Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!
8

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
4

KNYGOS 
• PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
2
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
• JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys
2

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
 JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
1
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ7

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
4
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
8
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis
3

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
• PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
147

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
5
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas
1

DAILĖ

Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“

JULIJA MUŠINSKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Parodos „Lietuvos tūkstantmetis“ apdovanojimus pelnę dailininkai
(iš kairės): Miko J. Šileikio premijos laureatai Arvydas Ališanka (III premija),
Romualdas Kunca (II premija), Vaclovas Krutinis (I premija)
ir Teofilio Petraičio premijos laureatai Juozapas Antanas Gelguda (III premija),
Eglė Vertelkaitė (II premija), Saulė Kisarauskienė (I premija).

Danutės Mukienės nuotrauka


        Lietuvos dailės muziejus ir Lemonte (JAV) veikianti Čiurlionio galerija (The Art Gallery of Čiurlionis, Inc.) skelbia Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės kūrinių konkursą, kurio tema šiemet – „Lietuvos sakmė“. Konkursinė pa­roda rugsėjo 13–spalio 26 d. veiks Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 24). Dalyvauti konkurse kviečiami Lietuvos dailininkai profesionalai ir šios profesijos studentai.


Atsiimdami kūrinius po konkursinės parodos „Lietuvos tūkstantmetis“, nemažai jos dalyvių teiravosi: nejaugi paskutinė? Taip, tai buvo penktoji, paskutinė iš penkių parodų ciklo, kurį 2005–2009 m. rengė LDM ir Čiurlionio galerija, veikianti Lemonte (JAV). Taip buvo numatyta šių institucijų sutartyje, ir džiaugiamės, kad vieni kitų nenuvylėme, o Lietuvos ir išeivijos menininkai turbūt pirmąkart galėjo dalyvauti tame pat projekte, improvizuoti tomis pat temomis ir buvo apdovanoti tomis pat išeivijos dailininkų Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijomis. Vilniuje surengtų trijų konkursinių parodų – „Lietuvos kelias“ (2005), „Lietuvos laikas“ (2007) ir „Lietuvos tūkstantmetis“ (2009) ir veikusiųjų Lemonte temas diktavo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Konkursinėse parodose Lietuvoje iš viso dalyvavo bemaž 200 Lietuvos dailininkų, o apie trečdalis jų buvo ir dviejų ar trijų parodų dalyviai. Eksponuota 560 skulptūros, tapybos ir grafikos kūrinių, o jų autoriai buvo iš visos Lietuvos. Miko J. Šileikio premijos už tapybą ir skulptūrą laureatais tapo Jonas Daniliauskas, Asta Vasiliauskaitė, Vaclovas Krutinis (I premija), Audronė Petrašiūnaitė, Jūratė Bogdanavičiūtė, Romualdas Kunca (II premija), Pranas Grušys, Leonas Strioga, Arvydas Ališanka (III premija); Teofilio Petraičio premijomis už grafikos ir akvarelės kūrinius apdovanoti Emilija Taločkienė, Nijolė Valadkevičiūtė, Saulė Kisarauskienė (I premija), Romualdas Čarna, Vitolis Trušys, Eglė Vertelkaitė (II premija), Valerija Vija Tarabildienė, Birutė Zokaitytė, Juozapas Antanas Gelguda (III premija).

Čiurlionio galerijos, Inc., Lemonte surengti dailės konkursai „Išeivijos kelias“ (2006) ir „Lietuvos tūkstantmečio aidas išeivijoje“ (2008) tapo išeivijos kultūrinio gyvenimo įvykiais. Jie paskatino lietuvius dailininkus vėl burtis į bendrąsias parodas, o Čikagos lietuvių visuomenė galėjo pamatyti šiandienos išeivijos dailės panoramą, susipažinti su jaunesniąja išeivijos menininkų karta, susitikti su dailininkais iš Lietuvos, po nepriklausomybės atkūrimo persikėlusiais gyventi į JAV ir įsitraukusiais į išeivijos kultūrinę veiklą; konkursinės parodos tapo seniai viešumoje nesirodžiusių Freiburgo meno mokyklos mohikanų Juozo Mieliulio (1919–2009), Ramojaus Mozoliausko (1925–2010), Jurgio Daugvilos (1923–2008) paskutinėmis parodomis. Konkursinėse paro­dose Lemonte dalyvavo 58 dailininkai, eksponuota 130 kūrinių, o laureatų – daugiau nei Vilniaus parodose: be Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų, už netradicinėmis technikomis atliktus kūrinius buvo skiriama ir po tris Čiurlionio galerijos, Inc., premijas.

Čiurlionio galerija įvykdė įsipareigojimą skirti premijas visų penkių konkursinių parodų laureatams ir lėšomis paremti Vilniuje rengiamus konkursus, finansavo visų konkursų parodų katalogų leidimą. Tai ypač vertino Lietuvos dailininkai – kiekviena paroda sulaukė vis daugiau dalyvių; penktos ciklo parodos ekspozicijai buvo ankštoka net užėmus visas Radvilų rūmų parodines sales. Lietuvos dailininkų aktyvumas, matyt, buvo stipriausias argumentas atsakant į klausimą: ar paskutinė? Čiurlionio galerijos valdyba nutarė pasiūlyti LDM pratęsti Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės konkursų ciklą ir 2009 m. rugsėjį pasirašyta nauja sutartis, numatanti 2011 m. konkursinę parodą rengti Vilniuje.

Konkurso nuostatai naujoje sutartyje iš esmės nepakeisti, tad ir šios parodos tema, kaip ir ankstesnio ciklo parodų, pasaulį persmelkusių kosmopolitizmo ir globalizmo idėjų kontekste siekia stiprinti mūsų istorinę atmintį bei lietuviškosios kultūrinės tapatybės pagrindus ir išreiškia premijų donatorių bei konkursą inicijavusios Čiurlionio galerijos, Inc., puoselėtus idealus.

Čiurlionio galeriją 1957 m. Čikagoje įkūrė lietuviai dailininkai, karui baigiantis iš Lietuvos pasitraukę į Vakarus, o vėliau persikėlę į JAV. Galerija rengė lietuvių dailininkų parodas, iš visuomenės aukų pirko geriausius jų kūrinius būsimai laisvai Lietuvai. Kelis dešimtmečius kauptas išeivijos dailės rinkinys 1999–2000 m. parsiųstas į Lietuvą. Į tėvynę galerija grąžino joje saugotą Povilo Puzino, premijų donatorių Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio kūrybinį palikimą.

Mikas J. Šileikis (1893–1987), atvykęs į JAV iš Zarasų krašto 1913 m., baigė Čikagos meno institutą (1923). Tapęs pirmu profesionaliu išeivijos dailininku, jis per ilgą gyvenimą sukūrė apie tūkstantį kūrinių – realistinių portretų, impresionistinių peizažų, iliustracijų. M. J. Šileikis buvo vienas iš Lietuvių dailininkų sąjungos kūrėjų, Čiurlionio galerijos signataras, pirmasis jos direktorius, nuolatinis parodų dalyvis, rengėjas ir vertintojas, „Naujienų“ priedo „Meno žinios“ įkūrėjas ir redaktorius, dailės kritikas, rašytojas, vertėjas. Jis buvo ir pirmasis premijos, nuo 1980 m. teikiamos Čiurlionio galerijos rengiamų bendrųjų parodų dalyviams, donatorius. Kito mecenato – Lietuvos savanorio, Kauno meno mokyklos auklėtinio, dailės pedagogo, akvarelininko ir tapytojo Teofilio Petraičio (1896–1978) premija jo valia įsteigta po dailininko mirties iš Čiurlionio galerijai patikėto jo palikimo.

Čiurlionio galerija, išsaugojusi daugiau kaip prieš tris dešimtmečius šių donatorių įsteigtą premijų fondą, iš jo skirs premijas ir konkurso „Lietuvos sakmė“ laureatams. Tiems, kam jos pasirodys per mažos, reikėtų žinoti ir kitokią jų vertę: abu dailininkai paliko Lietuvai savo kūrinius, visą savo užgyventą turtą skyrė lietuvių menui ir menininkams remti.

Konkursinę parodą „Lietuvos sakmė“ numatome atidaryti rugsėjo 13 d. 17 val. Kviečiame Lietuvos dailininkus ir dailę studijuojantį jaunimą dalyvauti konkurse, o jų tapybos, skulptūros, akvarelės ir grafikos kūrinių Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 24) laukiame rugpjūčio 22–rugsėjo 5 dieną.


 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:55:08 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba