Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!
8

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
4

KNYGOS 
• PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
2
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
• JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys
2

KINAS 
 RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
1
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ7

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
4
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
8
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis
3

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
• PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
147

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
5
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas
1

KINAS

Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]


    XVI Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 26 d. 21.30 val. sostinėje, kino teatro „Pasaka“ didžiojoje salėje, pirmą kartą rengs lietuvių trumpametražių filmų naktį. Bus parodyti 22 lietuvių filmai, tarp jų Dali Rust dokumentinis filmas „Nadiežda“ ir Giedrės Žickytės „Paskui saulę ir ožkas“.



„Nadiežda“

Dali Rust filme „Nadiežda“ žaidžiama veikėjos vardo ir jos likimo neatitikimu. Žemaičiuojanti senučiukė, nedidelis jos kambarėlis medinėj trobikėj, aibė katinukų ir keli šuniokai (visi geria/laka iš to paties šeimininkės vargais negalais parsinešto vandens kibiro). Moters kasdienybė – pasikartojantys vargų ritualai: krosnies kūrenimas, vandens kaitinimas, visokie švarinimaisi, kartais – parduotuvė... Tai kokia čia „Nadiežda“, kai senolei tenka Ingridos Šimonytės skvarbiuoju finansiniu žvilgsniu skaičiuoti pensijos litukus, kai drąsesnis katinukas įsitaiso jai ant kupros, kuri jau niekada neišsities?

„Greit numirsiu – nereikės balsuoti“, „Numirsiu – kaip gyvensit?“ – kalbasi su artimiausiais – katinukais – senolė. (Kameros nebijantys katinukai turbūt bet kuriam filmui suteikia žaismės, nesuplanuotos improvizacijos...) Apie mirtį filme ne tik kalbama moters lūpomis, mirtis filme ir parodoma kaip įvykęs faktas (kadrai iš bažnyčios, kai išnešamas moters karstas). Keista, tačiau graudžių ašarojimų filmas neprovokuoja. Gal „kalta“ pati senolė? Juodai dažyti plaukai ir antakiai, žiedai, auskarai... O kai raudonai padažomos lūpos, senolės veidas įgauna keistos teatro kaukės bruožų. Senatvė, vaizduojanti jaunystę. Išsprūdęs praėjusių dienų atsiminimas.

Kas ši moteris? Kokia jos biografija? Kodėl, matyt, kadaise „poniškumo“ bruožų turėjusi moteris dabar – vieniša, apleista, skurdo „numylėta“? Filmo kūrėjai to neaiškina, prieš kamerą moters nekamantinėja. Tik tyliai stebi, kaip ji krapštosi savo buityje. Tačiau kokios išraiškingos tylos pauzės! Kai moteris žiemą žvelgia pro langą, nuo šalčio papildomai apdengtą polietileno plėve, operatoriai Justinas Lingys ir Dainius Mažulis panaudoja mažą gudrybę – už lango pastato kamerą. Rezultatas: „moteris rūke“. Tirpstantis siluetas, poetinė priemonė, „įvaizdinta“ senolės dalia...

Vienas dalykas čia mįslingas – pradinio scenarijaus kaita. Nors žinome, kad esame mirtingi, dokumentinio filmo scenarijuje herojaus mirties juk nesuplanuosi?.. Žiaurūs tie dokumentininkai – viską kaip medžiagą panaudoja, mikliai prisitaiko prie naujos situacijos...



„Paskui saulę ir ožkas“

„Operatoriaus meno galia!“ – pagalvojau po Giedrės Žickytės filmo „Pas­kui saulę ir ožkas“. Filme yra toks ilgas ožkų risnojimo keliuku epizodas, kuris Rasos ir Valdo, prieš šešerius metus iš miesto atsikėlusių gyventi į kaimą, paprastą dienos darbo momentą iškelia į kone estetinio pasigėrėjimo aukštumas. Operatoriaus Audriaus Kemežio profesinių gudrybių dėka, ožkelių bandos bėgimo judesys ilgame epizode atrodo nebuitiškas, supoetintas, o pačios „bėgikės“ net pakeičia spalvą... Tai, kad ožkelės – būtybės kūniškos ir joms, kaip visiems gyviems organizmams, būdingi tam tikri fiziologiniai procesai, kūrėjai nutyli. Atranka paklūsta idėjai „paskui saulę“.

„Jokio čia „mandrumo“ nėra“, – sako vyras, pasakodamas, kaip pasikeitė jų gyvenimas pastaraisiais metais. Žmonių buitį ir būtį persmelkė gamtos ritmas. Daug kas iš ankstesnio jų viešo gyvenimo dabar atrodo kaip nebūtinas dalykas. Kiti tikslai, kitos vertybės. (Tiesa, veikėjų tarpusavio santykių iki galo nesupratau. Jų ryšys panašesnis į brolio ir sesers nei į sutuoktinių.) Nūnai svarbiausia – ožkelių gerovė, kuri žmones aprūpina duonos kąsniu ir teikia vidinę ramybę. Idilė! Bet antroje filmo pusėje suklūsti – o kur vilkas? Nebūtinai tiesiogine prasme, o kaip konfliktas, kaip būdas plėtoti temą. Užsitęsusi idilė kelia ir įtarimą, ir migdo... „Laimingi norime mes būt tikrovėj, / tačiau menai gyvi nelaimėm vien...“, – šia citata iš būsimos savo poemos ir baigsiu impresiją.


 

Skaitytojų vertinimai


67290. menai isižeidę mišriu choru2011-04-04 13:54
o mes - tai jau ne tikrovė?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:55:27 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba