Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!
8

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
4

KNYGOS 
• PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
2
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
• JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
1
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ7

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
4
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
8
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis
3

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
 PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
147

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
5
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas
1

VERTIMAI

PATRIZIA CAVALLI

[skaityti komentarus]




        * * *


        Tas baltas debesis nepaliaujamai keičia pavidalus
        ir plaukia vis ta pačia žydryne. Štai dabar jis visiškai
        perregimas ir lėtai ištįsta per visą dangaus skliautą.
        Ir šią akimirką po begaline visatos erdvių tuštuma
        pasijuntu saugi ir nuraminta. Einu gatve,
        kiekviename žingsnyje regiu iškeliaujančius,
        ir viliuosi greta savęs išvysti gražų, tyrą veidą.



        * * *


        Norėdamas atsikratyti laiko, privalai veikti plačiai: daugybė
        pareigų, susitikimų, tvarkomų sąskaitų, atliekamų pavedimų,
        nors viskas ir taip pasibaigia, ir neišvengiamai, tarsi savaime,
        netenka prasmės. Lieka tik suglamžyti laiško lapai, tūkstančius
        kartų skaityti ir saugoti, o vėliau išmesti – tiek pat kartų.
        Tai skamba lyg pokštas, bet metams bėgant, apninka jausmas,
        kad privalai kažką atlikti, kažką labai svarbaus ir neišvengiamo.
        Tačiau tas kažkas taip ir lieka amžinai kitoje vakar dienoje.



        * * *


        Pasikirpau plaukus. Pasiryškinau antakius.
        Skyrimo atidalinta sruoga valiūkiškai krinta
        žemyn, liesdama dešinį lūpų kamputį.
        Esu aukšta, dailaus stoto. Mano kūnas –
        liaunas ir klusnus. Jaučiu, už nugaros kažkas
        atsigręžia ir pasigirsta komplimentas.
        Tačiau vis tiek esu tiktai mergaitė,
        dar tik vaikas,
        tad toliau žingsniuoju sau gatve, lyg ir svarbiais reikalais,
        lyg ir mėgdžiodama į darbą skubančios moters eiseną.
        Mano išvaizdoje nėra nė pėdsako puošnumo. Ir vis dėlto,
        iš galvos neišeina kirpyklos kėdė, aš jos dabar
        su liūdesiu ilgiuosi, kaip neseniai patirto reginio, vis dar
        šmėžuojančio priešais akis lyg kerinčio purumo debesėlis.
        Pamažu, viena po kitos, ištirpsta svajose glamonės, lig šiolei
        nepatirtos. Ir mano kūnas dar išlieka paslaptis.
        Kažkur giliai manyje, ties juosmeniu, nepatenkintas
        susitvenkia laukimas. Praeiviai parke
        vis tie patys. Jų pokalbiai taip pat. Lyg tyčia.
        Ir tik žydrynė tolygiai nudažo dangų, tačiau
        kartais, rodos, lieka ir jis nedažytas.



        * * *


        Retsykiais apsimetu įsimylėjusi.
        Ak, kaip tuomet suliepsnoja aukos puikybė!
        Veidą slepiu po mįslingu drovumo raudoniu,
        elgiuosi aristokratiškai ir kilniai, pagarbų dėkingumą
        demonstruoju, pranešdama apie garbingą norą pasitraukti:
        „Esu dėkinga tau, bet atsakyti tuo pačiu aš negaliu. Beje,
        kas manyje tau pasirodė taip žavinga?“ Pati žinau, kad niekas.
        Na, nebent jau senstelėjusios odos vėriniai ant kaklo ar
        kokia nors beviltiška raukšlė ties lūpa, ar seilės, išdavikiškai
        sublizgusios lūpų kampučiuose – ir dar pačiu netinkamiausiu
        momentu! – tad kuo skubiausiai užsičiaupiu ir nutylu.


Iš italų kalbos vertė ARVYDAS MAKŠTUTIS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:55:10 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba