Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-03-16 nr. 3134

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Mantas Gimžauskas.
[ŽAIDIMAI]
122
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS3

SIC! 
• BŪK MAUMO DRAUGAS!2

AKTUALIJOS 
• SUSITARTI TEKS1
• Jurij Andruchovič.
VISO LABO TIK PAMĖKLĖ. BET VIS DAR KLAIDŽIOJANTI
1
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
SEPTYNIOLIKA METŲ SU NEPRIKLAUSOMYBĖS VĖLIAVA
9

KNYGOS 
• „KATARŲ SUGRĮŽIMAS“
• „TURINO KOMEDIJA“
• „UGNIS NEPABUDINS“
• „IKI IR PO TELEVIZIJOS“
• Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.
KUR IŠSKRIDO JENSENO ŽĄSYS?
2
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
ŠARŪNO NAKO PADAVIMAS
24
• Rita Nomicaitė.
SU POLĖKIU
2

TEATRAS 
• Audronė Girdzijauskaitė.
NERAMUS KOVAS, ARBA NEMĄSTANTI KASDIENYBĖ
15
• LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO PREMJERA
• STASIUI RATKEVIČIUI – 90
• TRUMPA ČEKŲ LĖLIŲ TEATRO ISTORIJA2
• Ridas Viskauskas.
TEATRINIAI PASITIKĖJIMO KERAI
1

KULTŪRA 
• Viktorija Daujotytė.
ŽEMAITIŠKIEJI SIELOVAIZDŽIAI
1

DAILĖ 
 ANTANAS KMIELIAUSKAS: APIE SAVE IR KŪRYBĄ
• Jurgita Ludavičienė.
MARATONAS

POEZIJA 
• IEVA ARMALYTĖ37

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
PONIOS
15

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Remigijus Venckus.
LINK MEDICINOS MANIFESTO

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ramūnas Čičelis.
KOMPENSACIJA PAGAL „PRAVDA VIENA MINUTĖ“
• APIE EVALDĄ JANSĄ5
• Evaldas Jansas.
APIE SAVĄSIAS SUBKULTŪRAS
6
• VIENO ŽMOGAUS BALSAS AR NUOMONĖ NIEKO NELEMIA

KRONIKA 
• ŠVENTĖS IR ŠVENTIEJI
• REMIGIJUS AUDIEJAITIS 1972 01 17–2007 03 111
• MANTAS GIMŽAUSKAS 1976 02 06–2007 03 113
• PRIEŠ PAVIRSTANT PAUKŠČIAIS...5
• ROBERTAS VAIDOTAS 1954–20073
• MOTIEJAUS LUKŠIO ŠIMTMETIS

SKELBIMAI 
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA
• POETO ZIGMO GAIDAMAVIČIAUS-GĖLĖS LITERATŪRINĖ PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• APIE MIŠKO GĖRYBES IR PAVASARIO PAVOJUS1
• Tezaurus Vilensis (Visiškas nevykėlis).
AR GALI SIUVĖJAI RAŠYTI EILES?
3
• Petras Motiejūnas.
APIE BRONIŲ JAUNIŠKĮ
5

DAILĖ

ANTANAS KMIELIAUSKAS: APIE SAVE IR KŪRYBĄ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Antanas Kmieliauskas
Nuotrauka iš asmeninio N.Markauskaitės archyvo

Dailininkas Antanas Kmieliauskas, ilgametis Vilniaus dailės akademijos pedagogas, profesorius, šiemet švenčia septyniasdešimt penkerių metų sukaktį. Prieš šešerius metus išleista jo kūrybai skirta knyga (ir vėlesnis papildytas leidimas) liudija, kad jis tolygiai dirba skulptūros, tapybos, grafikos srityse. Nuo studijų laikų tuometiniame Dailės institute Vilniuje, kuriame mokėsi tapybos (1951–1957), ir vėliau A. Kmieliauskas greta portretų, sienų tapybos visuomeniniuose interjeruose, grafikos darbų, ekslibrisų nuosekliai kūrė skulptūrą, sienų tapybą ir paveikslus religine tema. Šia kryptimi dirba iki šiol. Neringa Markauskaitė kalbasi su Antanu Kmieliausku apie naujus jo darbus ir kūrybą, kurioje darniai dera religinė ir istorinė tema.

Per pastaruosius penkerius metus Jūsų kūrybos gerbėjai, lankydamiesi namuose Vilniuje, Sibiro gatvėje, arba skulptūrų dirbtuvėse Dariaus ir Girėno gatvėje, dažnai matydavo Jus dirbantį prie įvairių skulptūrų arba prie kompozicijų, tapomų ant milžiniškų gelžbetonio plokščių Šv. Rožinio koplytėlėms. Ant Jūsų darbo stalo gali pamatyti ir naujų ekslibrisų, sukurtų autorine technika. Papasakokite apie naujus darbus.

Džiaugiuosi, kad mano kūryba prisimenama, ir ne tik Lietuvoje. Italų ekslibrisų kolekcininkai dažnai kviečia sukurti ekslibrisų Italijoje organizuojamiems konkursams. Šioje šalyje dalyvavau įvairiose parodose (1974 m. pelniau aukščiausią apdovanojimą San Vito al Tagliamento bibliotekos ekslibrisų konkurse). Lomaco miestelio bibliotekos 2005 m. surengtam konkursui sukūriau ekslibrisą „Ėjimas į laisvę“. Pavaizdavau angelą, tarsi nutraukiantį grandines, kaip Lietuvos atgautos laisvės simbolį. Praeitais metais Bolonijos ekslibrisų konkurse kolekcininko Remo Palmirani’o garbei sukūriau ekslibrisą „Šv. Jurgis“, kuris buvo apdovanotas sidabro medaliu.

Naujausių skulptūrų ir tapybos kompozicijų užsakovai pažįsta ne tik dabartinę, bet ir ankstesnę mano kūrybą. Kalu iš akmens antkapinius ir memorialinius paminklus. Paminėsiu 2004 m. antkapinę skulptūrą poetui Jonui Aisčiui, pastatytą Rumšiškių kapinėse, memorialinį paminklą, pastatytą Geidučių kaime (Skuodo rj.), kurį užsakė Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius. Ši skulptūra, vaizduojanti Rūpintojėlį, skirta vyskupo gimtojo kaimo ir jo gyventojų atminimui. Vienas iš man pačiam netikėtų pasiūlymų buvo Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos ir istoriko Vyto Lukšio rūpesčiu užsakyta memorialinė skulptūra Afganistane žuvusiems Lietuvos kariams. Paminklas, kuriame iškaltos 96 žuvusių pavardės, buvo pastatytas 2006 m. Vilniuje, Šiaurės miestelyje (iš čia šauktiniai būdavo siunčiami į karą). Skulptūroje užsakovų pageidavimu pavaizdavau „juodąją tulpę“ – Afganistano karo simbolį, taip buvo vadinami lėktuvai, kurie gabendavo žuvusių kūnus į gimtinę.

Jėzuitų vienuolijos užsakymu Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje 2003 m. nutapiau dvi sienų tapybos kompozicijas: „Gerąjį sėjėją“, paremtą evangelinio pasakojimo palyginimais, ir „Šv. Andriejų Bobolą“, kuris XVII a. gyveno jėzuitų namuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje, buvo gerbiamas kaip kankinys ir nužudytas jį persekiojusių rusų kariuomenės kazokų. Paprašius Vilniaus marijonų vienuolijai ir jos namų vyresniajam kun. Vaclovui Aliuliui, marijonų namų koplyčioje 2004 m. nutapiau altoriaus paveikslą „Prisikėlęs Kristus“. Buvau maloniai nustebintas, kai manęs paprašė Strėvadvaryje įsteigtuose „Opus Dei“ centro globojamuose namuose (Kaišiadorių rj.) nutapyti altoriaus triptichą, kurį sudaro paveikslai: „Švč. Mergelės Marijos Apreiškimas“, „Šv. Juozapas“ ir J.E. de Balaguero, „Opus Dei“ įsteigėjo, portretas.

Didžiausias pastarųjų metų darbas – dvidešimt tapybos kompozicijų, nutapytų akrilo dažais ant cemento plokščių Šv. Rožinio koplytėlėms (archit. Stasys Petrauskas) kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse (Kaišiadorių rj.). Tapybos atvaizdai perteikia šv. Rožinio – Džiaugsmo, Šviesos, Kančios ir Garbės – slėpinius. Kiekviena iš dvidešimties kompozicijų padalinta į dvi dalis: viršutinė yra skirta evangeliniam pasakojimui, apatinė – Lietuvos istorijai; kompozicijose įterpti tekstai. Šiam šv. Rožinio keliui sukūriau ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, kurios postamente Alytaus meistrai iškalė kardinolo Vincento Sladkevičiaus herbą.

Guronių šv. Rožinio koplytėlių kompozicijose, kaip ir kituose Jūsų kūriniuose, galima įžvelgti religinės ir istorinės temos sugretinimą, perteikiamos įvairios prasmės, atsiskleidžia skaudžiausi Lietuvos istorijos, Jūsų bei Jūsų giminės biografijos puslapiai. Kaip pavyzdį paminėtume ankstesnį kūrinį – Anykščių bažnyčios šventoriuje apie 1985 m. pastatytą memorialinį paminklą „Šventoji Šeima“, skirtą iš Anykščių krašto kilusiems ir jį garsinantiems gentainiams. Skulptūroje pavaizduota Motina, priglaudusi prie savęs vaikus, galbūt pasakoja ir Jūsų šeimos istoriją: apie mirusius senelių vaikus ir nuo ligos išgelbėtą tėvą bei jo brolį – Jūsų krikštatėvį. Paminėtinos ir Atgimimo metais sukurtos buon fresco kompozicijos Klaipėdos švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (1989) ir Rainiuose, Kančios koplyčioje (1991), skirtos nužudytų partizanų ir visų Lietuvos gyventojų, ištremtų, nukentėjusių per sovietinę okupaciją, atminimui. Galbūt ir moters, palinkusios prie nužudyto sūnaus, atvaizdas, dažnai regimas freskose, yra iš Jūsų pokario prisiminimų?

Vaikystėje mane ypač sukrėtė krikštatėvio Nikodemo mirtis. Atmintin įsirėžė laidotuvių vaizdai. Jis mane, vaiką, nešiodavo ant rankų, pamenu jo piešinius iš Alytaus gimnazijos laikų Nepriklausomos Lietuvos metais, atvėrusius man meno pasaulį. Saugojau jo atminimą, galbūt siedamas su gimtuoju Olendernės kaimu, Butrimonių bažnyčia, kurioje tebėra mano sukurtos skulptūros ir paveikslai religine tema, ir kapinėse pastatytu paminklu „Pieta“ visai giminei (Alytaus rj.). Mano tėvas niekada nebuvo nuošalyje istorinių įvykių, aš ir mano brolis Jeronimas su seserimi Vlada domėjomės istorija. Kai Vilniaus universiteto anglų kalbos dėstytojo Albino Kentros pakviestas 1979–1989 m. tapiau rektorate freskas, norėjau sukurti Lietuvos kunigaikščių portretus, bet tuomet nebuvo galima jų laisvai pavaizduoti; šiandien kūrinių šia tema nedaug kas užsako.

Pokaryje gimtųjų Butrimonių apylinkėse vykusių žudynių vaizdai ir mano tėvo pažinoto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bei kitų partizanų likimai giliai įstrigo atmintin, norėdavosi tai parodyti kūriniuose. Tikriausiai nėra Lietuvoje vietos, kur žmonės nebūtų vienaip ar kitaip susiję su pokario įvykiais. Mokydamasis Butrimonių ir Jiezno mokyklose, mačiau nežmoniškai sužalotų žmonių (dažnai užkastų miestelio prieigose, žinant jų artimiesiems, kaimynams, kurie, būdami prigąsdinti, bijodavo juos palaidoti). Šiandien tokius vaizdus sunku įsivaizduoti, daug kas yra rašyta pastarojo dešimtmečio memuarinėje literatūroje. Pabandžiau šiuos skaudžius įvykius pavaizduoti minėtos Kančios koplyčios sienų tapyboje per žmogaus figūrą, portretą, spalvas bei simbolius, o Guronių koplyčių kompozicijose perteikiau pasakojimus apie pokarį, tremtį, persekiojamą Bažnyčią ir apie Lietuvos atgimimą.

Jūsų kūryboje galima įžvelgti galbūt jau studijų metais įdiegtą atsakomybę, renkantis kūrybos kryptį, temas, plastinę raišką, įvaizdžius. Artimesni pažįstami pastebi Jūsų nuolatinį rūpinimąsi šeima, abipusį dvasinį ryšį.

Mums, iš kaimo atvykusiems mokytis į miestą, būdavo įprasta daug dirbti, nepasiduoti, kai ištinka nesėkmės.

Menu, kaip seneliai ir tėvai mylėjo savo žemę ir gimtuosius namus, kaip rūpinosi šeima, dabar stebiuosi jų pramanumu ir darbštumu. Senelis Antanas, trejus metus Amerikoje dirbęs viename Pitsbergo fabrike, kur buvo gaminami geležinkelio bėgiai, sugrįžęs į Lietuvą, nusipirko žemės. Tėvas prasimanydavo įvairių užsiėmimų, stengdavosi pats pramokti įvairių darbų; pamenu, kaip man rūpestingai galąsdavo kaltus ir kitus įrankius, kai kaldavau skulptūras.

Vaikystėje išgyvenau pokario įvykius kaime, mačiau, kaip sunkiai uždirbama duona, tad, mokydamasis Vilniaus dailės institute, supratau, kad privalu dirbti atsakingai, kruopščiai ir profesionaliai; tai buvo svarbu ir mano bendraminčiams dailininkams.

Linkime kūrybinės energijos, kuriant naujus skulptūros, tapybos ir grafikos darbus.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:23:58 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba