Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-10-11 nr. 2920

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SVEIKINAME ŠIŲMETĮ JOTVINGIŲ PREMIJOS LAUREATĄ – POETĄ IR VERTĖJĄ JONĄ ZDANĮ8
• TRUMPAI

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS KALBA,3

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
AŠ IRGI NORĖJAU
2

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS KONFERENCIJA 
• Elena Baliutytė.
POEZIJA IR STICHIJOS: UGNIS - ĮVAIZDŽIO RAIDOS FRAGMENTAI
3
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
UGNIS - EMOCIJŲ SKLAIDOS BŪDAS
• Audinga Peluritytė.
MŪZŲ IR MEDŪZŲ APSUPTYJE
8

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS LAUREATAI 
• DONATAS PETROŠIUS1
• EGLĖ JUODVALKĖ
• VIKTORAS RUDŽIANSKAS2
• J.C.TODD
• JURGITA BUTKYTĖ1
• KRYSTYNA RODOWSKA
• KORNELIJUS PLATELIS1
• DOSTENA ANGUELOVA-LAVERGNE
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS19

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS ĮSPŪDŽIAI 
• Paulina Žemgulytė.
UGNINIS DRUSKININKŲ RUDUO
1
• ANTROJI DIENA IR T.T.

MUZIKA 
• Salomėja Jonynaitė.
"JAUNA MUZIKA" PRADĖJO NAUJĄ SEZONĄ
2
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KELNO MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA

TEATRAS 
• Rasa Paukštytė.
F... LEFT F...RIGHT, arba ĮSPŪDŽIAI IŠ ŠITO PASAULIO
• Ingrida Daunoravičiūtė.
ŠIUOLAIKINĖS RUSIJOS DRAMATURGIJOS FORUMAS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
APIE ATEIVIUS - TIKRUS IR IŠ SENOVĖS ROMOS
2

DAILĖ 
• PRIEŠ LINĄ VISI YRA LYGŪS5
• Salomėja Jastrumskytė.
KIEK SVERIA PROFILIS?

FOTOGRAFIJA 
• Tomas Pabedinskas.
AMERIKIETIŠKA TRADICIJA LATVIŲ FOTOGRAFO ANDRĖJO GRANTO KŪRYBOJE
3

KRONIKA 
 Vidmantas Valiušaitis.
AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ
6
• PIRČIUPIŲ MUZIEJAUS EKSPONATUS SIŪLOMA PERKELTI Į NAUJĄ VARĖNOS KRAŠTO MUZIEJŲ

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
• PREMIJOS
• KONKURSAS
• PARAIŠKOS
• PARAIŠKOS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS IR SPORTO RĖMIMO FONDAS
• "LIETUVOS ISTORIJA TAPYBOJE"1
• LMKA PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• PERDAGAS

KRONIKA

AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ

Krantas: žlugusios civilizacijos vasarvietė

Vidmantas Valiušaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Meška aria, šunys loja"

Tęsinys. Pradžia 36 numeryje

"Meška aria, šunys loja"

Kadaise buvę gražūs XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Kranto, dabartinio Zelenogradsko, kurortinio stiliaus pastatai senamiestyje bei miesto centre atrodo apleisti, sunykę, o jeigu kurie ir aptvarkyti, tai tik iš paviršiaus.

Dalis pastatų sudarkyti visokių primityvių priestatų bei prielipų, liudijančių ne tik architektūrinės minties skurdą, bet ir krašto ekonominę negalią. Netoli jūros teko pastebėti namų, žmonių jau nebegyvenamų ir primenančių prišnerkštas vaiduoklių buveines, - kėpsančių išdaužytais langais, išlaužtomis durimis.

Primityvūs, skurdūs sovietinių laikų statiniai iš standartinių gelžbetonio blokų ar silikatinių plytų, niūriai kontrastuojantys su istoriniu miesto audiniu, kurį kadaise sudarė medis, raudonas mūras, šviesus ir rupus tinkas, savo eklektiškumu ypač krinta į akis. Baltos silikatinių plytų sienos kai kur "pagražintos" soldafoniško mentaliteto grafitais, pavyzdžiui, "Medved pašet, sobaki lajut"*.

pusryčių teko palaukti

Priėjome pajūrio krantinę, tačiau jokios kavinės nepastebėjome. Neabejojau, kad prie jūros bent kokią užkandinę vis tiek surasime.

Bet tai buvo galvojimas žmogaus, šiek tiek atitrūkusio nuo sovietinės realybės. Pasivaikščiojimas betonine Kranto, arba Zelenogradsko, pajūrio krantine ano gyvenimo prisiminimus natūraliai grąžino.

Perėjome ją nuo pradžios iki galo - turbūt daugiau kaip 1 km, ir neįtikėtina: jokios kavinės, jokio kiosko, kur galėtum nusipirkti kokią spurgą ar gaivinančių gėrimų. Nors rytas buvo dar gana ankstyvas (apie 9 val.), tačiau oras - gražus, šiltas, tad paplūdimy jau kaitinosi poilsiautojų.

"Koks ribotas pasirinkimas Kranto vasarotojams palyginti su paslaugų bei patogumų pasiūla Nidoje ar Juodkrantėje, nekalbant jau apie Palangą", - pamaniau žvelgdamas į saulės vonias imančius žmones, sugulusius ant smėlio siauručiame pliažo ruože, greta tuščios ir šaltos gelžbetoninės krantinės.

Greta paplūdimio promenados - daržovės

Kitoje krantinės pusėje, kiek atokiau nuo pėsčiųjų tako, aptekę metrinėmis žolėmis ir atitverti aukštomis tvoromis stūksojo mediniai vokiški pakrantės kurhauzai, - stogai apsamanoję, sienos ir langų rėmai atsilupusiais dažais, kiemuose auga bulvės ir kitokios daržovės.

Vienas kitas namelis remontuojamas, ant jūros kranto statomas ir naujas viešbutis, tačiau tai nekeitė bendro nykaus įspūdžio.

Išvaikščioję pakrantę ir palei ją esančią centrinę miesto dalį, taip ir nesuradome jokios veikiančios užkandinės papusryčiauti. Tiesa, pora "valdiškos" išvaizdos kavinių miestelio gilumoje buvome pastebėję, bet jos buvo užrakintos ir skelbėsi darbą pradedančios tik nuo 10 ar net nuo 12 valandos.

Valiutos keitykla - turguje

Gal dvidešimt minučių po dešimtos vėl buvome prie tos pačios valstybinio banko valiutos keityklos. Tačiau įstaiga tebebuvo užrakinta, ir jokių paaiškinimų, kada pradės ir ar pradės veikti, - nebuvo. Rusiškų rublių reikėjo ne tik pusryčiams, kurių jau per dvi valandas nesėkmingai ieškojome, bet ir naujai fotojuostai.

Užsukau į nedidelę parduotuvę. Už litus juostos man vis dėlto nepardavė, tad ėmiau aiškintis, ar yra kitas banko skyrius, kur galėčiau išsikeisti pinigų. O gal yra netoliese kur bankomatų, priimančių "Visa electron" arba "Maestro" korteles.

Dėl kortelių - nesuprato, apie ką kalbu, o dėl banko paaiškino, kad kito nėra. Tačiau nustebo, jog noriu ten keisti pinigus: "Ten juk daug mažesnis kursas!"

O kur kursas yra didesnis? "U valiutčikov"**, - atšovė ir ėmė aiškinti, kur jų rasti. O jie, pasirodo, veikia prie pat banko, už 50 metrų įsikūrusiame miesto turguje.

Nepalaikė partneriu

Nužingsniavau į turgų. Ten pasijutau lyg tas herojus iš Ostapo Benderio draugijos.

"Kur čia galima išsikeisti rublių", - pasiteiravau vieno žmogaus. "Von tam paren, dogovarivaisia"***, - mostelėjo ranka į vaikiną, besisukinėjantį tarp kažkokio pigaus importo perpardavinėtojų.

Vaikinas trumpai apkirpta galva, šilkinėmis treningo kelnėmis, kurios kadaise buvo skaisčiai mėlynos spalvos, atrodė jau trisdešimtį perkopęs, trykštantis energija. Judri laikysena, energinga gestikuliacija, pilna jaustukų ir ištiktukų kalba liudijo savimi pasitikinčią, ekspresyvią, su hanteliais "dirbančią" asmenybę.

Pasidomėjau, ar jis maino pinigus. "Kiek reikia, kokia valiuta?" - iš karto prie reikalo ėjo užkalbintasis. Sužinojęs, kad noriu išsikeisti tik 100 litų, matyt, nepalaikė manęs partneriu ir mostelėjo atgal turgaus vartų link: "Idi k molodoi devočke, ona tebe pomožet"****.

Prie įėjimo trypčiojo maždaug jo amžiaus moteris džinsine apranga. Išsitraukė vyrišką, išsipūtusią nuo banknotų piniginę ir mielai atliko operaciją. Išties gavau bene 20 rublių (apie 3 litus) daugiau, negu būtų davęs bankas. Palinkėjo sėkmės ir pasiūlė kitą dieną ateiti pasikeisti daugiau.

Pienas - limonado buteliuose

Apžiūrėjome Kranto turgų. Turgelis nedidelis, daugiausia prekiauja senutės, o pasiūla - kur kas skurdesnė nei Lietuvoje sovietų laikais. Nekalbant jau apie prekių kokybę ir jų sanitarinę būklę.

iliustracija
"Vodka" ir agurkas - būdinga rusiškų kapinių žymė
Autoriaus nuotraukos

Vienas kitas apvytęs burokas, morka, bulvių krepšelis, ryšulėlis svogūnų, česnakų galvutės... Kelios močiutės pardavinėjo po bryzelį žalios mėsos. Mėsos išvaizda buvo nekokia.

Ypač nemaloniai atrodė prekyba pienu, kuris buvo išstatytas saulės atokaitoje ir pardavinėjamas plastmasiniuose išgerto pigaus limonado buteliuose.

Evangelikų liuteronų bažnyčioje - cerkvė

Išėję iš turgaus klaidžiojome po miestą. Matėme atstatomą raudono mūro protestantų bažnyčią, kurioje buvo įrengiama stačiatikių cerkvė. Bokšte jau auksu spindi dvigubas stačiatikių kryžius, viduje, išdažius sienas, ardomi pastoliai, kabinamos šventųjų ikonos, tvarkoma šventovės aplinka.

Šiaip ar taip, vis tiek tai liudija didesnę pagarbą kultūriniam bei dvasiniam paveldui - anksčiau šioje bažnyčioje būta pagalbinių gamybinių patalpų.

Darbas, kaip kryžius

Negaudami kur papusryčiauti, užsukome į pašto įstaigą prastumti laiko - parašyti atvirlaiškių pažįstamiems ir taip greičiau sulaukti pusiaudienio, iki atsidarys valgyklos.

Pašte pasijutau sugrįžęs į Brežnevo laikus.

Ankštame kambaryje buvo prisigrūdę daugybė žmonių, išsirikiavusių susirangiusiose eilėse. Jie mokėjo mokesčius, siuntė telegramas, tvarkė įvairius reikalus, vieni kitiems garsiai reikšdami savo teises.

Anapus stiklinės pertvaros sėdėjo vos dvi tarnautojos, reikšmingais veidais ir didžiai nepatenkintos. Buvo matyti, kad pasirengusios kiekvienu momentu duoti atkirtį pretenzijų kupiniems interesantams.

Buvo nelengva prisigrūsti prie langelio, kur matėsi už stiklo užkišti keli neišvaizdūs atvirukai. Paklausiau, ar norėdamas nusipirkti kelis atvirukus turėsiu stovėti bendroje eilėje su mokesčių mokėtojais, ar galėtų kelis jų man paduoti iš karto, be grąžos davus pinigų?

Čia susitvenkusi įtampa sprogo, ir pašto tarnautoja išvertė į mane akis: "Aš darbą dirbu, netrukdykit! Ar nematote, kiek žmonių! Maža kas norėtų be grąžos!.."

Apsisukęs dūlinau atgal, mintyse tardamas sau, kad nė pykti ant žmogaus negali: sovietinio palikimo tvarka yra tokia, kad darbas pasidaro kryžius ir pačiai tarnautojai, ir tiems, kurie jos patarnavimų laukia.

Kapinėse - staliukai "vodkai" ir agurkams

Įspūdį paliko kapinės. Prie daugelio kapaviečių čia įrengti nedideli staliukai. Ant jų stovėjo tušti ar pustuščiai "vodkos" buteliai, stiklinės, vienkartinio naudojimo lėkštelėse arba stačiai ant terasinių stalelių padėta raugintų ir šviežių agurkų, obuolių. Neaišku, ar tas pagoniškas paprotys - nešti žemiškųjų gėrybių mirusiems - yra iš pagarbos amžinybėn iškeliavusiems, ar tie staliukai padengiami tam, kad gyviesiems būtų daugiau progų apsilankyti kapinėse ir pakelti taurelę velionio atminimui.

Dauguma antkapių ir tvorelių aplink kapavietes - terasiniai, kaip ir staliukai. Retai kur ant paminklo pamatysi stačiatikių kryžiaus ženklą. Daugiausia iškaltos žvaigždės arba mirusiųjų veidai. Kai kur tiesiog į žemę įkasti kuolai, prie jų lipnia juosta arba virvele pritvirtintos kartoninės mirusiųjų nuotraukos ir - jokio parašo.

Kapinės neprižiūrėtos. Dauguma kapaviečių apleistos, prižėlusios piktžolių, kai kurios net apšnerkštos. Pakraščiuose matyti šiukšlių ir atliekų kalnai. Tiesa, yra ir sutvarkytų, prižiūrėtų kapų, bet jų nedaug.

Didelis skirtumas, lyginant su lietuviškais kapais, kurie savo apželdinimu, sutvarkymu, rimties nuotaiką žadinančia aplinka primena jaukius ramybės parkus.

Europos rūpestis

Pusdienio Kranto kurorte pakako, kad susipažintume su vietiniais vasarojimo patogumais, kultūra ir menka paslaugų pasiūla.

Vakaruose yra populiarus kultūrinis turizmas, kai organizuojamos tikslinės kelionės ir ekskursijos į egzotiškus kraštus, istorinėmis ir kultūrinėmis įžymybėmis garsias vietoves. Kelionės į Karaliaučiaus kraštą gali būti įdomios tik tuos, kad įgalina sugrįžti į dingusį laiką, pajusti istorijos fiasko patyrusios civilizacijos šaltį, dramatišką likimą žmogaus, atsidūrusio svetimoje žemėje.

Pabuvojus rusiškai administruojamose žemėse, apima mielas jausmas: ši gerai pažįstama "tvarka" tavęs jau nebesaisto, ačiū Dievui, esi čia tik svečias. Kad ir kaip netobulai tvarkomas lietuviškas gyvenimas, Kaliningrado krašte ypač ryškiai pajunti, kaip neįtikėtinai toli jau esame atitrūkę nuo tų, su kuriais dar tik prieš dešimtmetį dalijomės "burlioko prie Volgos", Iljos Repino metaforomis kalbant, dalia.

Antra vertus, supranti, prieš kokį išbandymą yra atsidūrusi Europa (įskaitant ir Lietuvą), siekianti rasti modus vivendi su šiuo skurdo, atsilikimo, socialinių bei politinių problemų kupinu kraštu. Galime bent tiek ramintis, kad tas rūpestis šiandien yra nebe mūsų vienų, o visos Europos.

B.d.

____________

* Meška aria, šunys loja (rus.).

** Pas "valiutininkus", t.y. pinigų keitikus (rus.).

*** Štai ten vaikinas, tarkis (rus.).

**** Eik pas jauną mergaitę, ji tau pagelbės (rus.).

 

Skaitytojų vertinimai


682. Mykolas OK :-) 2002-10-12 17:31
Malonu paskaitinėti. Daug kam pažįstami vaizdai ir įspūdžiai, bet ne kiekvienam pasisektų taip aprašyti. Ir ne kokia nors kelionė į Lenkiją ar Vengriją, kur net nesijauti atsidūręs užsienyje. Vokiečiai, grįždami iš Rusijos Vilniuje ne kartą yra pasakę: "pagaliau mes namie, Europoje". Tik dešimt "nuolatinio padėties blogėjimo" metų, o štai kokie rezultatai...

P.S. Jei visus rusiškus tekstus pažymėjo žvaigždutėmis ir išvertė, tai kodėl vodka (degtinė) liko neišversta?


692. @2002-10-14 11:55
Mykolui OK - vodka yra tarptautinis alkoholinis gėrimas, kaip ir džinas, viskis, burbonas...

695. Mykolas OK2002-10-14 18:21
Gėrimas tai tarptautinis, bet žodžio tarptautinio "vodka" lietuvių kalboje nėra, kadangi nuo seno tą skystį vadiname degtine.

700. kva2002-10-16 12:50
Labai nuobodu skaityti, buitinis realizmas. Tai apie rasini. O del pacios jo idejos - tai kada lietuviai baigs pustis pries vargsus nustekentus rusus? Jau tokie mes vakarieciai, ojoj. Gal Valiusaitis pavazinetu po Silutes apylinkes - ir suvoktu, kad lietuviai, po karo suplude i tuscias lietuvninku sodybas, pirsto nepajudino - lygiai kaip kaliningradieciai. As su seima atostogu vaziuoju i Kaliningrado sriti (taip, Karaliaucium vadinti man nesivercia liezuvis, nes net aptvarkyta katedra to miesto negazins...) todel, kad pigiau - ir tusciam pajury renkam laimingi gintarus. Bet man rimtai atrodo, kad kai mes, lietuviai, dar truputi prakusim, o, neduok die, dar i ES priims, - tai busim tokie arogantiski... kaip visi, kurie is ubagu i ponus staiga iseina.

701. Mykolas OK2002-10-16 17:41
Atsakau ponui kva:
Arogancija pavadinčiau jei rusams aiškintų kad jie ne taip tvarkosi. Tačiau šis tekstas daugiau skirtas lietviams, kurie pamiršo kaip "gerai" mes gvenome prieš 15 metų.

702. pablo2002-10-17 07:59
Kartais arogancija būna visai neblogas dalykas, jei su saiku. Visai neturėti arogancijos - tai prieš visus drebėti. O tai jau labai lietuviška. Nors pūstis kaip varlei prieš lietų irgi negerai... Žodžiu, reikia rasti aukso vidurį savo požiūryje į pasaulį. Straipsnis man patiko.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugpjūčio

PATKPŠS

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
8:49:41 Aug 8, 2011   
Aug 2010 Aug 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba