Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-04-18 nr. 3186

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Virginija Kulviskaitė.
LOPŠINĖ
30
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Juozas Nekrošius.
LIMITAS „ELEMENTAMS“ SUNAIKINTI
9

DATOS 
• DOMINYKO URBO 100-OSIOS GIMIMO METINĖS2
• LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PAKARTOTINIS SUVAŽIAVIMAS6

KNYGOS 
• „ISTORIJA“2
• „PAMIRŠTA KALBA. ĮVADAS Į SAPNŲ, PASAKŲ IR MITŲ SUPRATIMĄ“
• „SODO TYLA“
• „ALBUMAS“
• Valentinas Sventickas.
BŪTIEJI, BŪSIMIEJI
5
• Žydronė Kolevinskienė.
NEKASDIENIAI PASIMATYMAI
• (PA)SKAITINIAI44
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Jūratė Urbšienė.
KAI TREČIAS KARTAS NEMELUOJA...
 Jūratė Urbšienė.
GYVENIMAS, ATIDUOTAS TEATRUI
• J. W. GOETHE’S MARGARITA STUDENTŲ SCENOJE2
• AMERIKOS KINO SAVAITĖ „SKALVIJOJE“
• OLITA DAUTARTAITĖ IŠVYKSTA7

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
SUSITIKIMAI, VEIDAI
• Ona Gaidamavičiūtė.
ŽAISMINGOS INTERPRETACIJOS

MUZIKA 
• Vytautė Markeliūnienė.
FORTEPIJONINIŲ TRIO „FESTIVALIS“ TĘSIASI
5
• Asta Pakarklytė.
GEDIMINAS GELGOTAS. NAUJI KARJEROS STANDARTAI
6

PAVELDAS 
• SKELBIAMAS DAILĖS KONKURSAS „LIETUVOS TŪKSTANTMETIS“

POEZIJA 
• RAIMONDA JURČENKIENĖ6

PROZA 
• Paulius Zaveckis.
NUSIRITO AKMUO NUO ŠIRDIES
• Paulius Zaveckis.
KOVARNIS
5

VERTIMAI 
• Italo Calvino.
VIKONTAS ĮSIMYLI

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• APIE ĮKVĖPIMĄ, KŪRYBĄ IR SIZIFO DARBĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Agnė Macaitytė.
VAIDMENŲ METAMORFOZĖS, ARBA TAPATYBĖ KINE
7
• Mindaugas Peleckis.
RYGOJE KONCERTUOS LAURIE ANDERSON
2

KRONIKA 
• Skirmantas Valiulis.
PRIEŠ PAKRATANT KOJAS
4
• LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖS 2008 TITULĄ IŠKOVOJO ZARASAI
• Stanislovas Abromavičius.
NUO PIRMOS KNYGELĖS IKI RINKTINĖS – KETVIRTIS AMŽIAUS
• MENAS VAIKŲ AKIMIS
• VIII NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ1

DE PROFUNDIS 
• Voldemaras Zacharka.
XX A. DEGRADAVUSIOS MĮSLĖS XXI A.
2
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• Jonas Jakštas.
MES ATEINAM!
6
• Egidijus Jurgelionis.
LABANAKT, VAIKUČIAI, ARBA DIENA FORSAMIESTYJE
1

TEATRAS

GYVENIMAS, ATIDUOTAS TEATRUI

Juozo Miltinio dramos teatro aktoriui Stepui Kosmauskui balandžio 29 d. būtų sukakę 90 metų

Jūratė Urbšienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Stepas Kosmauskas ir Bronius Babkauskas – Beno Jonsono „Sukčiaus testamente“ (rež. Juozas Miltinis, 1941)
Nuotrauka iš J. Miltinio dramos teatro archyvo

Rašyti apie kino ir teatro scenos aktorių Stepą Kosmauską nėra paprasta. Sunku išskirti jį iš visos teatrinės Kosmauskų šeimos: žmonos – aktorės Henrikos Hokušaitės, sūnaus – scenografo Vyganto, dukters –­ televizijos režisieriaus asistentės Margaritos, sesers – teatro aprengėjos Kotrynos ir kitų. Kosmauskų šeima – išskirtinis Panevėžio dramos teatro istorijos puslapis. Ši šeima susieta ir keistomis gyvenimo sutapimo datomis. Sūnus Vygantas gimė tą pačią dieną, kaip ir mama, o mirė – tą pačią, kaip ir tėvas. Tai buvo išskirtinio talento šeima, deja, apie juos visus šiandien galima kalbėti tik būtuoju laiku.

Stepas Kosmauskas gimė 1918 m. balandžio 29 d. Raseinių apskrityje, Derbutų kaime, ūkininkų šeimoje. 1938 m. baigė Raseinių valstybinę gimnaziją ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1939 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigti sutrukdė sovietų intervencija. 1940 m. pabaigoje parašė prašymą sudarytai teatrinei komisijai prie Kauno dramos teatro: „...prašau leisti man dalyvauti aktorių atrankos konkurse į Panevėžio valstybinį teatrą.“ Išsilavinęs ir talentingas jaunuolis komisijos įvertintas palankiai ir nuo 1941 m. sausio 16 d. priimtas į teatrą dirbti aktoriumi. Panevėžio dramos teatras tapo Kosmauskų šeimai pradžių pradžia, jie visi čia paliko dalį savęs.

Stepas Kosmauskas Panevėžio dramos teatre dirbo iki pat mirties, 10 metų buvo teatro direktorius. Jam direktoriaujant, Panevėžio teatras persikėlė į naują pastatą. Sunku įsivaizduoti, kaip St. Kosmauskas sugebėjo suderinti vadovavimą ir aktorystę kine ir teatre. Teatre sukūrė apie 100 vaidmenų. Daugelis teatro mėgėjų prisimena jo sukurtus personažus –­­ Guldą, Blagojų, Polovcevą, Heberliną, Stilą, gestapo tardytoją, kleboną ir kt. O kino meno gerbėjai labiausiai mena jo kariškus personažus...

Stepui Kosmauskui gyvenimas atseikėjo didelį talentą, ligų taip pat nepagailėjo. Jis primena scenos kareivį – kūrė ir nepasidavė, tik scenoje užmiršdavo sveikatos negalią. Aktorius mirė teatro dienos išvakarėse 1985 m. Keletas aktorių prisiminimų apie Stepą Kosmauską.

Enrikas Kačinskas. Jokio netikslaus judesio, viskas vietoje ir laiku. Tai buvo didis aktorius. Vaidino žmogiškai ir jautriai. Su kolegomis – draugiškas, malonus, turėjo puikų žemaitišką humorą, bet kartu buvo ir solidus. Kai direktoriavo teatre, dirbo tyliai, mes jo net nejautėme, bet viskas visada būdavo sutvarkyta.

Valerijus Jevsejevas. Stepas – vienas tų scenos žmonių, kuriam vaidinant būdavo pilni užkulisiai. Kolegos laukdavo ir sulaukdavo teatrinio stebuklo. Vis kitoks, vis kitaip... Manau, kad neteisūs yra tie, kurie teigia, kad nepakeičiamų nėra. Deja, yra... Stepas buvo nepakeičiamas ir nepakartojamai vaidino visus vaidmenis.

Julius Tamošiūnas. Tai vienas iš tų aktorių šviesuolių, kurie mane mokė, o aš iš jų mokiausi. Aktoriui likimas nepagailėjo ligų, bet gyvenime ir scenoje išsiskyrė dvasine stiprybe.

Asta Preidytė. Tolerancija, jaukumas... Prisimenu jo paskutinių metų gastroles – privažiuodavome prie aktoriaus namų ir A. Babkauskas bei K. Garbatavičius lėkdavo padėti Stepui įsėsti į teatro autobusą. Važiuodavome ir tylėdavome, nes sunku buvo įsivaizduoti, kaip Stepas vaidins... Bet, vos pakildavo uždanga, visos ligos pasitraukdavo. Teatrinis stebuklas. Pasibaigus spektakliui, vėl nerimas, kaip pasieksime namus...

Rudolfas Jansonas. Šio aktoriaus vaidmenys pasižymėjo vientisumu, tikroviškumu, realumu. Tikras scenoje, gyvenime – taip pat. Nuostabus charakterinis aktorius. Į gyvenimą neįsileisdavo, bet kartu buvo jautrus, tolerantiškas, kuklus.

Regina Zdanavičiūtė. Kai Stepas pradėjo vadovauti teatrui, išsigandau. Kaip jis galės dirbti su Juozu Miltiniu?.. Bet jis sugebėjo, nes buvo diplomatas. Jis sugebėdavo J. Miltinį įtikinti, o valdžiai – diplomatiškai įtikti.

Rimantas Teresas. Turbūt mano kelias teatre būtų susiklostęs kitaip, jei ne Stepas. Juk atėjau „iš šalies“, nebaigęs J. Miltinio studijos. Stepas priėmė ir palaikė. Pokalbiai tęsdavosi iki paryčių. Buvau jo klausytojas. Jis visada domėjosi, ką skaitau, pasiūlydavo vieną ar kitą autorių. Prisimenu, kaip jautėmės jo netekę, nes jau kitą dieną vaidinome A. Čechovo „Tris seseris“. Visi buvome susijaudinę, man tai buvo pirmoji artimo kolegos mirtis. Jis buvo įdomus, o kokia neįtikėtina jo intonacija...

Stasys Petronaitis. Jis mokėjo sustabdyti sceninį laiką.

Sustabdęs sceninį laiką mūsų prisiminimuose, sukūręs 100 vaidmenų teatre ir apie 20 vaidmenų kine, diplomatiškai vadovavęs teatrui, įveikęs virtinę ligų, Stepas Kosmauskas nuveikė tiek, kad keliems gyvenimams užtektų. Prasmingi jo kadaise ištarti žodžiai: „...aktorius –­ mirksintis šviesoforas, jis dega, kai atsidaro uždanga ir užgęsta jai nusileidus. Ir taip iki kito spektaklio...“

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
8:53:13 Aug 8, 2011   
Dec 2008 Apr 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba