Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!
8

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
4

KNYGOS 
• PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
2
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
• JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
1
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ7

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
4
 JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
8
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis
3

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
• PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
147

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
5
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas
1

PROZA

Lieptas

JONAS VAICEKAUSKAS

[skaityti komentarus]

Minioje galima susidurti labai netikėtai, tiesiog kaktomuša. Situaciją suvokti ir įvertinti nėra laiko. Jokio pasiruošimo, kaip būna, pamačius iš tolo.

Mes sustojome labai arti, tylomis stebėdami vienas kitą.

Priešais stovintis aukštas, pusiau kariškai apsirengęs vyras kiek palinko į priekį ir neskubiai pakėlė ranką su ištiestu pirštu. Toks judesys dėmesiui. Mes matėme tik vienas kitą. Susikaupę, nejudėdami. Sunku pasakyti, kiek tai truko. Jo ranka nusileido truputį žemiau, man priešais veidą. Dar žemiau. Pirštas sustojo beveik ties mano kaklu. Atrodė, kad aš ilgai ilgai ir smulkmeniškai jį tiriu – stiprus, mažumėlę pakumpęs, gerokai apsileidęs, bet turintis ir kažkokios inteligencijos likučių. Judesio prasmės sau neįvardijau, bet ji atrodė visiškai aiški, suprantama ir grėsminga. Palengva tęsėsi veiksmas, tai patvirtindamas. Už to stamantraus piršto, ant krūtinės, sujudėjo ir kiek prasiskleidė kariškas apsiaustas-palapinė. Pro tarpą pasirodė automato vamzdis. Jis taip tylutėliai pasirodė ir vėl dingo. Šis švytuoklinis judesys, iš viršaus gaubiamas tokio reikšmingo piršto, atpalaidavo sukaustytą dėmesį, atvėrė sustingusią sąmonę. Pavojus buvo įvardytas, įsisąmonintas ir įvertintas. Supratau, kad dešine ranka po apsiaustu laiko automatą, o kairiosios piršto judesys man labai matytas. Blankiau, bet padėtis buvo panaši. Laikas vėl ėmė tekėti. Staigus pakirdimas sugrąžino minios erzelį, šurmulį ir grūstį.

Meškos nebebuvo.

Kai stotyje sustodavo vis dar grįžtančius frontininkus vežantis traukinys, perone būdavo daug įvairių žmonių. Kariškių, civilių, pusiau kariškių. Žinoma, nemažai būdavo ir persirengusių. Nebūdavo tik uniformuotų milicininkų. Frontininkai jautė jiems aršią neapykantą. Keikdavo, varydavo šalin. Kartą nežinia koks kontūzytas kareivis iš pistoleto šovė į netoliese buvusį milicininką. Nuo to laiko jie, atvykus kariškam ešelonui, dingdavo iš perono ir stebėdavo jį iš toliau, slėpdamiesi už stoties kampų. Tarp kariškių įsimaišę įvairiausio plauko prekeiviai, mainikautojai jausdavosi čia visiškai laisvai iki sąstato išvykimo. Naudodamiesi įsėdimo sumaištimi, moterys, vaikai, kartais ir vyrai, siūlydavo kariams įvairiausių dalykų: naminės, pieno, uogų ir dar velniai žino ko, tačiau stengdavosi laiku dingti. Milicininkai mėgindavo juos sučiupti stoties prieigose. Kartais, moteriškei neriant po vagonu, į bėgį tarkštelėdavo po sijonu parištas, jau tuščias aliuminis bidonėlis nuo samanės. Tildavo vaikų, šaukiančių, „komu malina, komu malina“, balsai. Dažnai tai būdavo pirmieji jų išmokti rusiški žodžiai.

Tolėliau, ant aukštumėlės, gerai matomoje vietoje stovėjo rudi gyvuliniai vagonai. Vienas basas kaimietis, „mandresnių“ kaimynų paakintas, per steigiamąjį kolūkio susirinkimą išlemeno, kad jo gyvulėliams geriau būtų likti namie. Jis taip ir iškeliavo prie tų vagonų. Klumpių iš namų pasiimti neleido.

Žvelgdami į kalvelę, klausydamiesi agitatoriaus, ūkininkai nurijo savo norus ir pasirašinėjo ant lapo už savanorišką stojimą į kolūkį. Dažniau dėjo kryžiuką.

Drąsios kalbos pasilieja kartu su samane. Kaip ir tada gretimo kaimo sodyboje.

Prisiminiau tai iš karto, vos atsigaivaliojęs, šildomas jau aukštokai pakilusios saulės. Gulėjau šalia pelkės tako, šoną spaudė nulenktas karklas. Akis rėžė ryški šviesa, smilkinius spaudė, darėsi bloga. Net riktelėjau iš netikėto skausmo paausiuose, kai pabandžiau prasižioti, norėdamas aplaižyti sukepusias lūpas. Pasičiupinėjau apatinį žandikaulį ir skausmas nusmelkė kairiąją pusę. Jis buvo dešiniarankis.

Lėtai prasišvietė kiti neseni įvykiai. Viską palengva prisiminiau, tik vis negalėjau atkurti: perėjau upelį ar ne? Juosiamas klampių pelkių, apaugusių krūmais, jis nebuvo platus, o lieptas geras, bet mintis apie tai vis įsiterpdavo ir trikdė, gožė prisiminimus ir pojūčius. Už erdvaus slėnio ir buvo tas gretimas kaimas, kuriame gėrėme vakar. Tokia ta proga: buvo daug naminės. Girtos kalbos ir ginčai. Drąsios kalbos, kurias nutraukė kaimyno klausimas: „O kodėl tu čia?“ Supykau ir išėjau namo. Mėnulis aiškiai apšvietė pažįstamus krūmokšnius ir taką per pelkę. Visa gerkle traukiau lietuvišką dainą, kai priešais pasirodė stambi jo povyza. Pažinau tuojau pat ir užsičiaupiau. Jis priartėjo, kažkaip apmaudžiai atsikrenkštė, gunktelėjo ir lėtai pakišo pirštą man po nosimi. Kairės. Ir sugniaužė. Trenkė, pasirodo, dešine.

Jis nuo mažens buvo stiprus. Net priekalą pakeldavo. Lig tol tik kalvio sūnus tai galėjo padaryti. Nebuvau ir aš silpnas, bet ne toks. Ir iš mokyklos tada nėjau bandyt priekalo kelt. Žinojau, kad man jis per sunkus. Jam, tokiam vaikigaliui, irgi buvo per sunkus, bet jis pakėlė. Negalėjo nusileist. Nepykau ir per daug nepavydėjau jam. Nebuvau piktas ir dabar...

Saulė pradėjo stipriai kaitinti. Puolė uodai. Prikibo kvailas juokas, skaudžiai atsiliepiantis pagiringame pakaušyje. Teko keltis ir eit.

Iš nežinia kur pasklido kalbos, kad NKVD viršininkas, garsėjęs tardymo sugebėjimais ir baisiai griežęs dantį ant Meškos, gavo atviruką iš Amerikos. Jame buvo nupiešta špyga ir parašas: „Meška.“ Tai man neatrodė labai neįtikėtina. Gerai įsivaizdavau tuos suraitytus pirštus, bet buvo labai keista, kad Amerikoje gali būti atvirukų su špyga.

Jau neprisimenu jo veido, bet pirštas kartais vis dar iškyla prieš akis.


 

Skaitytojų vertinimai


67158. TS :-) 2011-03-30 19:50
Taigi, kodėl manęs nebuvo prie TV sausio 13

67188. terra to TS2011-03-31 18:07
Nagi, kodėl tavęs nebuvo prie TV bokšto sausio 13?

67235. TS2011-04-01 15:36
Tai, kad aš ne toks...

67241. terra2011-04-01 17:07
o tie, kurie buvo, tai kokie, tamstos nuomone?

67245. TS2011-04-01 18:37
Tokie kaip jis-Meška.Kurie negalėjo nusileisti.

67250. terra2011-04-01 22:38
o jūs galėjot nusileist?

67260. TS2011-04-02 10:24
Tenka pripažint.Ir man per tą vietą truputį gremžia.

67275. Žvėris2011-04-03 10:28
Istorija įtraukė, laukiu pratęsimo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:55:20 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba