Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-31 nr. 3248

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS MALDONIS.
Šviesos kritimas
26
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 4 d.
1
• KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS5
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Vasara įsisiautėjo
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
1

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Klaidinantys Dovilės judesiai
17
• KRISTINA KUČINSKAITĖ.
Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis
• Pirmosios knygos konkursas – 2009
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Lietuvės fotografijos Vokietijos peizaže

DAILĖ 
• Su DALIA TRUSKAITE kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Stebuklas, saldi nuodėmė, užmaršties pavojus…
4
 AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Diskusijų nuotrupos iš tarptautinės meno mugės ARTVILNIUS’09
4

MUZIKA 
• JŪRATĖ KATINAITĖ.
Atspindžiai praeities šuliniuos
7

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
„Gyvuokite, Valdovų rūmai!“
4

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nematomi teatro žmonės
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Gyvenimas gražus
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kariai
4

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Rožinė avelė danguje
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Pupmedis lietuje
1

VERTIMAI 
• EDWARD STACHURA.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Sakmė apie danų princą Taisoną
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islamas ir bliuzas, arba Bene gražiausias dviejų civilizacijų kūdikis
17

KRONIKA 
• „Radijo drama“2
• Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis Vilniuje

IN MEMORIAM 
• SOFIJA VEIVERYTĖ-LIUGAILIENĖ
1926–2009
1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Baimės skonis
2
• PETRAS ZLATKUS.
Netikėtas susitikimas
4

DAILĖ

Diskusijų nuotrupos iš tarptautinės meno mugės ARTVILNIUS’09

AISTĖ BIMBIRYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Muzikos kritikas ir meno kolekcininkas Artiomas Troitskis (Rusija)
Vilniaus tarptautinėje meno mugėje
ARTVILNIUS’09

Autorės nuotrauka

Skaitant atsiliepimus apie meno mugę ARTVILNIUS’09, susidaro įspūdis, kad publikos dėmesys krypo daugiausia į galerijų stendų turinį. Atrodytų, taip ir turėtų būti, juk tai ir buvo renginio „vinis“. Tačiau ne mažiau įdomi renginio dalis –­ diskusijos ir paskaitos. Ir nors ne visose pavyko dalyvauti, šiame tekste trumpai pakomentuosiu jų turinį.

ARTVILNIUS’09 spaudos konferencija, vykusi liepos 8 d., parodė (deja?) du lazdos galus. Stebint klausimų ir atsakymų žaidimą, susidarė įspūdis, kad ne tik eilinis smalsuolis, bet ir ištisa kultūros žurnalistų „populiacija“ į meno kūrinių įsigijimą vis dar žvelgia pro aprūdijusią rakto skylutę. Nusistovėjęs požiūris, kad įsigyti kūrinį – tas pat, kaip užbėgus į parduotuvę nusipirkti duonos, gajus iki šiol. Štai kad ir tokia trumpa diskusijos ištrauka:

– Visose normaliose mugėse nurodomos prekių kainos. Kodėl čia jų beveik nėra?

– Daugelyje tokio pobūdžio renginių, vykstančių visame pasaulyje, kainos nėra nurodytos. Tuo siekiama sustiprinti bendravimą tarp galerijos ir pirkėjo.

Taiklus ir tikslus Rasos Andriušytės-Žukienės, atsakymas. Akivaizdu – dalis lietuviškosios publikos sunkiai randa skirtį tarp kultūros ir vartojimo kultūros ar tiesiog vartojimo... Pasak mugės meno vadovės prof. Ramintos Jurėnaitės, tai šansas Lietuvai, jos indėlis į ateitį. Tikra tiesa. Tik pridurčiau, kad galimybės skleidžiasi ne tik mūsų galerijoms, kurioms naujų ryšių užmezgimas su užsienio kolegomis būtinas, bet ir plačiajai publikai. „Užraugtas“ mąstymas, kaip pasakytų Eugenijus Varkulevičius, gali pasikeisti tik pučiant stipriems vėjams iš svetur.

Tam tikros netiesioginės pastabos, išsakytos konferencijoje, leidžia suvokti ir Lietuvos galerijų problemas. Maskvos Valstybinio šiuolaikinio meno centro vadovas Leonidas Bažanovas, kalbėdamas apie menininkams ir galerijoms skirtas nominacijas, pasakojo apie iškilusius sunkumus, dėl kurių šios nebuvo skirtos nei vienai Lietuvos galerijai. Jo nuomone, sprendimą lėmė gana vienodas ekspozicijų lygis; tačiau tai nereiškia, kad jos blogos. Paklaustas, ar buvo labiau išsiskiriančių galerijų, L. Bažanovas minėjo, kad tokių būta, bet šiuo atveju trukdė ne iki galo išspręsta techninė dalis, pavyzdžiui, parodų katalogai. Taigi mūsiškiai, siekdami prisistatyti kuo geriau, šiek tiek „prašovė“ – jei gera ekspozicija, tai nėra arba ne iki galo kokybiškai parengta jos apžvalga. Geriausiai pasirodžiusia užsienio galerija pripažinta senas tradicijas turinti kroatų galerija „Marino Cettina“, sugebėjusi suderinti patirtį ir profesionalumą. Tad lygiuotis turime į ką. O vienam klausytojui pasiteiravus, kokie buvo vertinimo kriterijai skiriant nominacijas, paaiškėjo, kad komisijai labiausiai imponavo stiprus intelektualinis pradas ir taikli ironija.

Artiomo Troitskio paskaita „Aktualaus meno kolekcionavimas Rusijoje. Aistra. Mada. Investicija“ (vyko liepos 8 d.) buvo įdomi daugeliu požiūriu – dėl temos aktualumo, savito aptarimo, dalyvių reakcijos. Kategoriškai, bet su sveika ironija vienas garsiausių Rusijos muzikologų ir kolekcininkų (dalis jo sukaupto meno rinkinio pristatyta mugėje) aptarė galimą šiuolaikinių kolekcininkų klasifikaciją. Pirmieji esą aistringai ir tikslingai kaupia meno kūrinius, apie juos žino daug (A. Troitskis juos pavadino „kolekcininkais su IQ“), neretai vadovaujasi principu „patinka – nepatinka“ ir retai kada savo kūrinius parduoda. Antrieji kiek panašūs į pirmuosius, tačiau, nepaisant sukauptų žinių apie kolekciją, siekia pelno ir meną suvokia kaip investiciją. Tretieji retai kada žino tikrąją savo kolekcijos vertę, kūrinius, užtat apie jų „kultūrinius žygdarbius“ rėkia žiniasklaida. Tarp jų dažniausiai sutiksi daugiau nei pasiturinčius verslininkus, kuriems menas – mada. A. Troitskis minėjo, kad Rusijoje šiandien neretai „vietoj naujo automobilio tėvai renkasi „saugesnę“ dovaną dukrelės gimtadieniui – nuperka jai asmeninę galeriją“.

Netikėtą publikos sujudimą sukėlė ir A. Troitskio svarstymai apie „muilo burbulus“, sėkmingai pučiamus meno aukcionuose. Ne paslaptis – įsigyjamų kūrinių kaina dažnai viršija jų tikrąją vertę, juk aistringas kolekcininkas, nusižiūrėtą kūrinį stengsis įsigyti bet kokia kaina. Tačiau paminėjus konkrečius atvejus, kai kūrinio vertė keliama dirbtinai, apėmus išimtinai finansiniam azartui, ėmė žvalgytis ne vienas žurnalistas, galerininkas, menotyrininkas. Damienas Hirstas – lemtingas vardas, ištartas A. Troitskio lūpomis. Pavadinus šį menininką gana vidutinišku kūrėju, užtat geru, apsukriu verslininku, suabejojo daugelis tikinčių D. Hirsto unikalumu. Juk dar 2007 m. „Sotheby’s“ aukcione vienas šio „brangiausiu“ pasaulyje tituluojamo menininko darbas parduotas už 19, 2 mln. dolerių, o 2008 m. parduotų jo darbų suma siekė viršyti visus rekordus... Tad kaip drįstama jį vadinti vidutinioku?! Dėl A. Troitskio išsakyto vertinimo galima ginčytis, čia palaikyčiau D. Hirsto gerbėjus, bet tokia reakcija atskleidė problemą – meno rinkos ir visuomenės požiūrio į ją. Vertindami šiuolaikinio meno kūrinį pernelyg dažnai remiamės ne savo įspūdžiu, o kieno nors suformuota nuomone, bijodami, kad asmeninė nesutaps su kokio garsaus kritiko išsakytąja. Tokia fobija tarpsta ne tik eilinių žiūrovų gretose, bet ir tarp daugelio rimčiau besidominčiųjų menu.

Liepos 9 d. „Litexpo“ vykusios paskaitos ir diskusijos nebuvo tokios aistringos, kaip aptartosios, bet įdomus, nors ir kiek utopiškas, pasirodė Zanės Culkstenos (Latvija) pranešimas „Kas yra menas? Atsakymo ieškome Rygoje“. Čia pristatyta Latvijos šiuolaikinio meno muziejaus lydinčiojo projekto „KIM?“ idėja. Iš to, kas buvo pasakyta, aišku, kad su kaimynais eilinį kartą žengiame daugmaž koja kojon. Štai Lietuvoje duris atvėrė Nacionalinė dailės galerija. Latviai savo ruožtu dirba su po kelių metų įsikursiančio Latvijos šiuolaikinio meno centro idėjomis. Z. Culkstenos nuomone, šiuo metu galerijoms itin reikalingas darbas drauge, bendri tikslai, kurių įgyvendinimas atgaivintų Baltijos šalių meno rinką. Kartu buvo įvardyti ir esminiai kriterijai, kuriais turėtų vadovautis kiekviena su meno kūriniais dirbanti institucija: konceptualumas, nonkonformizmas, šiuolaikinio meno tendencijų refleksija. Visa tai žinojome, bet kalbėtis čia dar yra apie ką...

Diskusijoje „Lietuviškasis meno indeksas: būtinybė, kuriai pribrendome?“, vykusioje tą pačią dieną, buvo kalbama mūsų meno rinkai aktualiomis temomis: svarstoma apie didelio masto projektų įgyvendinimo galimybes, tam reikalingas priemones, tikslingą jų panaudojimą. Nagrinėjant lietuviškojo „meno indekso“ idėją, buvo remiamasi trimis garsiausiais –­ „Mei Moses Fine Art Index“, „Artprice Global Index“ ir „Jedinij chudožestvennij reiting“ – pavyzdžiais. Pokalbyje dalyvavęs Gitanas Nausėda komentavo meno objekto kainą. Kalbėdamas apie bibliofiliją bei senosios dailės kolekcionavimą, jis teigė, jog kainą iš esmės formuoja objekto retumas, pasiūla ir paklausa. Sykiu buvo išsakyta A. Troitskio minėta idėja, kad tikras kolekcininkas –­ tas, kuris puikiai suvokia savo kolekcijos vertę ir renka ją su didžiule aistra.

Fragmentiškai nušvietus meno mugės metu vykusių diskusijų ir paskaitų turinį, aiškėja kelios tendencijos, keliančios tiek optimistinių, tiek... realių (su graudumo priemaišomis) minčių. Džiugu, kad taip entuziastingai paliestos opiausios Lietuvos ir pasaulio meno rinkos problemos, kad į jas reaguojama. Nuotaiką kelia ir tai, kad mugės rezultatai pralenkė lūkesčius (įsigyta daugiau kaip pusšimtis meno kūrinių). Tačiau kartkartėmis norisi nudelbti akis, suvokus, jog daugeliui mūsų iki platesnio akiračio dar toloka. Tekstą norisi baigti optimistine gaida – pirmoji Baltijos šalyse meno mugė ARTVILNIUS’09 pasiteisino įvairiais požiūriais, todėl logiška tikėtis, kad ateityje ji taps vienu svarbiausių šalies kultūros tęstinių renginių.

 

Skaitytojų vertinimai


54245. provincijai2009-08-06 08:31
Gugenheimo muziejaus nereikia..........bando susiriesdami ES galeriju liekanas ``brangiai`` isparduoti........ateitis liudna

54265. Klausimas2009-08-07 23:48
Ar galerijos galejo laisvai pasirinkti kokius autorius eksponuoti, ar kuratoriai bakstelejo pirstu? Tai svarbu, vertinant muge.

54282. Etsun2009-08-10 22:35
ar galima suzinoti, koks buvo muges tikslas?

54293. sick2009-08-12 22:16
et, Pilypas is kanapiu... koks tikslas... taigi muge, po velniu, ar pats zodis tamstai nekelia jokiu konkreciu asociaciju?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:15:42 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba