erdvėje bei jų tarpusavio santykiai. Linijos ir spalvos susilieja ir vėl išsiskiria, sukurdamos sąsajas su abstraktaus ekspresionizmo tapyba. Tekstilės darbuose pasakojama apie žmogaus santykį su aplinka; apie tai, kaip žmogus, "apgyvendamas" savo aplinką, joje palieka chaotiškus pėdsakus. Chaoso ir tvarkos priešprieša perteikiama paprastu pasakojimu: galima išlieti vyną ant siuvinėto interjero, ir to pakaks, kad paliktum aplinkoje savo žymę, kuri dažniausiai ir būna destruktyvi.

Lyriškiausi ir poetiškiausi Helen Knoph darbai - staltiesių ar rankšluosčių atraižos su džiovintomis gėlėmis. Džiovinti gėlių žiedlapiai ant medžiagų taip pat gali būti suvokiami kaip užkonservuoti prisiminimai, kurie (kaip ir žmogaus atmintis) švelnūs ir pažeidžiami. O šie prisiminimai dar ir dekoratyvūs. "Laikinumas, globa, nykimas, svajonės, prisiminimai, melancholija - tai žodžiai, aprašantys trapų grožį, kuris mane taip traukia", - kataloge teigia menininkė. Iš tiesų, sunku rasti ką nors trapesnio, nei sudžiūvęs gėlės žiedlapis ir ką nors graudesnio, nei bandymas jį išsaugoti.

Tuo tarpu Maria Bohlin pakankamai radikaliai tyrinėja kūniškumo temą, kūno ir rūbo santykį. Jos pasiūtas kūnas - gražus, stangrus, bet kartu - senstantis, suvytęs. Kūnas tarsi šarvas (beje, jis ir pasiūtas iš kieto palapinių brezento), pridengiantis viduje glūdinčią nesenstančią sielą, kuri - minkštas raudonas aksomas - šviečia iš vidaus. Kaip sakė Helena iš "Pienių vyno": jos pasenęs kūnas esąs tarsi slibinas, prarijęs gulbę. Ir tik iš keleto plunksnelių, prilipusių prie nasrų, galima spręsti, kokia buvo toji gulbė. Su instaliacijos pagalba dailininkė ironizuoja bandymą "pabėgti" iš senstančio, slegiančio kūno. Rezultatas - moteriška, sarkastiška instaliacija, atskleidžianti menininkės požiūrį į moters kūną - mylimą, puoselėjamą, o drauge nemalonų.

Ebba Johanson eksponuoja fotografijas - kadrus iš videofilmo; juose fiksuojamas moters raudona suknele bridimas vandeniu, praeinantis veiksmas, kurį bandoma sureikšminti. Nereikšmingas įvykis, kuris paliko pėdsakus menininkės atmintyje. Tiesiog gražus vandens raibuliavimas, rūbo plevenimas, pažadinantis krūtinėje dilgčiojimą. Kaip ir ties langu kabanti "užuolaida" iš mirgančių plastiko siūlų. Menininkei įdomus jų santykis su erdve; pindama penkiakampes formas, ji sukabina jas į vieną objektą, sukurdama savotišką erdvinį "korį". Žaismas saulėje, raibuliavimas, švytėjimas, nuolat besikeičiančio įspūdžio siekimas sukuria efemerišką, lengvą, o drauge dekoratyvų rezultatą.

Darosi lengva kalbėti apie svetimas patirtis. Šiuolaikinė Norvegijos tekstilė, pasirodo, labai panaši į lietuvišką. Ji vadovaujasi tais pačiais principais: konceptualumu, instaliatyvumu, įvairių medžiagų naudojimu viename kūrinyje. Svarbiausia - visomis priemonėmis išreikšti savo požiūrį į save ir į supantį pasaulį, bandyti susivokti jame. Tai, ką patyrė ir suprato norvegų autorės, jos konvertuoja į meną. Poetiški, švelnūs prisiminimai, atvežti iš rūsčios Šiaurės, iš tiesų gali būti kiekvieno iš mūsų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
8:56:47 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba