Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-05-14 nr. 3284

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS STRIELKŪNAS.
Žydėjimas
5
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2010
7
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės (projektas)2

POKALBIAI 
• Pokalbis su GRAŽINA RUČYTE-LANDSBERGIENE.
„Akompaniatoriaus raiška nėra nesvarbi“
• Pokalbis su PETRU VENCLOVU.
10 dienų Amerikoje

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Lietuvos istorija Gudijos „juodojoje dėžėje“
1
• NAUJOS KNYGOS1

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Klaidžiojant po moterų kino pasaulį
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nesunormintos vaikystės burtai ir spąstai
1
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Laimingas laimės neradęs

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Žirgulių tandemas. Dalijantis kėdes

DAILĖ 
• GERDA PALIUŠYTĖ.
Sapne su Andy
2
• JŪRATĖ STAUSKAITĖ.
„Nuo šermenų užtiško lašas ant šviesaus peizažo...“
(iš R. Vaitiekūno ištarmių).

POEZIJA 
• GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Septyni žodžių piešiniai
4

PROZA 
• AUŠRA MARIJA SLUCKAITĖ.
Ulės našta
1

VERTIMAI 
• VIAČESLAVAS PIECUCHAS.
Aš ir sapnai
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pasaka
7

KRONIKA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Striuki įspūdžiai iš didelio renginio

IN MEMORIAM 
• JONAS STRIELKŪNAS
1939 03 16 – 2010 05 09.
Eilėraštis ir doras jo žmogus
• JONAS STRIELKŪNAS
1939 03 16 – 2010 05 09
• SOFIJA LISIECKAITĖ-PLECHAVIČIENĖ (1910–2010):
Lietuva–JAV

DE PROFUNDIS
gutenmorgengutentaggutenabend
gutennachtnachtnachtnachtnachtnacht
 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Odė blaiviam Vilniui (1995–2010)
3
• VIKTORIJA GALKUS.
Skylė
 IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Toks, koks esu

DE PROFUNDIS
gutenmorgengutentaggutenabend
gutennachtnachtnachtnachtnachtnacht

Toks, koks esu

IEVA MOTIEJŪNAITĖ

[skaityti komentarus]

Gerb. pareigūne, nors iš Jūsų akių matau, jog mąstote apie tai, kas su šia tariama byla nė per nago juodymą nesusiję, vis tiek Jums papasakosiu apie incidentą, įvykusį pokalbių laidoje „Toks, koks esu“. Gerai, supratau, neįsijausti į sarkastiško liurbio vaidmenį, ką sėkmingai padariau prieš keletą valandų tame idiotiškame ir pamaiviškame šou. Ak, atleiskite, gerb. pareigūne, ir vėl kalbu pernelyg vaizdingai.

Taigi, kaip ir žinote, esu fotografas. Mane, kaip ir reikėjo tikėtis, anksčiau ar vėliau juk turėjo pakviesti į pokalbių šou „Toks, koks esu“. Kodėl? Na, juk ten dalyvauja dauguma vadinamųjų garsenybių, kurių kiekvieną ištartą žodį skystapročiai televizijos žiūrovai gerte geria. Atleiskite, ir vėl pavartojau netinkamą žodį. Tikriausiai ir pats būsite vienas iš tų žmogelių, kurie kiekvieną darbo dieną skuba grįžti namo ir pamatyti vieną iš tų beviltiškų interviu. Na, bet nenuklyskime nuo temos. Taigi, mane pakvietė į laidą „Toks, koks esu“. Į filmavimą atvykau sutartu laiku, likus dviem valandoms iki tiesioginio eterio pradžios. Šiaip jau tikėjausi, jog visą tą laiką būsiu pudruojamas ir iš normalaus žmogėno virsiu į berniuką-saldainiuką. Tačiau pokalbių laidų vedėja šviesesniais už odą plaukais ir budinčia dirbtine šypsena mane nusitempė pas kitus laidos kūrėjus, įbruko man į rankas popiergalį ir greitakalbe ėmė malti visą laidos scenarijų. Ji paklaus to, aš atsakysiu aną, ji nusijuoks, kartu ims kratytis ir žiūrovai ir panašiai. Aš, tiesą sakant, mėginau paprotestuoti prieš tokią nevykusią laidos eigą, bet mano nuomonė tai kretinų šutvei nelabai terūpėjo. Taip, taip, gerb. pareigūne, iš Jūsų minos suprantu, jog ir vėl šneku kaip viską ironizuojantis mulkis. Atsiprašau. Taigi, kaip ir reikėjo tikėtis, po mėgėjiškai ir neprofesionaliai režisuojamo šou aptarimo mane ėmė grimuoti. Tada visa kūrybinė grupė ir aš gėrėm kažkokį bjaurų viskį. Netrukus prasidėjo ir tiesioginis eteris. Vedėja cypsinčiu balseliu ėmė pypsėti įžanginį laidos tekstą. Tas jos balso tembras mane veikė kur kas blogiau nei džeržgianti, mano kaimynų dieną naktį leidžiama muzika. Atleiskite, gerb. pareigūne, puikiai žinau, jog nukrypstu nuo šios apklausos temos. Taigi, pirmas kvailos blondinės įvaizdį sukūrusios vedėjos klausimas buvo apie tai, kodėl nutariau fotografuoti garsenybes. Atsakiau, jog mėgstu ryškinti ir žiūrėti į nepavykusias nuotraukas, kuriose įžymūs žmonės atrodo nefotogeniški, negražūs, apgailėtini ir juokingi. Šis mano atsakymas buvo ne pagal scenarijų, bet iškirpti jo laidos kūrėjai nespėjo, nes viskas vyko tiesioginio eterio metu,. Samdyti žiūrovai ėmė leisti garsus, primenančius primityvių beždžionių bandą. A, taip, gerb. pareigūne, kalbėsiu Jums suprantama kalba: žiūrovai juokėsi. Šokoladinė vedėja išspaudė šypseną. Kitas jos klausimas buvo apie tai, ką aš jaučiu žiūrėdamas į garsenybių nuotraukas, kurias pats padarau. Pagal scenarijų aš turėjau sakyti, jog susižavėjimą, tačiau, laidos kūrybinės grupės pasibjaurėjimui, atsakiau, kad „žvaigždės“ tėra prekės ir man jų gaila. Už kadro buvę prodiuseriai ėmė siusti, blondinė ir toliau mėgino šypsotis, o beždžionės iš juoko ėmė šurmuliuoti dar labiau. Žiūrovai, gerb. pareigūne, žiūrovai. Taigi, man dalyvauti pokalbių šou „Toks, koks esu“ pasidarė smagu, todėl, bijodamas, jog tiesioginis eteris bus nutrauktas, į kelis klausimus atsakiau taip, kaip tai turėjo būti padaryta pagal scenarijų. Laidos kūrybinės grupės nuotaika kilo, o manoji – sparčiai gedo. Atėjo metas reklaminiam intarpui. Visa kūrybinė grupė dėbčiojo į mane taip, lyg tiesioginio eterio metu būčiau prišlapinęs ant grindų. Visi ir vėl lakė viskį. Įpylė ir man. Šlykštus gėralas, skonis toks... gerai, gerai, gerb. pareigūne, vėl nukrypau nuo temos. Taigi, nedidelė pertraukėlė baigėsi, o tas cirką primenantis interviu tęsėsi. Vedėja vis vadino mane Vilhelmu, šlykščiai išpypsėdama skiemenį „el“, todėl pasakiau, jog vadintų mane Viliu. Dar pridūriau, jog taip bus geriau, nes pilnas mano vardas šiai banaliai laidai per solidus. Makakos, t. y. žiūrovai, visiškai pasiuto, blondinė ir toliau desperatiškai šypsojosi, na, o prodiuseriai, ko gero, tarėsi, kur ir kokiais būdais mane linčiuos po filmavimo. Ne, ne, gerb. pareigūne, tai ne kaltinimai, o, viso labo, spėjimai. Taigi, aš ėmiau tiesiog šėlti. Porą klausimų ir vėl atsakiau gana padoriai. Tada paprašiau vedėjos, kad duotų man atsigerti. Patarnaujančiam vaikėzui atnešus vandens, aš pasiteiravau, ar negalėčiau dar gauti to benzinu dvokiančio viskio, kurį visą kūrybinė grupė maukia prieš filmavimą, jo metu, ko gero, ir po filmavimo. Operatoriai ir prodiuseriai tarpusavyje ėmė makaluoti rankomis, turbūt, norėdami nutraukti laidą, tiksliau, marazmą. Blondinė išraudo, bet ir toliau šypsojosi, o makakų leidžiami garsai ėmė mušti decibelinius rekordus. Kadangi sumišusi vedėja tylėjo ir nieko manęs neklausė, aš pats jos pasiteiravau, kam jie režisuoja laidą, jei jos pavadinimas „Toks, koks esu“. Tada susikėliau kojas ant stalo, prasisegiau marškinius ir išsiviepiau – juk toks mano elgesys puikiai atspindėjo pokalbių šou pavadinimą. Prie manęs kaip į uodegą įkirptas prilėkė prodiuseris ir užsimojo man tvoti, bet tvojau jam pirmas, kadangi buvau kiek apsukresnis. Tada Jums mane perdavė rotveilerius primenantys apsauginiai. Na, visa kita, gerb. pareigūne, Jūs lyg ir žinote.

Policininkas nieko nenutuokiančia bulvės pavidalo marmūze žiūrėjo taip, lyg svarstytų, ar manęs nevertėtų perduoti psichiatrams. Tada į kabineto duris pasibeldė kažkoks nupiepėlis ir pasakė, jog už mane sumokėtas užstatas ir galiu keliauti sau. Laukdamas pritarimo pažiūrėjau į bulvinuką, bet tas tik linktelėjo su nugara suaugusia galva. Įdomu, kas tas žmogėnas, kuris pasirūpino, jog mane paleistų? Nors jau numaniau. Koridoriuj stypsojo senas (ar geras, tiesą sakant, dar svarsčiau) draugas Ričardas. Depresuotas tipelis. Juokdavosi tik tada, kai būdamas su juo ką nors apdrabstydavau purvais. Nors „juokdavosi“ – pernelyg švelnus žodis. Kretėdavo garsiau, nei visos tos primityvios makakos studijoje kartu sudėjus. Dabar gi jis stovėjo kreivokai išsiviepęs iki ausų, nenormaliai dideliais vyzdžiais ir susivėlusiu kaltūnu ant galvos. Šiaip jau norėjau vožtelėti ir Ričardui, nes tas apspangėlis mane prisimena tik tuomet, kai, jo nuomone, iškrečiu ką nors „smagaus“. Šiuo atveju ir vėl buvo tas pats, na, bet ką padarysi. Ričardas buvo toks, koks yra. Šyptelėjau jam, ir mudu nukretėjome aptarti šio incidento į aludę.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:11:42 Jul 31, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba