Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!
8

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
4

KNYGOS 
• PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
2
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
• JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą
1

DAILĖ 
 VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
1
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ7

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
4
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
8
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis
3

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
• PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
147

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
5
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas
1

DAILĖ

Metafizinė egzistencijos erdvė

VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vincas Kisarauskas
Nuotrauka iš
V. Kisarausko šeimos archyvo

Vincas Kisarauskas (1934–1988) – tapytojas, grafikas, eksperimentuotojas, per penkiasdešimt ketverius gyvenimo metus sukūręs daug tapybos darbų, knygas iliustruojančių estampų ciklų, mažosios grafikos, ekslibrisų, asambliažų, koliažų, fotokoliažų, scenografijos, kinui skirtų kūrinių. Menininkas rašė kritikos straipsnius, dienoraštinius pastebėjimus, verbaline informacija, raidėmis papildydavo savo raižinių kompozicijas. Ilgai rinkęs medžiagą, faktogra­fiją, iliustracijas, 1984 m. V. Kisarauskas išleido ilgainiui bibliografine retenybe tapusią, žinovų ir bibliografijos specialistų visame pasaulyje medžiojamą knygą „Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918“. Daug kas dabar pasigenda šio leidinio, tikisi naujo leidimo, bet senais metodais rengtą knygą tektų parengti iš naujo, perfotografuoti visas iliustracijas, o tai sudėtinga: reikia daug pastangų ir lėšų. Šią knygą saugo visos žymiausios Europos, Amerikos ir Australijos nacionalinės bibliotekos. Bibliografinių V. Kisarausko archyvo, palikimo retenybių apžiūrėti ten vyksta daug mokslininkų iš Rytų Europos šalių ir randa neįkainojamų pavyzdžių savo moksliniams darbams. O Lietuvos mokslininkai prie šių šaltinių retai prieina…

Jaunosios kartos menininkai, nekalbant apie studijuojantį jaunimą, dažnai nustemba išgirdę, kokia plati buvo šio menininko kūryba. Dažnas žino V. Kisarauską tik kaip tapytoją. Šis dailininkas patyrė didelę Lenkijos modernių menininkų, jų mažiau ideologiškai ribotos kūrybos įtaką. Septintajame XX a. dešimtmetyje jis pradėjo kurti asambliažus –­ naujovę tuometinėje lietuvių dailėje (panašiu laiku juos kurti pradėjo ir Valentinas Antanavičius), sukūrė ir daugybę monotipijų. Į šių darbų kūrimo siautulį menininkas įsisuko su energija, žaisdamas, improvizuodamas, eksperimentuodamas ir nesijaudindamas, kad kūrinius galės pamatyti tik artimiausi draugai (anuomet Lietuvoje dažnai veikdavo pogrindinės ar pusiau pogrindinės parodos, skirtos artimiausiems draugams). V. Kisarauskas Lietuvos grafikus supažindino ir su kartono raižymo technika, atrasta iš didelio nepritekliaus, tragiškų aplinkybių – ją 1941–1943 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pradėjo naudoti blokados įkalinti dailininkai grafikai. Vėliau, pasisėmęs patirties iš V. Kisarausko, šią techniką virtuoziškai naudojo Vytautas Kalinauskas (1929–2001), išgaudamas minimalistinį, abstrahuotą figūrų ir subtiliai graduotų tonų santykį.

Norėdama užpildyti žinių apie V. Kisarauską spragas, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė prieš trejus metus sumanė surengti jo sukurtų knygų iliustracijų ir autorinės knygos parodą, kuri pristatyta ir šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje, o vėliau perkelta į VDA „Akademijos“ galeriją, kurioje veikė vasario 28–kovo 5 dienomis.

Parodoje „Šventoji kasdienybės knyga“ buvo eksponuojami niekur iki šiol nerodyti estampų ciklai, prancūzų poeto, diplomato Saint-John Perse (Alexis Saint-Leger Leger, 1887–1975) knygos „Anabasis“ iliustracijos. Šis autorius, 1960 m. Nobelio premijos laureatas, sukūrė orakuliško skambesio, specifinės formos (poetiniame tekste dominuoja ilgos eilutės) muzikalų kūrinį, kurį įkvėpė ir antikinės Graikijos istoriko Ksenofono mintys. V. Kisarauskui buvo nesvetima antikos tematika, mitologizuota jausena. Tačiau kūrinių, kuriuose kaligrafiškai išraižyti poemos tekstai prancūzų ir lietuvių kalbomis, negalėtume pavadinti įprastomis knygos iliustracijomis. Tai kartu ir savarankiški darbai, interpretacijos, kurios kyla ne tik iš santykio su konkrečiu tekstu, bet ir iš dailininko požiūrio į poeto asmenybę ir jo kūrybą. Ši knyga buvo išleista 1973 m., o XX a. pabaigoje perleista leidyklos „Tyto alba“. Mūsų dienomis ji tebėra ypatinga, unikali dviejų kūrėjų išraiškos simbiozė. Kartu – savita V. Kisarausko, kaip dailininko, knyga.

iliustracija
Nuotrauka iš
V. Kisarausko šeimos archyvo

V. Kisarauskas niekada neiliustruodavo teksto „pažodžiui“. Darbais jis išreikšdavo asmeninį santykį su literatūros kūriniu. Štai V. Kisarausko sukurtose Kristijono Donelaičio „Metų“ iliustracijose (1963) nepamatysime nei spalvingų, moralizavimo nusipelniusių personažų, nei pamokomų istorijų. Čia paprastomis grafikos priemonėmis dailinininkas išreiškia ir apmąsto gyvenimo tėkmės ritmą, rūsčią kasdienybę, amžiną gamtos ciklo kaitą.

Kitokios iliustracijos Oskaro Milašiaus „Rugsėjo simfonijai“ (1977–1978). Elegantiškiems, kartais ekstatiškiems tekstams reikalinga ir kitokia grafinė raiška. Menamoje (tarsi teatro scena) „dėžinėje“ erdvėje dekonstruota, architektoniška žmogaus figūra tai subyra, tai sužiba rafinuotomis kūno detalėmis, muzikaliu kompozicijos skambesiu, interpretuodama žmogaus išorės ir vidinio pasaulio transformacijas. Kūrinio erdvė čia tarsi įkūnija ir metafizinę egzistencijos erdvę, žmogiškąją būtį, individo kelionę per gyvenimą.

Parodoje didelį susidomėjimą ne vienam žiūrovui ir menininkui sukėlė dienoraštinis V. Kisarausko estampų ciklas, kurį galima interptetuoti ir kaip dailininko knygą, kurioje šalia grafinių vaizdinių, detalių išnyra autentiški dienoraščio tekstai, paprastai apibūdinantys kasdienes patirtis, pamatytą meno kūrinį, išgirstą, perskaitytą tekstą ir kitus dalykus.

Daug kur pirmavęs, smalsiai studijavęs naujoves, jautęs meninio avangardo pulsą, V. Kisarauskas buvo vienas iš dailininko knygos pradininkų. Šio menininko darbuose šiandien galime išvysti visą jo kūrybos patirčių „koncentratą“, apimantį tapybos darbų motyvus, grafikos atspaudus, įvairias pastabas, fotografijas, kasdienybės nuotrupas (iškarpas iš laikraščių, pašto ženklus, atvirukus, kvitus, savo ir šeimos narių nuotraukas). Šedevru galima vadinti kūrinį „Šventoji kasdienybės knyga arba tiesiog kasdienybė, pradėta Žiežmariuose“ (1982). Nors ji datuojama 1982 m., ši rankų darbo knyga, „apsigyvenusi“ XX a. trečiojo dešimtmečio techninio pobūdžio, gotikiniu šriftu atspaustos vokiškos knygos „kūne“, buvo kuriama kone dešimtmetį kaip dienoraštis, kupinas ir įvairialypės dailininko kūrybos pavyzdžių, ir atsitiktinių, tačiau svarbių artefaktų. Knyga – šventų akimirkų liudininkė, kai menininkas mąstė, pokštavo, eksperimentavo, improvizavo kurdamas ne tik dienoraštį, bet kartu ir savo šeimos „kasdienybės epopėją“. Pradėta kurti Žiežmariuose per vasaros praktikas su mokiniais, ši knyga byloja apie menininko interesus, įvairiapusį talentą, humorą, metaforišką mąstymą ir monumentalumą, akivaizdų net tokioje miniatiūrinėje knygoje.

Tiek vartant šios knygos originalą, tiek žiūrint į atskirų puslapių faksimiles, apima didelis noras kada nors išvysti ją visą, išleistą faksimiliniu leidimu, su nuorodomis, šeimos narių pastabomis, komentarais, menotyriniais tekstais. Tokios knygos Lietuvoje dar nesu mačiusi. Norėtųsi, kad ją išvystų ne tik trumpai veikusios pa­rodos lankytojai, bet kuo daugiau žmonių, nežinančių, koks nepakartojamas, daugialypis buvo V. Kisarausko asmenybės ir kūrybos žavesys...


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:55:29 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba