Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!
8

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
4

KNYGOS 
 PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
2
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
• JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
1
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ7

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
4
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
8
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis
3

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
• PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
147

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
5
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas
1

KNYGOS

Tobulas magiško skausmo realizmas

PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

        Dviem premijomis apdovanotas Ugo Riccarelli romanas „Tobulas skausmas“ (it. „Il dolore perfetto“) Italijoje pasirodė 2004 m., o pernai jo vertimas nudžiugino ir Lietuvos skaitytojus. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertai atrinko jį į Metų verstinės knygos rinkimų šešetuką ir rekomenduoja skaitytojams.

        Italų rašytojas, devynių romanų autorius Ugo Riccarelli pasakoja apie kelių Kolės miestelio kartų kasdienį gyvenimą, apie Italijos istorinę epochą nuo XIX a. socialinių politinių kovų iki Antrojo pasaulinio karo ir pokario. Buitinės, politinės, istorinės detalės sudėlioja ryškų patriarchalinės visuomenės vaizdą, jos pasaulėžiūrą, moralines nuostatas – spalvingą realizmo paveikslą. Šiame sodriame kontekste ryškūs ir asmeniniai likimai: devyniolikmetė Roza išteka už dvidešimčia metų vyresnio kiaulių pirklio Odisėjo, o vėliau nuo nepakeliamos vienatvės pabėga su netikėtai pasirodžiusiu žaislų gydytoju; iš tolimų Italijos pietų, Saprio, į mažą Toskanos miestelį atvykęs rimtas, išvaizdus anarchistinių pažiūrų jaunuolis susieja likimą su našle Bartoli. Šie ir kiti įvykiai keičia ne tik konkrečių žmonių likimus, bet ir miestelio veidą – jo spalvas, madas, papročius, o kartu – ir mąstyseną. Juk „gyvenimas –­ tai visuma akimirkų, kurių mes niekada ir nė karto neįstengiame suvaldyti“.

        Lietuviškai romaną „prakalbino“ Pranas Bieliauskas, žinomas kaip M. Prousto, A. de Saint-Exupery, J.-P. Sartre’o, G.G. Marquezo ir daugelio kitų rašytojų kūrinių iš prancūzų, ispanų ir italų kalbų vertėjas, ilgametis „Vagos“ leidyklos verstinės literatūros redaktorius. 2005 m. vertėjas apdovanotas Šv. Jeronimo premija.

        PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.


Išvertėte Ugo Riccarelli romaną „Tobulas skausmas“. Kokia Jūsų nuomonė apie šį kūrinį?

Romaną pasiūlė leidykla. Tai buvo netikėtas pasiūlymas. Kūrinius dažnai renkuosi pats. Autoriaus pavardė nebuvo girdėta, bet knyga sudomino. Sudomino istorija, savitas braižas, pasakojimo ritmas, poetiška kalba. Per žmonių likimus papasakota viso šimtmečio Italijos istorija: Pirmasis pasaulinis karas, ispaniškojo gripo epidemija, gimstančio fašizmo apraiškos. Taip pat sudomino dviejų šeimų gyvenimo istorija. Supratau, kad autorius sukūrė himną idealams, svajonėms, utopijai ir gyvenimo akimirkoms, kurios yra tik „tobulas skausmas“. Buvo įdomu sekti idealų ir tikrovės priešpriešą bei kovą, dažnai pasibaigiančią pralaimėjimo skausmu.

Koks jūsų kaip vertėjo santykis su šia knyga?

Romanas patraukė iš karto. Pajutau, kad jaučiu ir galiu perteikti knygos stilių ir žmonių, kurių likimus taip traiško istorija, gyvenimą. Pastebėjau, kad tai, kas papasakota šiame romane, tinka kiekvienos tautos patirčiai. Be to, žmonių gyvenimas čia pateiktas savitai, jautriai ir poetiškai.

Vertimo džiaugsmai ir kančios. Koks buvo šios knygos vertimas? Galbūt kuo nors ypatingas, kėlęs netikėtus iššūkius ar atnešęs nelauktų vertimo džiaugsmų?

Nudžiugau, kad romano kalba nėra labai sudėtinga, bet kaip visada sunkiausiai sekėsi pradėti. Versti pradėjau Pary­žiuje, teko domėtis šios knygos vertimu į vokiečių ir prancūzų kalbas. Galėjau palyginti, geriau perteikti realijas, romano nuotaiką ir magiją. Vėliau, kai įsigilini, pasakojimas ima plaukti laisviau, atrandi įdomesnių žodžių ir vaizdų autoriaus minčiai perteikti. Kai Mokytojas (svarbi figūra!) atvyksta į Kolę, mažą miestelį Toskanoje, veiksmas įgauna pagreitį. Pamažu susigyvenau su romano žmonėmis. Supratau, kokius turiu rinktis vardažodžius (o jų daug). Sunkumų patyriau versdamas magiškas gimdymo scenas, bet ilgainiui patikėjau jų realumu. Patikėjau, kad tai, kas vyksta romane, tikra. Vienoje iš savo esė M.Kundera teigia, kad „iš esmės romanas ir gyvenimas galbūt yra tapatūs dalykai“, arba kad „romanas – tai nesugriaunama ir neužmirštama pilis“.

Romanas pradedamas citata „Gadda non è barocco. Barocco è il mondo“ (liet. „Gadda ne barokinis. Barokinis pasaulis.“) Kas tai? Literatūrinė polemika su žymiu italų rašytojų Carlo Emilio Gadda? Kodėl, jūsų nuomone, pasirenkama būtent ši citata?

Gal todėl, kad knyga skirta vienai esminių žmogiškosios būties patirčių – skausmui – perteikti. Kad ji kupina šviesos ir tamsos kontrastų. Kad dinamiška. Nerami. Piešia artimų ir tolimų iliuzijų perspektyvą. Stilius ekspresyvus, o skaitytojas įtraukiamas į iliuzinę meninio vaizdo erdvę. Kad čia dera fikcija – magija? – ir realybė. O gal todėl, kad Gadda ir pats nagrinėjo skausmo temą nebaigtame romane „Skausmo pažinimas”...

Jums teko versti Gabrielio Garcíos Márquezo tekstus. Šis rašytojas dažnai vadinamas magiškojo realizmo meistru, o apie Ugo Riccarelli sakoma, kad jam pavyko sueuropinti Lotynų Amerikos magiškojo realizmo principą. Kaip Jums atrodo, ar pagrįstas ir kiek pagrįstas toks požiūris?

Teko daug skaityti Márquez’ą, versti jo autobiografiją ir romaną. Ugo Riccarelli pavyko sueuropinti Lotynų Amerikos magiškojo realizmo principą. Kai kurių kritikų (pvz., vokiečių) knyga lyginama (manyčiau, pagrįstai) su romanu „Šimtas metų vienatvės”. Kaip savitai romane žmonės ateina į šį pasaulį!.. Kokia magiška anarchistinių ir socialistinių idėjų bei idealų trauka! Magiškas Kafjero (Riešutėlio) skrydis. Yra tiesiog apeiginių scenų, kur veikėjai pasinaudoja magiška įtaigos galia, arba ją patiria. Ir dar –­ magiška kitų kraštų trauka. Knyga išsiskiria ryškia istorine tematika.

Modernistiniai ieškojimai jau tapo neįdomūs, „naujasis romanas” buvo tik eksperimentas, todėl autorius atsigręžė į nūdienį gyvenimą ir jį pavaizdavo, magiją supindamas su naujuoju realizmu. Realistiškas tobulas skausmas ir tikrovės magija, racionalūs poelgiai ir žmonių troškimai.

Romano siužetas daugiasluoksnis: tai dviejų šeimų istorija, apimanti ilgą istorinį laikotarpį, vykstanti daugelyje pasaulio kraštų. Ar nebuvo sunku verčiant nepasiklysti tarp daugybės siužeto sluoksnių?

Buvo nelengva, bet, regis, nepasiklydau. Sunkiau buvo versti magiškuosius puslapius, perteikti idealistines svajones, iliuzijų, kitokio gyvenimo troškimą. Svarsčiau, kaip pateikti vietovardžius, perteikti skausmingus herojų išgyvenimus. Tačiau ypač daug keblumų neturėjau: ideali laisvų žmonių, „laisvės riterių“ šalis Šveicarija...Kadaise teko keliauti po Alpes. Mačiau kalnus, mėlyną dangų ir supratau, kas taip traukia mažą berniuką, Mokytojo sūnų. Brazilija romane minima kaip prieglobstis, kaip tinkama šalis utopinei bendruomenei įkurti, o štai Pavolgio vietos pažįstamos iš senų kelionių. Šeimos romane labai skirtingos – idealistai ir kiaulių pirkliai (gimstančio kapitalizmo atstovai). Ne kartą teko grįžti prie epizodų, vaizduojančių amžinojo judėjimo mašinos kūrimą ir jos darbą. Toji ideali, tariamai amžina „Laisvė“ (toks mašinos pavadinimas) padėjo suprasti, kaip autorius konstravo savo romano mechanizmą semdamasis žodžių iš artimų žmonių pasakojimų ir kaip sugebėjo perteikti savo protėvių skausmą, svajones ir viltis.

Kuo romanas „Tobulas skausmas“ galėtų sudominti Lietuvos skaitytojus, būti jiems aktualus?

Visų pirma kaip vertingas meno kūrinys. Kaip paprastų žmonių gyvenimo paminklas, skaudus bet kurios susipriešinusios tautos likimas. Romanas įdomus poetine kalba, stiliumi, žmonių santykiais. Jis parodo, kaip sunkiai į patriarchalinį kaimą skverbiasi naujovės. Primena anarchistų ir socialistų kovas, jų gyvenimą ir svajones. Be abejo, romanas taip pat ir apie laiką, kuris, Aninos žodžiais tariant, kartais bėga greičiau nei traukiniai, kartais visai nebėga. Ir apie meile virstantį liūdesį, ir, žinoma, apie skausmą, kurį atneša permaininga Istorija.



Skaitytojai kviečiami balsuoti už vertingiausią 2010 m. verstinę knygą
tinklalapyje www.llvs.lt.


 

Skaitytojų vertinimai


67085. parašas :-) 2011-03-28 12:04
Puikus interviu. Klausimai taiklūs ir išmoningi. Dėkojame.

67152. zuzana2011-03-30 18:28
Puiki knyga. Džiaugiuosi P. Bieliausko vertimais ir pasikliauju jo skoniu...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:55:25 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba