"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ

Ričardo Šileikos nuotrauka

Vasario 21 dieną į Klaipėdos universiteto Menų fakultete surengtą III Lietuvos kultūros kongreso konferenciją susirinko negausus būrelis entuziastų, susirūpinusių muzikos meno būkle ir perspektyva Vakarų Lietuvoje. Neatvyko ne tik keli pranešėjai, bet ir pats 2002 m. kovo 23 d. įregistruotos visuomeninės organizacijos tarybos pirmininkas doc. dr. Krescencijus Stoškus. Jis yra ir Prezidento Rolando Pakso patarėjas Lietuvos kultūros politikos klausimais.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės, Klaipėda šiandien labiau garsėja kaip pramoginių renginių ir popkultūros miestas, nors rimtosios muzikos festivaliai bei Klaipėdoje gyvuojantys kolektyvai turi senas tradicijas.

Nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyrius - vienintelė mieste koncertų agentūra, kurios uždavinys - rūpintis profesionalaus meno plėtra regione. Tačiau jos organizuojamų koncertų kas metai mažėja (1998 m. - 38, 2001 m. - 11, 2002 m. - 3). Mažinamos valstybės dotacijos, etatai, filialo turtas bei savarankiškumas.

Prieš metus uždaryta Klaipėdos filialo sąskaita atėmė paskutinę teisę savarankiškai planuoti ir rengti koncertines programas. 2003 m. visiškai neskirta lėšų koncertinėms programoms. Valstybės dotacija Filharmonijos lankytojui Klaipėdoje - 15-19 Lt. Tuo tarpu Kaune - 86-124 Lt. Duodama mažiau lėšų, mažindama šio skyriaus galimybes, Nacionalinės filharmonijos vadovybė tarsi siekia jį uždaryti, nors tai prieštarauja deklaruojamai regioninei kultūros politikai - remti profesionalaus meno plėtrą regionuose.

Klaipėdos koncertiniam gyvenimui įtaką daro ir tai, kad kultūrinis gyvenimas telkiasi Vilniuje. Šiais metais Kultūros ministerija remia tik vieną Klaipėdoje vyksiantį festivalį - "Muzikinį rugpjūtį pajūryje". Tuo tarpu Vilniaus miesto kultūros festivalių lėšų didžiąją dalį sudaro valstybės dotacijos.

Pasak buvusio Nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus direktoriaus, "Aukuro" choro vadovo Alfonso Vildžiūno, 2000 metų pabaigoje vienas Filharmonijos vadovas pareiškė, kad Nacionalinė filharmonija galėtų administruoti pajūryje vykstančius koncertus: tam Klaipėdoje pakaktų vieno žmogaus, vieno telefono ir vieno kabineto. A.Vildžiūno teigimu, iki 1988 m. Filharmonijos Klaipėdos skyriaus veikla nuolat augo. 1988-aisiais buvęs Filharmonijos pastatas - Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo atiduota tikintiesiems, o Klaipėdos filharmonija kilnojama iš vienos vietos į kitą. 1999 m., pakeitus Filharmonijos įstatus, pareigos ir atsakomybė išliko, o teisės ir pinigai buvo atimti. Tokia daugelio įvairių institucijų filialų Lietuvoje padėtis - Vilnius valdo visus pinigus. "Kreipėmės į Kultūros ministeriją, Seimo narius - jų reakcija buvo labai keista. Visi supranta, kad lėšų nepakanka, bet kodėl turi kentėti tie, kurie toliau nuo Vilniaus?" - stebėjosi A.Vildžiūnas. Dėl savarankiškos filharmonijos įkūrimo kaip į galimą steigėją buvo kreiptasi į apskrities vadovybę. Ji sutiko būti steigėja, tačiau tik tuomet, jeigu bus perduota visa Klaipėdos filialui priklausanti materialinė bazė, išspręstas patalpų klausimas.

Pasak A.Vildžiūno, Klaipėdos filharmonija galėtų būti savarankiška institucija, pati organizuojanti koncertus. Tačiau jeigu viskas ir toliau taip klostysis, 2003 metų rudenį, kada Klaipėdos filharmonija turėtų švęsti savo 40-metį, bus galima prikalti lentelę: "Čia buvo Klaipėdos filialas".

Pasak KU Menų fakulteto docento, kompozitoriaus Remigijaus Šileikos, jau aštuoneri metai, kai Kultūros ministerija neįsigyja nė vieno klaipėdiečio kompozitoriaus kūrinio. Kompozitoriams kūrinius užsako atlikėjai, o jie patys vos išgyvena. Neseniai buvo paskelbtas akademinės muzikos konkursas, kuriame 2000 Lt premija apdovanotas vienas akademinės muzikos autorius. Kokio atlygio galėtų tikėtis kiti konkurse dalyvavę 80 neapdovanotų kūrinių autoriai? Didelė parama kūrėjams - kiekvienais metais Kultūros ministerijos menininkams skiriamos stipendijos. Jau antri metai nė viena stipendija neskirta Klaipėdos kompozitoriams. Nors paraiškų buvo dvidešimt.

Klaipėdos kompozitoriai konstatuoja, kad niekas negina jų teisių. Už nuskambėjusį Lietuvos radijuje kūrinį autorius gali tikėtis 8 Lt. Pastaruoju metu R.Šileikos kūriniai buvo atlikti bent 15 užsienio šalių, tačiau nė viena šalis nesumokėjo nė lito.

Negalima skųstis, kad akademinės muzikos kūriniai nespausdinami, tačiau pinigai skiriami leidybai, o ne autoriui. R.Šileika sakė, kad jam ne kartą teko rašyti raštą, jog neprašys už išleistą kūrinį honoraro.

KU Menų fakulteto profesorės Daivos Kšanienės nuomone, spauda muzikai skiria per menką dėmesį. Labai nedaug muzikinę situaciją atspindinčių straipsnių. Esminis publikacijų apie muziką trūkumas - svarbiausios informacijos ir nuoseklumo stoka. Pasirenkami ir aprašomi atsitiktiniai koncertai.

Daugiausia, pasak D.Kšanienės, vietos muzikai ir kitiems menams Klaipėdoje skiriama "Klaipėdos" dienraščio meno priede "Durys".

D.Kšanienės teigimu, kiekviena muzikos institucija Klaipėdos dienraščiuose galėtų turėti savo nuolatinę rubriką, kad informacija apie vykstančius koncertus ir atsiliepimai apie juos būtų spausdinami nuolat, kad apie iškiliausius muzikos reiškinius būtų rašoma pirmuosiuose puslapiuose. Taip pat reikėtų svarstyti, kaip paremti nuostolingą kultūros spaudą.

Kultūros skyriaus vedėja N.Laužikienė pažymėjo, jog visos nuskambėjusios mintys teisingos. Dabar svarbiausia - įvertinti besikeičiančią ekonominę bei kultūrinę situaciją ir pradėti keistis patiems.