Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-03-16 nr. 3134

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Mantas Gimžauskas.
[ŽAIDIMAI]
122
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS3

SIC! 
• BŪK MAUMO DRAUGAS!2

AKTUALIJOS 
 SUSITARTI TEKS1
• Jurij Andruchovič.
VISO LABO TIK PAMĖKLĖ. BET VIS DAR KLAIDŽIOJANTI
1
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
SEPTYNIOLIKA METŲ SU NEPRIKLAUSOMYBĖS VĖLIAVA
9

KNYGOS 
• „KATARŲ SUGRĮŽIMAS“
• „TURINO KOMEDIJA“
• „UGNIS NEPABUDINS“
• „IKI IR PO TELEVIZIJOS“
• Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.
KUR IŠSKRIDO JENSENO ŽĄSYS?
2
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
ŠARŪNO NAKO PADAVIMAS
24
• Rita Nomicaitė.
SU POLĖKIU
2

TEATRAS 
• Audronė Girdzijauskaitė.
NERAMUS KOVAS, ARBA NEMĄSTANTI KASDIENYBĖ
15
• LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO PREMJERA
• STASIUI RATKEVIČIUI – 90
• TRUMPA ČEKŲ LĖLIŲ TEATRO ISTORIJA2
• Ridas Viskauskas.
TEATRINIAI PASITIKĖJIMO KERAI
1

KULTŪRA 
• Viktorija Daujotytė.
ŽEMAITIŠKIEJI SIELOVAIZDŽIAI
1

DAILĖ 
• ANTANAS KMIELIAUSKAS: APIE SAVE IR KŪRYBĄ
• Jurgita Ludavičienė.
MARATONAS

POEZIJA 
• IEVA ARMALYTĖ37

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
PONIOS
15

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Remigijus Venckus.
LINK MEDICINOS MANIFESTO

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ramūnas Čičelis.
KOMPENSACIJA PAGAL „PRAVDA VIENA MINUTĖ“
• APIE EVALDĄ JANSĄ5
• Evaldas Jansas.
APIE SAVĄSIAS SUBKULTŪRAS
6
• VIENO ŽMOGAUS BALSAS AR NUOMONĖ NIEKO NELEMIA

KRONIKA 
• ŠVENTĖS IR ŠVENTIEJI
• REMIGIJUS AUDIEJAITIS 1972 01 17–2007 03 111
• MANTAS GIMŽAUSKAS 1976 02 06–2007 03 113
• PRIEŠ PAVIRSTANT PAUKŠČIAIS...5
• ROBERTAS VAIDOTAS 1954–20073
• MOTIEJAUS LUKŠIO ŠIMTMETIS

SKELBIMAI 
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA
• POETO ZIGMO GAIDAMAVIČIAUS-GĖLĖS LITERATŪRINĖ PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• APIE MIŠKO GĖRYBES IR PAVASARIO PAVOJUS1
• Tezaurus Vilensis (Visiškas nevykėlis).
AR GALI SIUVĖJAI RAŠYTI EILES?
3
• Petras Motiejūnas.
APIE BRONIŲ JAUNIŠKĮ
5

AKTUALIJOS

SUSITARTI TEKS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš Kultūros ministerijos archyvo

„Literatūra ir menas“ praeitame numeryje paskelbė LATGA-A tarybos ir jos pirmininko Valentino Sventicko pareiškimus. Šį kartą pateikėme keletą klausimų kultūros ministrui Jonui Jučui.

Kornelijus Platelis. Jau kuris laikas LATGA-A linksniuojama žiniasklaidoje, kuri neretai siekia paryškinti konfliktus. Ar Jūs turite priekaištų dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo taikymo, t. y. ar LATGA-A, Jūsų nuomone, turėjo (galėjo?) jį taikyti lanksčiau?

Jonas Jučas. Norėčiau pradėti nuo priešistorės. Seimas minėto įstatymo pataisas priėmė rudenį. Man dar neteko dalyvauti jį rengiant, jaučiau, kad jis gali sukelti aistrų, bet delsti taip pat negalėjome, nes reikėjo jį suderinti su ES direktyvomis, be to, ir jau Europos Komisijoje buvo pradėta dažniausiai bauda valstybei pasibaigiančios procedūros antroji stadija. Mane aplankę Europos šalių ir JAV ambasadoriai taip pat domėjosi to įstatymo pataisomis. Priimtas jis buvo gana nelengvai, teko įtikinėti ne vieną Seimo narį už jį balsuoti ir matyti, jog toli gražu ne visiems patinka LATGA-A darbo metodai.

Įsigaliojus įstatymo pataisoms, pakviečiau LATGA-A tarybą bei administraciją jų aptarti. Man susidarė įspūdis, kad mes labai gerai supratome vieni kitus. Intelektinę nuosavybę ginti reikia, tačiau pirmiausia derėtų vartotojams aiškinti, kodėl reikia mokėti autoriams, kodėl tarifai tokie ar kitokie, pirmiau bandyti įtikinėti ir tartis, o ne grasinti baudomis ir kelti nereikalingą įtampą. Regisi, taip ir sutarėm. Po to buvau sukvietęs atskirai smulkiuosius ir stambiuosius verslininkus. Ypač pastarieji neprieštaravo mokesčiams už intelektinę nuosavybę, tik pageidavo, kad jie būtų surenkami ir panaudojami kiek galima skaidriau. Tikėjausi, kad po mėnesio kito prie vieno stalo galės susėsti LATGA-A taryba su vartotojų atstovais ir draugiškai susitarti dėl visų konfliktinių situacijų. Tačiau taip neįvyko.

Ir tada prasidėjo diskusijos dėl Grūto parko?

Taip. Joms įsiplieskus, Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas mane aplankė ir išsakė jau visiems žinomą savo nuomonę. Pasiūliau jam kreiptis į teismą, nes teisinėje valstybėje ministras negali interpretuoti įstatymų ir kam nors nurodinėti, kaip elgtis. Žinoma, čia klausimas kur kas sudėtingesnis, politinis, todėl galima suprasti ir poną Malinauską. Tačiau teigti, kad Grūto parko eksponatai nėra meno kūriniai, turbūt nebūtų protinga. Kita vertus, mes visi žinome, kaip ir kodėl jie buvo sukurti, pastatyti, po to pašalinti iš aikščių. Vargu ar galima nepastebėti tokios kūrybos specifikos. Kaip minėjau, autorinio atlyginimo už šiuos kūrinius klausimus turėjo spręsti teismas, tačiau juos, deja, pradėta spręsti politinėmis priemonėmis, ir reikia apgailestauti, kad į politines diskusijas įsitraukė LATGA-A atstovai. Noriu priminti, kad visos tos skulptūros nėra Grūto parko nuosavybė, jos priklauso valstybei ir konkurso tvarka buvo paskolintos Grūto parkui saugoti bei eksponuoti, ir šioje sutartyje nekalbama apie nuomos mokestį. Tad greičiausiai LATGA-A paduos valstybę į teismą, ir šis išspręs šį civilinį ginčą. Ir čia nematau nieko bloga. Tad savo pareiškimuose spaudai šią mintį ir išsakiau. Taip pat išsakiau savo politinę poziciją: mano nuomone, autoriai, dėl vienų ar kitų priežasčių kūrę įvairiai vertinamus darbus, dabar, pasikeitus teisinei bazei, reikalaujantys atlyginimo, elgiasi abejotinai. Tačiau tai tik mano nieko neįpareigojantis asmeninis vertinimas. O visas tas visuomenėje kilęs ažiotažas nepadeda teisinėmis priemonėmis spręsti nesutarimų.

LATGA-A taryba minėtą įstatymą pavadino atitinkančiu tarptautines normas. Ar manote, kad jį reikėtų taisyti?

Seimo narės Romos Žakaitienės iniciatyva buvo parengta reikalinga pataisa dėl elektroninių laikmenų, kuri dabar, kai esame ES nariai, apsunkintų veiklą tiems importuotojams, kurie bando įstatymą apeiti. O kad tai daroma, liudija visą laiką iš šios eilutės mažėjančios lėšos, kurios turėtų būti skirtos programoms finansuoti. Ši pataisa tebelaukia savo laiko. Dabar, kilus visiems šiems ginčams, Seime sudaryta darbo grupė įstatymui tobulinti.

Ar nejaučiate, kuria linkme gali būti įstatymas tobulinamas?

Pirmiausia, manau, reikėtų keisti tarybos sudarymo principus įtraukiant į ją nesuinteresuotų visuomenės narių. Čia nekalbu apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, tačiau kai tarybą sudaro vien autoriai, visuomenei ji ima atrodyti perdėm uždara. Kita sritis – meno kūrinių ir kitos intelektinės nuosavybės panaudojimas mokymui bei ugdymui ir atlyginimas autoriams. Taip pat turėtų būti suteikta teisė ministerijos ar valstybės audito institucijoms tikrinti, kaip naudojamos surinktos lėšos, – tokia nuostata taip pat neturėtų nieko stebinti. Žinoma, jei įstatymas bus tobulinamas, savo nuomonę išsakys ir įvairių Seimo frakcijų nariai, ir ekspertai, ir teisininkai. Tikiu, kad jis taps tik geresnis.

Kultūros ministerijos 2007 03 02 pranešime spaudai cituojamas Jūsų raštas LATGA-A tarybai: „Būdą, kaip tinkamai atlyginti autoriams ir kartu suderinti jų bei visuomenės interesus, puikiai iliustruoja dabar egzistuojantis mechanizmas, numatantis atlyginimą už knygų panaudą bibliotekose, tačiau LATGA-A veiksmai panašaus mechanizmo paieškas dėl kūrinių panaudojimo mokymo tikslais akivaizdžiai atidėjo vėlesniam laikui, kai bus atkurtas visuomenės pasitikėjimas.“ Ar dabar rengiama nauja atsiskaitymo už knygų panaudą tvarka – tai to mechanizmo paieškos? O gal Jūs turėjote omenyje muzikos kūrinių atlikimą mokyklose? Jei taip, ar nemanote, kad, įvedant naują atsiskaitymo už knygų panaudą tvarką, turėtų būti įvertinta ir tai, jog atlyginti autoriams už knygų panaudą mokyklų bibliotekų tinkle įstatymas nenumato?

Taip, čia turima omenyje ta muzikos mokyklos, staiga gavusios įsakmų LATGA-A raštą, istorija. To rašto kopija pasiekė ir mane. Tada teko nemažai kalbėtis su muzikos mokyklų vadovais ir pedagogais. Taip atsirado raštas LATGA-A prezidentui ir dar vienas pranešimas spaudai. Tikrai nebūčiau rašęs tokio drastiško rašto, jei nebūtų buvusio ano mūsų pokalbio su asociacijos taryba ir vadovybe, kurio metu sutarėme elgtis nuosaikiau. Nesakau, kad ugdymo procese naudojamų kūrinių autoriams nepriklauso atlyginimas, tačiau šią sistemą reikia sukurti, o ne pirmiau iš biudžetinių įstaigų reikalauti pinigų, kurių jos net negali mokėti, jei jų biudžete jie nenumatyti. Gal jūsų cituota frazė ne visai tiksli. Norėjau pasakyti, kad praeis šiek tiek laiko, kol mechanizmas bus surastas, ir tokie ginčai jo tikrai nesutrumpins. Esu įsitikinęs, kad dauguma konfliktų kyla dėl nežinojimo ir nesusišnekėjimo.

Apskritai, man regis, dažnai nenorima suprasti ministro pozicijos. Kultūros ministerija yra valstybės įpareigota prižiūrėti, kaip laikomasi minėto įstatymo. Įsivaizduoti ar teigti, kad yra kitaip, mažų mažiausiai neteisinga.

Kaip, Jūsų nuomone, visas tas šurmulys turėtų pasibaigti?

Pirmiausia manau, kad pasibaigti turėtų. Diskusijų būta nemažai, pasakyta, regis, viskas. Dabar reikia tiek politikams, tiek vartotojams, tiek LATGA-A tarybai derinti pozicijas ir artėti prie bendrų sutarimų. Sutarti teks vis tiek – mes esame vienos bendruomenės nariai. Susitarti turbūt neįmanoma kieno nors vieno naudai. Susitarimas turi būti suprantamas ir priimtinas visiems.

Dėkoju už pokalbį.

 

Skaitytojų vertinimai


36524. Vytautas :-) 2007-03-29 19:02
Labai reikalingas straipsnis, kurio net pavadinimas yra ypač įtaigus. Ministrą reikia vertinti kaip nuoseklų valstybininką, gi „eksprezidento" V.E.Sventicko arogancija piktina net autorius. Bet gal tai jau net ne pasipūtėliškumas, o užspeistų žiurkių bėgimas lyg iš skęstančio laivo :)?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:24:17 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba