Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-31 nr. 3248

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS MALDONIS.
Šviesos kritimas
26
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 4 d.
1
• KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS5
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Vasara įsisiautėjo
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
1

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Klaidinantys Dovilės judesiai
17
• KRISTINA KUČINSKAITĖ.
Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis
• Pirmosios knygos konkursas – 2009
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Lietuvės fotografijos Vokietijos peizaže

DAILĖ 
• Su DALIA TRUSKAITE kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Stebuklas, saldi nuodėmė, užmaršties pavojus…
4
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Diskusijų nuotrupos iš tarptautinės meno mugės ARTVILNIUS’09
4

MUZIKA 
• JŪRATĖ KATINAITĖ.
Atspindžiai praeities šuliniuos
7

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
„Gyvuokite, Valdovų rūmai!“
4

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nematomi teatro žmonės
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Gyvenimas gražus
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kariai
4

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Rožinė avelė danguje
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Pupmedis lietuje
1

VERTIMAI 
• EDWARD STACHURA.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Sakmė apie danų princą Taisoną
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islamas ir bliuzas, arba Bene gražiausias dviejų civilizacijų kūdikis
17

KRONIKA 
• „Radijo drama“2
• Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis Vilniuje

IN MEMORIAM 
• SOFIJA VEIVERYTĖ-LIUGAILIENĖ
1926–2009
1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Baimės skonis
2
 PETRAS ZLATKUS.
Netikėtas susitikimas
4

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis

Netikėtas susitikimas

PETRAS ZLATKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Skrendanti Danutė
GN paišas

Į sausakimšai prisigrūdusį autobusą ji įlipo pro priekines duris. Gal todėl, kad buvo elegantiškai apsirengusi, o gal todėl, kad saulės nubučiuoti skruostai žydėjo it bijūnai, kažkas iš keleivių nedraugiškai perspėjo:

– Įėjimas, poniute, pro galines!..

Prasibrovusi kiek giliau į saloną, ji sustojo prie krėslo, kuriame sėdėjau. Minutėlei atplėšiau akis nuo laikraščio ir vogčiomis dirstelėjau iš apačios į ją: jos skaisčiai raudonas lūpas, tankias blakstienų vėduokles, ir, nežinia kodėl pasijutęs nejaukiai, pakilau:

– Sėskite, – pasiūliau, truputėlį pasitraukdamas.

Tačiau ji nesisėdo.

– Ačiū, – padėkojo pro kairįjį petį, –­ pastovėsiu.

Miesto centre ji išlipo. Dulkė lietus. Išskleidusi ryškių spalvų skėtį, iš lėto, tarytum mėgaudamasi pirmuoju vasaros lietumi, nuėjo gatve pirmyn. Autobusas trūktelėjo. Ir staiga ją pažinau: Dana! Žinoma, kad tai buvo ji – Dana. Danutė. Danulė, kaip tuomet vadinau...

Tarp mudviejų buvo ryškus kontrastas. Danutė – jautri ir liguistai įtari. Jos gyvenimas susidėjo iš begalės kasdieninių smulkmenų, kurioms ji be saiko eikvojo visą savo dėmesį ir energiją. Aš gyvenau svajone apie poeto garbę. Dažnai iki vėlyvos nakties užsibūdavau literatų kavinėje, kur su plunksnos draugais prie taurės konjako ginčydavomės ir aptarinėdavome savo naujausius kūrinius. Parėjęs namo, išsitiesdavau lovos kojūgalyje ir iki pat aušros deklamuodavau eiles apie mėnesienos naktis, pajūrio kopas, mėlynas akis. Tylomis išklausiusi, Danutė sunkiai atsidusdavo. Tik vienintelį kartą, kai padeklamavau:

Žavinga moteris, kol jos nesupranti,

Kol neskaitei dar jos minčių žodyno.

Gera lyg užjūrio dar neragautas vynas,

Kai jį regi per stiklą iš arti.

O praveri jos kambario duris,

Ir rūbo šilkas tau tarp pirštų čeža.

Paskui sumoki išmaldautą grąžą,

Ir dingsta ji – žavioji moteris, –

ji paprieštaravo:

– Vėl moterys!.. Kiekvienas eilėraštis: moterys moterys... Kiek galima!? – ir, pašokusi iš lovos, užsidarė virtuvėje.

Nuo tos dienos, vos tik pradėdavau skaityti eiles, ji, matyt, nujausdama, kad tai mane traumuoja, tuojau imdavo priekaištauti. Skundėsi dėmesio stoka, buities nepatogumais, kuriuos mums teko kentėti. Netgi netyčia išliejusi kavos puoduką, ji apkaltindavo mane. Ramiai išklausyti jos puldinėjimų nemokėjau, ir ginčai vis dažniau baigdavosi Danutės isterija. Tuomet, gailesčio pagautas, melsdavau ją atleidimo už kaltę, kurios nejaučiau.

Mano poetinė žvaigždė ėmė blėsti. Reikėjo ką nors daryti, ko nors griebtis. Ir aš ryžausi...

Vakare Danutei į arbatą įbėriau dvigubą porciją migdomųjų. Kai kambario tyloje pasigirdo jos tylus alsavimas, atsargiai pakilau iš lovos, nedegdamas šviesos apsirengiau, ant pirštų galiukų perėjau kambarį ir koridorių, kol patekau į virtuvę. Prie lango, per kurį krito blyškus gatvės žibinto šviesos pluoštas, patikrinau dokumentus, perskaičiavau pinigus. Dalį pinigų padėjau ant stalo. Šalia – vestuvinį žiedą. Į visko mačiusį lagaminą sumečiau iš vakaro paruoštus rankraščius, būtiniausius drabužius. Teliko tik parašyti raštelį. Mintyse kūriau jį dešimt kartų proza ir eilėmis, bet dabar nė vienas variantas neatėjo į galvą, todėl parašiau: „Danute, aš pavargau nuo tavo meilės. Sudie!“ Šis atvirumas dvelkė storžieviškumu, bet nebuvo ką daryti. Neabejojau, kad ir ji pavargo nuo manęs.

Keletą akimirkų stovėjau dvejodamas: nejaugi taip ir išeisiu kaip vagis! Negarbinga. Pažadinti Danutę ir atverti kortas? Ne, tik ne tai. Ji, žinoma, nieko nepasakys, tik įsikniaubs į pagalvę ir tuomet viskam – sudie.

Atsargiai pasukau raktą. Išėjau. Pamenu – nežinia koks neaiškus jausmas įspėjamai nusmelkė mane, lyg replėmis suspaudė širdį, bet tai truko tik keletą akimirkų. Kuo labiau tolau nuo namų, tuo mažiau galvojau apie Danutę. Ji liko ten –­ praeityje, o aš žengiau į ateitį pasitikti romantikos, naujų įspūdžių, o svarbiausia –­ įkvėpimo.

Miestas miegojo ramiu birželio nakties miegu. Tik geležinkelio skardžio krūmuose suokė lakštingalos. Kartu su jų trelėmis į sielą liejosi seniai užmirštas laisvės pojūtis.

Atvykęs į Palangą, praradau savitvardą – iš drovaus trisdešimtmečio vyro tapau nutrūktgalviu bernioku: linksminau pensionato kaimynus nuotaikingomis istorijomis, šmaikščiais anekdotais, paplūdimyje gaudžiau merginas, akiplėšiškai grožėjausi jų stangriais bronziniais kūnais, vakarais „Dviejų brolių“ kavinėje, įkaušęs nuo kokteilio, skaičiau lankytojams eiles, merginau kino aktorę – žodžiu, apėmė džiugaus svaigulio būsena. Taip tęsėsi apie trejetą savaičių.

Vieną naktį, nežinia kieno šaltos rankos palytėtas, pašokau iš miego. Pušų viršūnėse stūgavo vėjas. Lango stiklu ropojo vandens vabalai. Jūra grėsmingai ošė. Pirmą akimirką nesusigaudžiau, kur ir kodėl esu? Staiga prisiminiau: Dana! Paskubomis susikroviau lagaminą ir, nelaukdamas aušros, išskubėjau į autobusų stotį. Akyse mačiau išblyškusį Danutės veidą. Virpančiose rankose ji laikė mano raštelį.

Skubėdamas nepajutau, kaip atsidarė lagamino dangtis. Rankraščiai pabiro ant grindinio. Stipraus vėjo pagauti, lyg balti paukščiai jie skriejo išilgai gatvės. Rinkti nebuvo kada: po pusvalandžio turėjo išvykti autobusas. Aš įmečiau lagaminą į šiukšlių dėžę ir pasileidau bėgti...

Vakare, kelionės išvargintas, pasiekiau namus. Širdis kaip sugautas paukštis spurdėjo krūtinėje. Tyliai atrakinau duris, tvirtai nusprendęs pulti Danutei po kojomis, prašyti atleidimo. Bet, įžengęs į kambarį, viską supratau...

Iš pradžių buvau įsitikinęs – ji sugrįš. Tačiau laikas bėgo, viltis blėso. Paskui nusprendžiau: komandiruotės ir moterys padės užsimiršti.

Daug kur teko būti, ir visur mane lydėjo moterys: apvalutės ir lieknos kaip nendrės, blondinės ir brunetės, bet visos jos buvo ne tai.

Ir štai dabar ji – Dana, mano Danutė – po skėčiu!.. Vargais negalais sulaukiau kitos stotelės, iššokau iš autobuso ir, stumdydamas praeivius, leidausi bėgti gatve atgal...

 

Skaitytojų vertinimai


54243. grafomanija2009-08-05 18:15
Na jau savo buvusią žmoną iš bet kokio rakurso iškart pažintum, žmogau...

54249. kur? :-( 2009-08-06 12:06
Kur jumoras? Neradau

54277. terra2009-08-09 22:39
ia humoras visur

54303. po palme2009-08-14 03:28
www.rolandaskausas.blogspot.com, tesiama serija Apie Dieva, prasome maloniai apsilankyti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:15:34 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba