Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-31 nr. 3248

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS MALDONIS.
Šviesos kritimas
26
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 4 d.
1
• KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS5
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Vasara įsisiautėjo
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
1

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Klaidinantys Dovilės judesiai
17
• KRISTINA KUČINSKAITĖ.
Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis
• Pirmosios knygos konkursas – 2009
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Lietuvės fotografijos Vokietijos peizaže

DAILĖ 
• Su DALIA TRUSKAITE kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Stebuklas, saldi nuodėmė, užmaršties pavojus…
4
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Diskusijų nuotrupos iš tarptautinės meno mugės ARTVILNIUS’09
4

MUZIKA 
• JŪRATĖ KATINAITĖ.
Atspindžiai praeities šuliniuos
7

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
„Gyvuokite, Valdovų rūmai!“
4

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nematomi teatro žmonės
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Gyvenimas gražus
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kariai
4

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Rožinė avelė danguje
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Pupmedis lietuje
1

VERTIMAI 
 EDWARD STACHURA.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Sakmė apie danų princą Taisoną
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islamas ir bliuzas, arba Bene gražiausias dviejų civilizacijų kūdikis
17

KRONIKA 
• „Radijo drama“2
• Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis Vilniuje

IN MEMORIAM 
• SOFIJA VEIVERYTĖ-LIUGAILIENĖ
1926–2009
1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Baimės skonis
2
• PETRAS ZLATKUS.
Netikėtas susitikimas
4

VERTIMAI

EDWARD STACHURA

[skaityti komentarus]


Edwardas Stachura (1937–1979) „poetas kaip Niekas“. Gimė Prancūzijoje, 1948 m. kartu su tėvais grįžo į Lenkiją. 1965 m. Varšuvos universitete įgijo romanų filologijos magistro diplomą. 1957 m. – poetinis debiutas spaudoje. Daug keliavo po Europą, Pietų ir Šiaurės Ameriką, Artimuosius Rytus, Skandinaviją. Kelionių įtaka atsispindi gausioje kūryboje: rašė eiles, poemas, dainas, vertė. Į lenkų kalbą išvertė Octavio Paz ir Jorgę Luisą Borgesą. Parašė ir kelis ypač reikšmingus lenkų literatūrai prozos kūrinius: „Fabula rasa“, „Tai“ („Oto“) ir „Visa yra poezija“ („Wszystko jest poezją“).
E. Stachuros kūriniuose, ypač ankstyvuosiuose, iškiliausiai suskamba optimizmo nata, kurios nesugebėjo išgirsti daugelis kritikų. Tačiau tai pastebėjo Julianas Przybośius, vyresniosios kartos poetas, tiek E. Stachuros eilėse, tiek jo prozoje:
„Cała jaskrawość“ – tai taip pat poe­zija... – 1969 m. jis rašė „Życie Warszawy“, – ...madingos jaunosios poezijos ir prozos kontekste tai skamba kaip naujiena, kaip išgyvenimų ugnyje užgrūdinto optimizmo manifestas. Kaipgi dažnai E. Stachuros vienmečiai eilėmis ir proza dejuoja apie „egzistencijos kančią“, kuria nevilties kultą. E. Stachuros kūryba – gelbstinti atgaiva iš mumyse kylančios desperacijos, pripildanti tikėjimo, kad ne visi jauni šiandien privalo vaidinti surūgusius senučius.“ 1979 metų liepos 24 d. poetas savo namuose nusižudė.
                              Vertėja


          Laiškas Likusiesiems

          Mirštu
          už kaltes savo ir savo nekaltybę
          už stoką, kurią jaučiu kiekviena kūno dalele
          ir kiekviena sielos
          dalele,
          už stoką plėšančią mane į skutus kaip laikraštį
          prirašytą
          triukšmingų nieko nesakančių žodžių
          už galimybę susivienyti su Bevardžiu,
          su Likusiuoju, su Nežinomuoju
          už naują dieną
          už puikiuosius klystkelius
          už vaizdą iš vaizdų
          už tikrą stebuklą
          už tašką virš epsilon
          už paslaptį mirties
          baimėje, grėsmėje ir kaktos karštyje
          už paprastus akivaizdumus
          už prarastus supratimo raktus
          su mažute pasitikėjimo kibirkštimi,
          kad jeigu grūdas
          apmirs, tai išleis vaisių
          už numirimo vienišystę
          nes kiekvienas kūnas lavonas
          nes sunku, baisu ir neištveriama
          už pasikeitimo galimybę
          už nelaimes žmonių ir savo paties, kurias tempiu
          ant savęs ir savyje
          nes visa tai, regis, tiktai sapnas, košmaras
          nes visa tai, regis, netiesa
          nes visa tai, regis, absurdas
          nes visa čia nyksta, pūva ir neturi čia nieko be amžino
          amžinybės ilgesio
          nes jau nebesu iš to pasaulio ir galbūt iš jo ne
          nebuvau
          nes atrodo, kad man čia nėra jokio išsigelbėjimo
          nes jau nebesugebu mylėti žemiška meile
          nes noli me tangere
          nes esu labai pavargęs, nenusakomai nustekentas
          nes daug išsėmiau
          nes jau tapau, nors tai vyko beprotybėje
          pažodžiausiai ir kūniškiausiai
          nukryžiuotas ir kaipgi
          labai ir realiai man tai skaudėjo
          nes norėjau atpirkti nuo viso blogio visus žmones
          ir pasaulį, visą ir jeigu taip nenutiko,
          tai savo kaltės
          nemoku rasti
          nes regisi, kad jau nieko čia po manęs
          nes nesijaučiu apgautas, kas leistų man labiau tverti
          nei mirtis; tverti ir ieškoti balto, galbūt
          savyje; bet nesijaučiu apgautas
          nes kas gali tverti tam pasauly – lai tveria, ir aš jam
          linkiu sveikatos, o kuomet teks jau
          mirti
          – lai mirtis ateina lengva
          nes aš tai jau einu į tave, Tėve ganantysis
          kad gal galiausiai atrasčiau
          nusiraminimą,
          pelnytą kaip manau, pelnytą kaip
          manau,
          nes netgi beprotystė manęs nepasigailėjo
          nes visa man skauda baisingai
          [...]
          nes dūstu tame narve
          nes vieniša esti mano siela net iki mirties
          nes laiku baigiasi paskutinis popierius
          ir jau tiktai žingsniu
          ir lai Gyvuoja Gyvenimas
          nes stojausi į pradžią, nes patraukė mane Tėvas
          ir stosiu į galą ir neragausiu mirties.


          Ruduo

          Panerti pasinerti
          į rudo rudens daržus
          ir lapus plėsti paeiliui
          lyg buvimo valandas

          Vaikščioti nuo medžio prie medžio
          nuo skausmo ir vėl prie skausmo
          tylutėliu kančios žingsniu
          kad vėjo iš sapno nepažadint

          Ir lapus rauti be gailesčio
          su šilta ir liūdna šypsena
          o mažą lapelį paskutinį
          palikti kam nors ir numirti


          Peizažas

          Horizontas užmiega tavo lūpų kamputy
          ir sutemos ir ramesnė pusiasalio
          saulė grįžta prašytis
          minkštų tavo akių landų
          guolio

          Tolimuose kraštuose
          balti vienuolių delnai
          smaugia jaunus danielius
          ir ant akmeninio savo namų grindinio
          kloja minkštas odas
          vienai tavo pėdai

          Ir kuomet rytą tingiai išrieti kaklą
          vagiančios rankos tau pakiša
          dramblio kaulo šukas
          ir puikiausi žirgai
          subėga po langu

          Metamorfozė

          Kalnas
          debesys juodi sproginėjo
          kaskart vis juodesni
          lyg frygų arklių grėsmingi pulkai
          kol griausmas
          persiuvo dar nepabaigtą atvaizdą
          o modelis krito
          galva žemyn
          į drobę
          ir įaugo
          į dar šiltus kontūrus
          staigaus nušvitimo

          Buvo jau rytas
          o tu juokeis man iš portreto


          * * *

          Akys kol pasiekė
          indišką ovalo pilnatį
          patikėjau savo gestų
          eiliniais kiparisais
          kuriuose žuvys ir gėlės turtingų ežerų
          O tu buvai
          kaip Sara graži ir išmintinga
          ir dar mano lūpos
          ramaus pasaulio sukūrimo linijoje
          Tiktai mano
          dvasia patraukė į liūdnas salas
          ir akmenėjo tenai į pavydų kraitį.


          Kompozicija

                Olgai

          Anuomet priklausiau
          aukštiesiems daržams
          su įėjimu aukštu
          beigi etruskų

          Moterys tenai buvo tingios
          kaip upės
          su persiškų kilimų
          minkštumu pirštuose

          Į girdyklas buvo einama tiesiai
          arba ant liūčių nugarų
          o alkį pažinojo tiktai šaltinis
          ir ganytojų indai
          vaisiai bei dangus
          noko žiemai
          kad nebūtų reikėję stotis ant pirštų
          norint juos pasiekti

          Naktį žaidžiau domino su žvaigždėmis
          iš švarumo išlaikymo
          arba iš jauno lapino

          Kartais puikiamintiškai pralošdavau


          * * *

          Kasnakt
          kuomet į karčiamą nusileidžia kalėdotojai
          degtinės, silkės ir mergų
          tolimuose Oriono miestuose
          Arlekinas nagus iki kraujo graužia
          o žiurkės kviečia
          savo kojų švilpynėmis

          Tai ženklas kad negana violeto
          muilo kvapo
          duonos ir šnervių glamonėjimo

          O ten
          kalėdotojai
          godžiai dantimis įsikerta į auksinio
          alaus bokalus ir dantimis į šlaunis


Iš lenkų kalbos vertė
LAURA LIUBINAVIČIŪTĖ
 

Skaitytojų vertinimai


54248. Drsk :-) 2009-08-06 12:04
Pritrenkianciai

54339. DIRFA :-) 2009-08-21 19:32
pUIKUS EILERASCIAI, NUOSTABUS, FANTASTINIAI

54362. pl :-) 2009-08-26 21:59
Jei prie puikios Stachuros poezijos tik 2 komentarai, o prie Sereikaitės 11, tai reiškia, kad komentarus rašo ne poezijos mylėtojai, o draugai ir pažįstami

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:15:47 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba