Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-05-14 nr. 3284

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS STRIELKŪNAS.
Žydėjimas
5
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2010
7
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės (projektas)2

POKALBIAI 
• Pokalbis su GRAŽINA RUČYTE-LANDSBERGIENE.
„Akompaniatoriaus raiška nėra nesvarbi“
• Pokalbis su PETRU VENCLOVU.
10 dienų Amerikoje

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Lietuvos istorija Gudijos „juodojoje dėžėje“
1
• NAUJOS KNYGOS1

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Klaidžiojant po moterų kino pasaulį
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nesunormintos vaikystės burtai ir spąstai
1
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Laimingas laimės neradęs

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Žirgulių tandemas. Dalijantis kėdes

DAILĖ 
• GERDA PALIUŠYTĖ.
Sapne su Andy
2
• JŪRATĖ STAUSKAITĖ.
„Nuo šermenų užtiško lašas ant šviesaus peizažo...“
(iš R. Vaitiekūno ištarmių).

POEZIJA 
• GIEDRĖ KAUKAITĖ.
Septyni žodžių piešiniai
4

PROZA 
• AUŠRA MARIJA SLUCKAITĖ.
Ulės našta
1

VERTIMAI 
• VIAČESLAVAS PIECUCHAS.
Aš ir sapnai
1

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Pasaka
7

KRONIKA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Striuki įspūdžiai iš didelio renginio

IN MEMORIAM 
• JONAS STRIELKŪNAS
1939 03 16 – 2010 05 09.
Eilėraštis ir doras jo žmogus
• JONAS STRIELKŪNAS
1939 03 16 – 2010 05 09
• SOFIJA LISIECKAITĖ-PLECHAVIČIENĖ (1910–2010):
Lietuva–JAV

DE PROFUNDIS
gutenmorgengutentaggutenabend
gutennachtnachtnachtnachtnachtnacht
 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Odė blaiviam Vilniui (1995–2010)
3
• VIKTORIJA GALKUS.
Skylė
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Toks, koks esu

(PA)SKAITINIAI

Pasaka

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Che Guevara E. PRISIMINIMAI APIE KUBOS REVOLIUCINĮ KARĄ.
Iš ispanų ir anglų kalbų vertė Rimas Malickas.

– Kaunas: Kitos knygos, 2009.

NEPASIDUOTI, ARBA NUMIRTI ORIAI

Ernesto Che Guevaros, arba tiesiog Che (1928–1967), knyga gausiai iliustruota autentiškomis nuotraukomis, joje aprašyti žygiai ir mūšiai su diktatūros pajėgomis. Che turėjo neprastą pasakotojo talentą. „Pradėjau galvoti apie geriausią būdą numirti, kadangi tą akimirką viskas atrodė prarasta. Prisiminiau seną Džeko Londono apsakymą, kuriame herojus, suvokdamas, jog jam teks mirtinai sušalti Aliaskos lede, atsiremia į medį ir pasiruošia numirti oriai“ (p. 5–6). Vis dėlto Che ir jo kolegos nepasidavė, o numirė jis oriai – išduotas.




Ulickaja L. MEDĖJA IR JOS VAIKAI.
Iš rusų kalbos vertė Jurgis Gimberis.

– Kaunas: Jotema, 2010.

LIETUVIAI MEDĖJOS ŠEIMOJE

Šis romanas – atvirkščias mitas apie Kolchidės karalienę Medėją: romanas ne apie aistrą, o apie romią meilę, ne apie kerštą, o apie kilniadvasiškumą ir atjautą.

Žydų kilmės rusų rašytoja Liudmila Ulickaja (g. 1943) gimė Baškirijoje, Maskvoje studijavo biologiją. Dirbo genetikos ir biochemijos srityje. Literatūrinę karjerą pradėjo kaip žydų dramos teatro literatūros konsultantė. 1990–1991 m. pasirodė pirmieji jos kūriniai – filmų scenarijai „Seserys Liberty“ ir „Moteris visiems“ (pagal šiuos ir dar du rašytojos kūrinius sukurti filmai). Pirmasis romanas „Sonečka“ (1992) tapo populiarus Rusijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse. Vokietijoje L. Ulickajos romanai tapo paklausiausiais. Rašytoja už romaną „Medėja ir jos vaikai“ 1998 m. Italijoje apdovanota Giuseppe Acerbio premija. „Iš pradžių užauginau vaikus, tada ėmiau rašyti“, – sako L. Ulickaja, pirmąją knygą išleidusi būdama 50-ties.

Pasak graikų mitologijos, burtininkė Medėja, saulės dievo Helijo vaikaitė ir herojaus Jasono žmona, turėjo du sūnus – Mermerą ir Feretą. Mitai teigia, jog abu sūnus greičiausiai nužudė Medėja, iš čia kilo ir Medėjos komplekso pavadinimas, kalbant apie tėvus, žudančius savo vaikus.

L. Ulickajos romano herojė – graikė Medėja Mendes, mergautine pavarde Sinopli. Našlė, po linksmuolio žydo dantisto vyro mirties dešimtį metų vilkėjusi juodus drabužius. Medėja nudažo ant velionio vyro obelisko penkiakampę žvaigždę laikantį smaigalį – taip „atsirado šeštas spindulys ir žvaigždė tapo panaši į Kalėdų žvaigždę iš senovinių atvirukų, be to, kėlė ir kitokias asociacijas“ (p. 16).

Kupinu netikėtumų pasakojimu L. Ulickaja seka sagą apie šiuolaikinę Medėją. Joje pasakojama vienos didelės giminės kelių kartų istorija. Stilius – ironiškas, subtilus. Personažai – spalvingi, kaip ir Krymas, kuriame vyksta veiksmas.

„[...] Medėjos palikuoniai – rusai, lietuviai, gruzinai, korėjiečiai. Mano vyras svajoja kitais metais, jei turėsim pinigų, atsivežti čia mūsų mažąją anūkę, pagimdytą vyresniosios marčios, juodaodės amerikietės iš Haičio. Nuostabiai malonus jausmas priklausyti Medėjos šeimai, tokiai didelei šeimai, kad visų jos narių net nepažįsti iš veido, ir jie tolsta praeityje ir ateities perspektyvoje“ (p. 256).




Statinis G. PASIKLYDĘS AMAZONIJOJE. MATO ŠALČIAUS KLAJONIŲ PĖDSAKAIS.
– Vilnius: Versus aureus, 2008.

MOTINOS ŽEMĖS PAGERBIMAS

Žurnalistas Gerimantas Statinis knygoje aprašo Mato Šalčiaus (1890–1940) klajones. Lietuvoje Šaulių sąjungą įsteigęs, pasaulį išmaišęs, Bolivijoje miręs keliautojas, rašytojas į Pietų Ameriką išvyko 1936 metais. Joje M. Šalčius bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“. Išeivija jo nepalaikė, tad M. Šalčius tęsė keliones po Pietų Amerikos šalis. Persirgęs maliarija ir susirgęs ūmiu smegenų uždegimu, mirė Bolivijoje. Apytikslė ar juolab tiksli jo mirties vieta nebuvo žinoma iki 2005 m. liepą Lietuvos keliautojų surengtos ekspedicijos „Bolivija–Peru 2005“. Vadovaujama Gintauto Babravičiaus, ekspedicija nustatė apytikslę M. Šalčiaus mirties vietą.

Kaip ir daugelis kelionių knygų, ši – įtraukianti. Tai – ir ekspedicijos aprašymas, ir dokumentinės prozos bandymas, kuriame daug įdomybių: Umbandos sekta, Incahuasi (aimarams šventoji sala, kurios viršūnėje indėnai rugpjūčio 1-ąją renkasi pagerbti Motinos žemės), ir dar daug visko.

„Ežero mėlynė, balti kalnų kontūrai ir ištirpstantis bedugnis dangus vertas Nikolajaus Rericho pastelės...“ – rašo autorius, primindamas Lietuvos tarpukarį.




Orwell G. KATALONIJAI PAGERBTI.
Iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis.

– Kaunas: Kitos knygos, 2010.

KARAS IR CINIZMAS

Britų rašytojo ir žurnalisto Erico Arthuro Blairo (1903–1950), labiau žinomo kaip „1984-ųjų“ ir „Gyvulių ūkio“ autoriaus George’o Orwello, kūrinys „Katalonijai pagerbti“ („Homage to Catalonia“, 1938) užima ypatingą vietą jo kūryboje. Tai pasakojimas pirmuoju asmeniu apie Ispanijos pilietinį karą, kuriame rašytojas dalyvavo kaip savanoris 1936–1937 metais. G. Orwello įspūdžiai apie proletarišką to meto Ispaniją tapo svarbiu dokumentu, atskleidžiančiu karo baisumus.

G. Orwellas tarnavo Katalonijoje ir gretimame Aragone. Katalonija (katalonų kalba – Catalunya) tautiniu ir kalbiniu identitetu skiriasi nuo centrinės Ispanijos. Katalonų rašytinė istorija siekia XII a., o etnonimas greičiausiai reiškia „pilių gyventojai“.

Rašytojas kare prisijungė prie antistalinistinės partijos POUM („Partit Obrer d’Unificació Marxista“ – Marksistų suvienijimo darbininkų partija), kuri buvo paskelbta nelegalia organizacija, o G. Orwellui grėsė kalėjimas. 1935 m. POUM sukūrė Ispanijos trockistai. Dalyvaudamas mūšiuose, G. Orwellas buvo sužeistas į kaklą. 1938 m. pasirodžiusi knyga sulaukė nemažai kritikos. 1984-aisiais buvo išleista studija „Mitas iš vidaus“ romanui „Katalonijai pagerbti“ „demaskuojanti“

Knyga prasideda pasakojimu apie revoliucinę Kataloniją ir jos nuotaikas 1937-aisiais. Valdo anarchistai, daug kas kolektyvizuota, darbo liaudis kreipiasi vienas į kitą ne „pone“, o „drauge“. Arbatpinigius draudė įstatymas. Nebebuvo privačių automobilių (visi buvo rekvizuoti), „o tramvajai, taksi ir dauguma kito transporto – perdažyta raudonai ir juodai“ (p. 9). Las Ramblas, pasak G. Orwello, nuo ryto iki vakaro „bliovė revoliucines dainas“. Tačiau vadinamoji buržuazija savo noru neperėjo į darbininkų pusę – „daugybė pasiturinčių buržua paprasčiausiai suglaudė ausis ir kol kas apsimeta proletarais“. G. Orwellas aprašo ispanų gyvenimo būdą apibrėžiantį žodį mañana: „Ispanijoje niekas – nei valgymas, nei mūšis – neprasideda numatytu laiku. Dažniausiai viskas vyksta per vėlai, bet retkarčiais – tarsi tam, kad neimtų kliautis nuolatiniu vėlavimu, – kai kas įvyksta per anksti“ (p. 16).

Meistriškas anarchistinės atmosferos aprašymas knygą „Katalonijai pagerbti“ paverčia lengvai skaitoma. Joje rasime įvairių personažų, gyvenančių skirtingos propagandos pasaulyje. Krikščionybę keičia anarchizmas, o G. Orwello pažiūros po 115 dienų fronte tampa socialistinėmis. Sagrada Família bažnyčią Barselonoje G. Orwellas vadina vienu bjauriausių pasaulyje šiuolaikinių statinių: „Keturios dantytos jo smailės tiksliai atkartoja reinvynio butelių formas. [...] Manau, kad anarchistai pademonstravo prastą skonį nesusprogdinę jos, kai turėjo tam progą“ (p. 163). Vis dėlto G. Orwellas, jau grįžęs į Angliją, prisipažįsta, kad savo akimis pamatęs Ispanijos pilietinį karą – „kraupią katastrofą“ – netapo ciniku. „Įdomu, kad ši patirtis ne susilpnino, bet, priešingai, sutvirtino mano tikėjimą žmonių padorumu“ (p. 168).




Goethe W. PASAKOS.
Įvadą parašė ir iš vokiečių kalbos išvertė Alfonsas Tekorius.

– Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.

AUKSINIS TILTAS

Pasak knygos vertėjo Alfonso Tekoriaus, Johanno Wolfgango Goethe’s (1749–1832) vardo nereikėtų sieti tik su „Faustu“. Vienas įdomiausių rašytojo kūrybos puslapių – pasakos. Jos jį traukė daugiareikšmiškumu, galimybe jas interpretuoti.

V. Aukštaičio pinhole camera fotografijomis iliustruotoje knygelėje – trys J. W. Goethe’s pasakos: „Naujasis Paris“, „Naujoji Meluzina“ ir tiesiog „Pasaka“. Reikšmę ir prasmę šios pasakos įgyja tik tada, kai jas siejame su visa J. W. Goethe’s kūryba.

Subtiliai išleistose „Pasakose“ vokiečių literatūros klasiką atrasime iš naujo. Seniai pamiršusiems vaikystės pasakas, J. W. Goethe padės prisiminti saldų kitokio pasaulio pojūtį. „Eime ant auksinio tilto“ (p. 39).

 

Skaitytojų vertinimai


59588. mura2010-05-25 01:33
taip ir įsivazduoju, kaip Peleckis M kiekvieną darbo dieną perskaito po knygą ir dar spėja aprašyti. pavydu išties. ir suglumęs jaučiuosi, nes neturiu valios ir ryžto tiek gerų dalykų perskaityti. ir aprašyti tikrai tingėčiau gal ir nemokėčiau, net jei ir stengčiausi. žodžiu, kai skaitau tas apžvalgas pasijuntu kultūriniu degradu, socialiniu parazitu ir intelektualine šiukšle. va taip vat

59603. uuu2010-05-25 14:23
kodėl ne (pa)saka?

59619. praeivis2010-05-25 15:18
mindaugas - darbstus ir kurybingas, o jam pavydi islepeliai ir tinginiai. va taip vat!

59621. amigo2010-05-25 15:25
perskaiciau tas Getes pasakas. reikia gerai apsipusti, kad tokius dalykus parasytum

59622. uuu2010-05-25 15:29
o Haufo skaitei?

59623. uuu2010-05-25 15:31
aš tai tingėčiau skaityti knygą, jei žinočiau, kad ją reikės recenzuoti, o šiaip netingėčiau, jei įdomi

59652. terra2010-05-26 09:15
Gėtė pūtė kaip šamas. Ypač senatvėj - jam Ekermanas parūpindavo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:11:35 Jul 31, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba