Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-31 nr. 3248

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS MALDONIS.
Šviesos kritimas
26
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 4 d.
1
• KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS5
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Vasara įsisiautėjo
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
1

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Klaidinantys Dovilės judesiai
17
• KRISTINA KUČINSKAITĖ.
Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis
• Pirmosios knygos konkursas – 2009
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Lietuvės fotografijos Vokietijos peizaže

DAILĖ 
• Su DALIA TRUSKAITE kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Stebuklas, saldi nuodėmė, užmaršties pavojus…
4
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Diskusijų nuotrupos iš tarptautinės meno mugės ARTVILNIUS’09
4

MUZIKA 
• JŪRATĖ KATINAITĖ.
Atspindžiai praeities šuliniuos
7

PAVELDAS 
 LIUCIJA ARMONAITĖ.
„Gyvuokite, Valdovų rūmai!“
4

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nematomi teatro žmonės
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Gyvenimas gražus
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kariai
4

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Rožinė avelė danguje
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Pupmedis lietuje
1

VERTIMAI 
• EDWARD STACHURA.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Sakmė apie danų princą Taisoną
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islamas ir bliuzas, arba Bene gražiausias dviejų civilizacijų kūdikis
17

KRONIKA 
• „Radijo drama“2
• Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis Vilniuje

IN MEMORIAM 
• SOFIJA VEIVERYTĖ-LIUGAILIENĖ
1926–2009
1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Baimės skonis
2
• PETRAS ZLATKUS.
Netikėtas susitikimas
4

PAVELDAS

„Gyvuokite, Valdovų rūmai!“

LIUCIJA ARMONAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rūmų didžiajame kieme
Mindaugo Kaminsko nuotrauka

Taip svečių knygoje palinkėjo Vida Jankauskienė, viena iš beveik 18 tūkst. svečių, apsilankiusių atstatytuose Valdovų rūmuose. Šį savaitgalį – paskutinės ekskursijos; nuo pirmadienio meistrai tęs rūmų įrengimo, dekoravimo, kitus darbus.

Tai, ką surengė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, – pirmasis Lietuvos muziejininkystės istorijoje atvejis. Dvidešimt septynias dienas, iki rugpjūčio 3-osios, atstatytuose, bet iki galo neįrengtuose Valdovų rūmuose (be poilsio dienų) vyksta nemokamos ekskursijos lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis.

Dėl finansinių problemų teko atidėti Valdovų rūmų, ilgiausiai vykstančių (atkūrimo darbai pradėti 2002 m.) ir daugiausia visuomenės dėmesio sulaukusių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų, atidarymą. 2009 m. liepos 6-ąją Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, per oficialias Lietuvos tūkstantmečio iškilmes, atkurti ir visiškai įrengti Valdovų rūmai planavo atverti vartus – pristatyti visuomenei nuolatines ekspozicijas ir laikinas tarptautines tūkstantmečio parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, „Baltų menas“. Šios ekspozicijos iki spalio 4 d. pristatomos Lietuvos dailės muziejaus filiale – Taikomosios dailės muziejuje. O Valdovų rūmuose, kol atostogauja statybininkai, rengiamos ekskursijos.

Valdovų rūmų svečiai, apsilankę šioje istorinėje vietoje, pamato Didįjį kiemą, autentiškas senosios rezidencijos liekanas, atkurtus reprezentacinių salių interjerus ir jų elementus: grindis, židinius, krosnis, portalus, lubas. Kartu pristatoma didaktinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos ekspozicija, Vilniaus pilių maketai, rūmų atkūrimo projektas.

Kaip sakė LDK valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, svarbu visuomenei parodyti iki galo neįrengtus Valdovų rūmus todėl, kad žmonės finansavo savo rūmų atstatymą. Tai – ir entuziastai, rūmus parėmę aukomis, ir visi, kurie kaip šalies mokesčių mokėtojai, prisidėjo prie rūmų atstatymo. Rūmų darbuotojus džiugina visi atėjusieji. Bet ypač – skeptikai, kurie pamatę, kaip saugomi autentiški senieji mūrai, kaip, remiantis istoriniais šaltiniais ir konkrečiais radiniais, atkuriamas interjeras, išeina ne taip kritiškai nusiteikę.

„Tai, kad bus norinčiųjų apsilankyti nebaigtuose įrengti Valdovų rūmuose, neabejojome, tačiau tokio antplūdžio nesitikėjome, – pasakojo Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjas Gediminas Gendrėnas. – Žmonių suplūsta tiek, kad teko du kartus padidinti ekskursijų skaičių, rūmams lankyti skyrėme papildomą savaitę. Nors žmonių dėmesys neatslūgo, nuo rugpjūčio 3-iosios rūmus užleisime čia po atostogų grįžtantiems statybos ir apdailos darbų meistrams. Rudenį ketinama atnaujinti ekskursijas po atstatytą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją.“

iliustracija
Būsimieji pianistai
K. J. Strička (kairėje) ir
L. Petrauskas domisi
Aukštutinės pilies
atstatymu

Mindaugo Kaminsko nuotrauka

Liepos 6 d., per oficialų Lietuvos tūkstantmečio minėjimą, dalyvaujant mūsų šalies ir užsienio valstybių aukščiausiems vadovams, virš Valdovų rūmų suplevėsavo istorinė Lietuvos vėliava –­ baltas Vytis raudoname lauke. O ant atidengto atkurto portalo frizo juostos paauksuotomis raidėmis suspindėjo įrašas „Millennio Lithuaniae MIX–MMIX“ (Lietuvos tūkstantmečiui 1009–2009), liudijantis, jog rūmai atkurti kaip paminklas Lietuvos tūkstantmečiui, kaip mūsų valstybingumo simbolis ir įtvirtinimas.

Būtent taip LDK valdovų rūmus suvokia daugelis prie rūmų užkalbintų žmonių, apie pasididžiavimo savo valstybe nuostatas byloja įrašai rūmų svečių knygoje.

„Kaip vaikai – džiaugiamės, svajojam, kuriam gyvąją istoriją, gavę galimybę prisiliesti prie senovės! Ačiū visiems už šią dovaną!“ – parašė Birutė ir Vytautas Balynai. „Didžiuojamės savo Tėvyne LIETUVA ir jos istorija!“ – pareiškė moksleivės Jūratė, Viktorija, Brigita. Rūmuose apsilankę Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo atstovai iš JAV, Prancūzijos, Kanados, Lenkijos, kitų valstybių buvo sužavėti ir pasirašė po įrašu: „Ačiū už istorinės atminties išsaugojimą, puikų Lietuvos didybės paminklą Vilniaus širdyje“. „Net skeptikus Valdovų rūmai privertė susižavėti. Milžiniškas darbas ir Jūsų entuziazmas. Sėkmės!“ – linki Lietuvos rašytojų sąjungos administracijos, Rašytojų klubo, Rašytojų sąjungos leidyklos darbuotojai.

Rūmuose apsilankė daug specialistų, mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio. Jų vertinimai svarbūs. „Esu sužavėtas tuo, ką pamačiau, – parašė Krokuvos (Lenkija) Jogailos universiteto muziejaus Collegium Maius direktorius, lenkų teisininkas ir teisės istorikas, profesorius hab. dr. Stanisławas Waltośius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje rekonstrukcija yra vienas puikiausių būdų atskleisti lietuvių tautos paveldą.“

iliustracija
Archeologą E. Ožalą maloniai nustebino žmonių domėjimasis istorija
Mindaugo Kaminsko nuotrauka

Savo įrašus noriai palieka ir kiti užsienio svečiai. Tarp jų – užsienio ambasadų, reziduojančių Vilniuje, pirmieji asmenys. „Maloniai nustebimo Švedijos diplomatai, priminę, kad švedai buvo susigiminiavę su Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovais, – pasakoja Reprezentacinių ir kultūrinių renginių skyriaus vedėja Audronė Šeikienė. – Svečiai žino, kad Žygimanto Augusto sesuo buvo ištekinta už būsimojo Švedijos karaliaus, kad Lietuvoje kūrėsi, formavosi ir 80 metų valdė Vazų dinastija.“ Pasak pašnekovės, tokie istoriniai ryšiai ir geranoriškas šių dienų bendradarbiavimas įkvepia galvoti apie galimybę Valdovų rūmuose atkurti barokinį rūmų teatrą. Juk būtent Vilniuje, valdant Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai, 1636 m. rugsėjo 4-ąją parodytas pirmasis operos spektaklis Lietuvoje; anksčiau, nei šio žanro kūriniai suvaidinti Prancūzijoje, Anglijoje ar Ispanijoje...

G. Gendrėnas pasakojo, kad mūsų tautiečiams daug kas kelia nuostabą ir susižavėjimą. Pavyzdžiui, rekonstruotų XV a. gotikinės ar XVI a. renesansinių krosnių maketai, pagaminti pagal Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje rastų koklių pavyzdžius (projekto autorius dr. Gintautas Rackevičius). Kitaip, pasak Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus Informacijos grupės administratorės ir ekskursijų vadovės Birutės Šulinskienės, reaguoja užsieniečiai. Ypač lenkai ir vokiečiai, kuriems Valdovų rūmų atstatymas – savaime suprantamas dalykas. Beje, atvykėliai būna pasidomėję mūsų istorija, žino, kas ir kodėl atkuriama.

Kartu su ekskursijų vadovais žmones po rūmus lydi ir Egidijus Ožalas, rūmų Mokslinių tyrimų centro Archeologijos grupės vyresnysis muziejininkas-archeologas, nuo 1996 m. dirbantis Žemutinės pilies teritorijoje. „Šios kelios savaitės parodė, kiek daug žmonių domisi mūsų istorija, – sakė E.Ožalas. – Tai beveik neįtikėtina ir malonu. Juolab, kad savo noru. Ateina daug 14, 15 metų paauglių. Tai reiškia, kad ne taip dar blogai Lietuvoje, ne viskas dar prarasta.“ Paaugliai ne tik įdėmiai stebi. Štai Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos aštuntokai Liudvikas Petrauskas ir Kasparas Jurgis Strička, besimokantys fortepijono specialybės, pasiūlė atstatyti ir... Aukštutinę pilį. Kad vaizdas būtų užbaigtas, gražesnis...

 

Skaitytojų vertinimai


54255. ponas :-( 2009-08-07 01:29
? kam shi nuomone skirta?

54276. valstietis2009-08-09 15:14
tinka iškeltai nevalstybinei raudonai vėliavai, nes čia ne valstybės dalykai.

54351. pirdolinskas2009-08-23 16:03
akodė brazauckas nepagarbintas? šitaip žmogus stengėsi lietuvaidirbo ir nepaminėtas.

54356. 3202009-08-24 14:34
VR yra blogis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:15:43 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba