Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-05-14 nr. 3284

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS STRIELKŪNAS.
Žydėjimas
5
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2010
7
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės (projektas)2

POKALBIAI 
• Pokalbis su GRAŽINA RUČYTE-LANDSBERGIENE.
„Akompaniatoriaus raiška nėra nesvarbi“
• Pokalbis su PETRU VENCLOVU.
10 dienų Amerikoje

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Lietuvos istorija Gudijos „juodojoje dėžėje“
1
• NAUJOS KNYGOS1

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Klaidžiojant po moterų kino pasaulį
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nesunormintos vaikystės burtai ir spąstai
1
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Laimingas laimės neradęs

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Žirgulių tandemas. Dalijantis kėdes

DAILĖ 
• GERDA PALIUŠYTĖ.
Sapne su Andy
2
• JŪRATĖ STAUSKAITĖ.
„Nuo šermenų užtiško lašas ant šviesaus peizažo...“
(iš R. Vaitiekūno ištarmių).

POEZIJA 
 GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Septyni žodžių piešiniai
4

PROZA 
• AUŠRA MARIJA SLUCKAITĖ.
Ulės našta
1

VERTIMAI 
• VIAČESLAVAS PIECUCHAS.
Aš ir sapnai
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pasaka
7

KRONIKA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Striuki įspūdžiai iš didelio renginio

IN MEMORIAM 
• JONAS STRIELKŪNAS
1939 03 16 – 2010 05 09.
Eilėraštis ir doras jo žmogus
• JONAS STRIELKŪNAS
1939 03 16 – 2010 05 09
• SOFIJA LISIECKAITĖ-PLECHAVIČIENĖ (1910–2010):
Lietuva–JAV

DE PROFUNDIS
gutenmorgengutentaggutenabend
gutennachtnachtnachtnachtnachtnacht
 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Odė blaiviam Vilniui (1995–2010)
3
• VIKTORIJA GALKUS.
Skylė
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Toks, koks esu

POEZIJA

Septyni žodžių piešiniai

GIEDRĖ KAUKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Algimanto Kunčiaus nuotrauka

        Balsas kaip atvira stigma

              Irenai Milkevičiūtei

        Tas balsas akimirksniu pagauna į šiltą ir galingą glėbį...
        Atitrūksti nuo žemės ir sklendi...

        Tasai nematomas glėbys – gyvas bekraštis okeanas –
        supa meiliai kaip motina, kloja angelo sparnu,
        tarpais krečia žaibo tvyksniu, atverdamas juodas prarajas,
        iškeldamas ligi žvaigždynų švytėjimo.

        Sugrįžęs žemėn, galbūt paplūsi ašarom, juk aptikai – tapai kitoks.

        Apmirusius jausmus Kažkas susėmė, įsiūbavo ir išsviedė
        į spindinčias aukštybes, į visus keturis vėjus,
        iškedeno gaiviais gūsiais, išmaudė skambiuose verpetuose
        ir sugrąžino tau kaip brangią,
        tik tau vienam skirtą dovaną.


        Jubiliejinis koncertas. Kongresų rūmai, 2007 m. birželio 14 d.




        Salomėja

              Sigutei Stonytei

        * * *

        Trokštu ilgiuos liūdžiu svajoju raudu –
        veržiuos kenčiu neapkenčiu degu aistra geidžiu...
        Likimo deivės Moiros nuolat kartu, jos vilnija ir grumiasi be atvangos,
        jos baugina ir žavi, verda ir aitrina kita kitą,
        pakol nutvilko širdį, pakol sukimba į krauju pulsuojantį gyvybės syvą.
        Troškimas, tasai karščiuojantis dieviškų bičių spiečius
        tveria kitą pasaulį – aukštesnį. Jame ir Tu esi, Sigutė,
        nuo lietuviškų žarijų nužengusi basa mergaitė, Stonytė,
        savųjų archetipų akmeny išskobusi liepsnojančią Salomę –
        savos būties dosniausią atpildą. Karūną.


        R. Strausso „Salomėja“. Operos ir baleto teatras, 2009 m. vasario 4 d.




        Mėnulio Pjero

              Jonui Aleksai

        tasai Mėnulio Pjero,
        sidabro šviesos iš aukštybių nupiltas
        karališkai pasirinko dygiais akmenimis grįstą teisiojo kelkraštį
        ir nuėjo jį kruvinais keliais pakelta galva
        iki galo –

        savąjį matymą ir regėjimą, klausymą ir girdėjimą,
        jėgą trapumą aistras ir troškulius, pažeidžiamumą

        priėmė kaip pilnatvę, kaip turtingą būtį,
        kaip savo laimę –

        smūgius ir pyktį – kaip išlikimą,
        liūdesius ir graužatį – kaip išpirką, kaip atgailos prievolę,
        kaip kryžių –
        su džiugesiu jį nešė, su Titano ištverme, savęs negailėdamas –

        saviplaka, kartojo, saviplaka...
        saviplakos, saviplakos – kitiems linkėjo...
        neklūpčiojo nors krūpčiojo, nenusigręžė ir nedvejojo,
        todėl mūs širdyse vainikuotas lieka –

        nepasiektas neprieinamas neliečiamas, gal tik nujaučiamas nuspėtas,
        tačiau mylėtas,
        tasai didysis Mėnulio Pjero ir iš anapus tebešvitina mus
        išrinktojo magija.


        Jono Krikštytojo diena, 2009 m. birželio 24 d.




        Sulamita

              Liorai Grodnikaitei

        Sveika Sulamita ugniniais plaukais
        Gintarų akimis
        Žvaigždė kaktoje Tavo
        Smaragdas burnoj
        Laimingi atradę Tave
        Išgirdę Tave – praregėjo
        Palaiminta Motina Tavo
        Tauta ir Gimtinė
        Teesie giedras Tavo Buvimas
        Amen


        Solinis koncertas. Taikomosios dailės muziejus, 2001 m. gegužės 24 d.




        Exultare Asmik

              Asmik Grigorian

        Kai žiūriu Tau į akis, mane prikaustai – negaliu atsiplėšti.
        Įsileidi mane kaip nekaltas kūdikis – jaučiuos kampuota, neužaugus,
        tačiau suspėjusi Tave aptikti. Atpažįstu – esi be kiauto, saugokis,
        burnoj man stringa perspėjimas – ar turi Angelą Sargą...
        Šypsaisi atviriausia kerinčia šypsena,
        nes viską žinai nežinodama.
        Autorius klausos Tavęs per gerą žingsnį atsitraukęs, atšlijęs –
        jis irgi negali atplėšti akių, Tu gąsdini ir trauki.
        Giedi jo Kahlilį Gibraną besvorė bekūnė nuolanki ir atsidavus,
        tarytum suklupusi priešais Aukščiausią,
        paklususi per Tavo trapų kūną srūvančiai Pranašo galiai.
        Šauki Mylėti, nes „Laikas trumpas“. Apokalipsė.
        Tavo veide regiu šimtus veidų.
        Begalinė veidrodžių retrospektyva skraidina į tūkstantmečių pradžią.

        Visų mūsų Pramotė? Juodaodė Ieva? Visų mūsų atšvaitas ir Veidas?
        Saugokis, kužda mano išgąstis – tasai, kurs neįspėja paslapties, įniršęs
        Tave kaip Moną Lizą dar nesyk mėgins užbraukt, sužeist, palaužti.
        Kad kentėtum.
        Bet Jono balsas Tau prisakė Būti, Tu Viešpaties esi paženklinta.
        Feliksas Bajoras. Simfonija Nr.5 sopranui ir simfoniniam orkestrui.
        Tekstai iš Kahlilio Gibrano ir Apreiškimo Jonui.


        Kongresų rūmai, 2009 m. spalio 23 d.




        Apuoko valanda

              In memoriam Justinui Bašinskui

        ...vai tu pranaše justinai teisuoli tu bašinskai,
        bubo apuokėli žiūre,
        nusikvatojai kadais po mano langu ir liepei eiti kartu,
        liepei ir man kvatoti,
        klausinėjau kaip, klausinėjau kodėl, – nesakei,
        pati susižinot turėjau –
        iš marmuro maniausi esanti, nes tave trapų mačiau,

        o šiandien jei prisikeltum,
        tuojau antrąsyk užsimerkti turėtum, rekašiaus starto šūvio nelaukęs,
        juk viskas yra kaip sakei –
        sumindėme gluodeną vėžlį ir bitę, išsėmėme versmę ąsočiais,

        o tie kas dar pajėgiam,
        tebekeliaujame per tavo išūbautą suskeldėjusią dykvietę,
        kur nei pėdos mūs atsispaudžia,
        anei ašaros susigeria,

        keliaujame pasižiūrėti – kas gi ten užu tos neužmatomos plynės –
        ar Dievas gelbėtojas laukia,
        ar Šėtonas, mūsų visų draugas – pasaloj tyko...


        2008 m.




        Canto Andaluz

              A. M.

        dygus eilių punktyras
        karčiais migdolais
        žydi

        sidabražvaigždėm uogom
        spindi

        geltonom širšių akimis
        palydi

        iš Hypno užkaborių
        iš sapnų palaukės
        jaukia

        pažįstamu Garcia Federico veidu
        atsigręžia
        gręžia

        maniau užmigus jau gelmynų žuvį
        amoreamaro - - - -


        Audriaus Musteikio rinkinį „Kartieji migdolai“ pavarčius, 2006 m.
 

Skaitytojų vertinimai


59565. palmyra :-) 2010-05-23 18:46
staigmena,net nežinojau, kad G.Kaukaitė rašo eilėraščius,ir labai įdomios formos bei kompozicijos...Labai patiko "Apuoko valanda"-jį geriausiai suvokiau vidumi.

59571. Bals2010-05-24 11:49
rašo, rašo, o kam tie nepažįstami, svetimi vardai, kai turim gausybę savų. Na nežinom, nesidomim, negerbiam savo kulūros paveldo.

59579. taigi, kodėl nerašo2010-05-24 16:37
vai tu pranaše baly nubalęs baloje?

59580. Nzn2010-05-24 18:11
Niūru kaip per pakasynas. Apipaminklino beleką..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:11:48 Jul 31, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba