Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-31 nr. 3248

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS MALDONIS.
Šviesos kritimas
26
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 4 d.
1
• KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS5
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Vasara įsisiautėjo
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
1

KNYGOS 
• AURELIJA STANKUTĖ.
Klaidinantys Dovilės judesiai
17
• KRISTINA KUČINSKAITĖ.
Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis
• Pirmosios knygos konkursas – 2009
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
Lietuvės fotografijos Vokietijos peizaže

DAILĖ 
• Su DALIA TRUSKAITE kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Stebuklas, saldi nuodėmė, užmaršties pavojus…
4
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Diskusijų nuotrupos iš tarptautinės meno mugės ARTVILNIUS’09
4

MUZIKA 
• JŪRATĖ KATINAITĖ.
Atspindžiai praeities šuliniuos
7

PAVELDAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
„Gyvuokite, Valdovų rūmai!“
4

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Nematomi teatro žmonės
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Gyvenimas gražus
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kariai
4

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Rožinė avelė danguje
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Pupmedis lietuje
1

VERTIMAI 
• EDWARD STACHURA.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• MYKOLAS MAŠNA.
Sakmė apie danų princą Taisoną
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Islamas ir bliuzas, arba Bene gražiausias dviejų civilizacijų kūdikis
17

KRONIKA 
• „Radijo drama“2
• Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis Vilniuje

IN MEMORIAM 
• SOFIJA VEIVERYTĖ-LIUGAILIENĖ
1926–2009
1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IEVA MOTIEJŪNAITĖ.
Baimės skonis
2
• PETRAS ZLATKUS.
Netikėtas susitikimas
4

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Islamas ir bliuzas, arba Bene gražiausias dviejų civilizacijų kūdikis

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
„The Blues Brothers“
šabloninis piešinys

Jo didenybė bliuzas – menas, kuriame slypi ir tyla, ir garsas. Ši muzika skirta ir estetiniam pasigėrėjimui, ir sielos atvėrimui, ir pramogai, ir bendravimui, ir tam tikroms ceremonijoms. Amerikiečių džiazo žvaigždė, trimitininkas, kompozitorius Wyntonas Marsalis 2005 m. yra pasakęs: „Mes – bliuzo žmonės. O bliuzas niekada nepasiduoda jokioms tragedijoms.“ Daugiau kaip prieš šimtmetį, 1888-aisiais, kai bliuzas dar tik rengėsi gimti, filosofas Friedrichas Nietzsche dūsavo: „Be muzikos gyvenimas būtų klaida.“ Pažvelkime, koks dabar bliuzas pasaulyje ir Lietuvoje.

Lietuviškojo bliuzo mokytojai – V. Čekasinas ir R. Gavelis

Pradėkime nuo savo kiemo. Jis nėra didelis, nors ir ne tuščias. Pasak vienintelės Lietuvoje interneto svetainės, skirtos bliuzui (www.bluesmusic.lt), kūrėjo Ginto Vaigio, sovietiniais laikais bliuzo Lietuvoje beveik niekas negrojo. „Mes labiau domėjomės džiazu, kuris buvo pasiekęs aukštumas. Turėjome GTČ (Ganelino-Tarasovo-Čekasino trio) ir jų mokinius. Galima sakyti, kad Vladimiras Čekasinas padarė didžiausią įtaką pirmiesiems Lietuvos bliuzmenams. Jis išmokė ritmo. To tikro bliuzo Lietuvoje kaip ir nėra, ir nelabai jis populiarus kaip muzika... Yra tik renginys – „Bliuzo naktys“, –­ sako G. Vaigys.

„Bliuzo naktys“ Varniuose, prie Lūksto ežero, rengiamos nuo 1993 metų. Dabar informacijos apie festivalį galima rasti ir internete – adresu www.bliuzonaktys.lt.

Bliuzo pradininkai Lietuvoje (nors ir balansuojantys ant roko muzikos ribos) –­ 1980-ųjų rudenį Vilniuje atsiradę „Poliarizuoti stiklai“, kurių kiek vėliau – nuo 1986 m. – sukurtas dainas daugelis tebemoka mintinai (1987 m. įrašytos ir hitais tapusios „Medžiai be lapų“, „Poliarizuoti stiklai“ ir kt.). Grupė save vadino „medinio roko“ atstovais. Prieš penkiolika metų nuo „Poliarizuotų stiklų“ atskilę muzikantai groja kitu pavadinimu –­ „O.K.“. „Poliarizuoti stiklai“ tęsia savo epopėją su legendiniu vokalistu, dainų autoriumi Šarūnu Mačiuliu.

Pirmoji fūzuoto, kietos gitaros bliuzo grupė Lietuvoje susibūrė dar 1984-ųjų pradžioje. Tai – „Senas kuinas“, kurį Vilniuje įkūrė Vitalijus Važnevskis (vokalas, gitara), Aleksandras Jegorovas-Džyza (būgnai) ir Audrius Azguridžius (boso gitara). Kas nežino legenda tapusios „Seno kuino“ dainos ,„Valtis“?

Pusiau rusė, pusiau ukrainietė Arina Borunova (g. 1969) 1989-aisiais laimėjo pirmąjį Lietuvos ritmenbliuzo ir rokenrolo čempionatą. Po jo dešimt metų dainavo su grupe „Veto bank“.

1990 m. gimė „Blues Makers“ (lyderis Virgilijus Jutas – vienas gabiausių Lietuvos bliuzmenų). 1992 m. susikūrė „The Road Band“ (grupės stilius balansuoja tarp bliuzo ir roko), 1993 m. atsirado „Druska ir Cukrus“, „Orkus“. Prie žymiausiųjų taip pat turėtume priskirti ir Giedrių Klimką bei „Blues Cats“.

Apie 1990 m. Klaipėdoje iš grupių „Hidromasažas“ ir „Prognozė“ gimė naujoji Lietuvos bliuzo karta ir jos žymiausia atstovė – „Kontrabanda“. Poeto, vokalisto, bosininko Gintaro Grajausko, gitaristo Viliaus Ančerio ir būgnininko Kęsto Bublio grupė (kurį laiką ji buvo pakeitusi pavadinimą į „Rokfelerius“) tapo kultinė.

„Kiauras kibiras“ ir „Amarai“ – naujausios bliuzo grupės Lietuvoje, tačiau, pasak G. Vaigio, šiam jaunimui dar reikia padirbėti.

Be kasmetinių „Bliuzo naktųׂ“, bliuzo žmonės Lietuvoje gali užsukti ir į kelis klubus, kuriuose skamba ši muzika: Vilniuje nuo šių metų kovo mėnesio veikia „Aula Blues Club“ (www.bluesclub.lt), bliuzas grojamas ir klube „Tamsta“ (www.tamstaclub.lt), Kaune – „Geros muzikos klubas“ (www.gmklubas.lt), Klaipėdoje –­ „Metalinė širdis“ („Bliuzbaris“, arba „Bliuzo rūsys“, buvę „Kurpiai“; www.bliuzbaris.lt) ir „Music in Luxor“ (www.luxor.lt).

Lietuviams bliuzas svarbus. Tai netiesiogiai liudija ir 2007 m. išleista knyga „Bliuzas Ričardui Gaveliui“ („Tyto alba“; sudarė Nijolė Gavelienė, Antanas A. Jonynas, Almantas Samalavičius), 2008 m. pirmoji lietuviška mobilioji knyga – Virgilijaus Šimaičio (tai – slapyvardis) „Komunalinis bliuzas“ („Vaga“). Be abejo, literatūrinis lietuviškojo bliuzo pamatas –­ R. Gavelio (1950–2002) romanai „Vilniaus pokeris“ (1989) ir „Vilniaus džiazas“ (1993).

Lietuvą aplankė nemažai legendinių bliuzo muzikantų ir grupių: Bobas Dylanas, Buddy’s Guy’us, Chickas Corea, Coco Montoya, Johnas Mayallas, „Di Maggio Connection“, „Sugar Blue“, „Peaches Staten“, Carlosas Johnsonas, Lucky Petersonas, Joe Bonamassa, Paulas Lambas, Shermanas Robertsonas, „John Studebaker and The Hawks“, Walteris Troutas, Bernardas Allisonas, Johnas Lee Hookeris, Duke’as Robillardas, „Ten Years After“, Pete Andersonas, Shemekia Copeland, Mike’as Sanchezas, Tommy Castro, Tre, „Ian Siegal Band“ ir kiti.

Bliuzo motinos, tėvai ir senelis

Lietuvoje bliuzo reikalai klostosi ne taip jau ir blogai, tad pasidomėkime, kokios bliuzo šaknys ir kaip jos transformavosi, padedamos avangardo, psichodelikos ir eksperimentinės muzikos.

Pirmieji bliuzo įrašai (dar nevadinant bliuzu) buvo padaryti dar XIX amžiuje. Pirmasis įrašas sukurtas fonografu. Juo buvo įrašytas afroamerikiečio dainininko – išlaisvinto vergo sūnaus George’o Washingtono Johnsono (1846–1914) –­ bal­sas. George’as savo dainas įrašinėjo 1890–1910 m. Manhatane. Už dviejų minučių dainą kapitalistai juodaodžiui mokėdavo 20 centų. Jis 1895 m. išgarsėjo dainomis „The Laughing Song“ („Juoko daina“) ir „The Whistling Coon“ („Švilpaujantis meškėnas“; tiesa, žargonas coon reiškė įžeidžiantį „negras, nigeris“. Jos tuo metu JAV netgi tapo geriausiai parduodamais įrašais: 1890–1895 m. parduota net 75 000 vaškinių cilindrų su šiomis dainomis. Beje, tai buvo neįtikėtina sėkmė, nes juodieji tuo metu ir dar buvo diskriminuojami. G. W. Johnsonas buvo palaidotas Kvynse. Sklandė gandai (kukluksklanas dar buvo galingas), kad jį nulinčiavo baltieji.

Po pirmojo sėkmingo juodaodžio pasirodymo bliuzo muzika išsiskleidė kaip lotoso žiedas. Tiesa, ji vis dar buvo skirstoma į dvi rūšis: race music (juodukų –­ juodukams) ir hillbily music (baltųjų –­ baltiesiems). Tada dar nebuvo griežtos ribos tarp bliuzo ir kantri, išskyrus atlikėjo rasę, kurią įrašų kompanijos neretai nurodydavo neteisingai (juodieji mokėjo groti geriau).

Bliuzas sugėrė geriausias XIX a. pietinės JAV dalies tradicijas, atsivežtas iš Afrikos: spiričiuelius, darbo dainas, lauko šauksmus, giesmes, balades, etiopų melodijas. Bliuzo forma tapo visagale: ji karaliavo visur – džiaze, ritmenbliuze, rokenrole, roko, metalo muzikoje. Bliuzas turi daug atšakų – nuo kantri iki miestietiškojo bliuzo: Delta, Piedmont, Jump, Chicago bliuzas, po Antrojo pasaulinio karo – elektrinis bliuzas, 1960–1970 m. atsirado bliuzrokas, apie 1990 m. – punk blues. Sukurti ir dar keli stiliai, kurių tėvas – tas pats visagalis bliuzas (ta tema rekomenduoju brolių Coenų filmą „O, broli, kur tu?“).

iliustracija
„Conference of the Birds“

Bene svarbiausias ryšys tarp Afrikos ir bliuzo – instrumentas, vadinamas akontingu. Tai – jolos tautos iš Senegalo, Gambijos ir Gvinėjos Bisau (Vakarų Afrika) bandžą primenantis instrumentas, galima sakyti, bliuzo senelis.

Terminą blues sukūrė viena pirmųjų profesionalių bliuzo dainininkų Ma Rainey (tikr. Gertrude Malissa Nix Pridgett Rainey, 1886–1939), vadinta bliuzo motina. Jos dėka bliuzas išpopuliarėjo tarp kitų afroamerikiečių moterų (pvz., 1920 m. rugpjūčio 10 d. įrašyto „Crazy Blues“ –­ „Pamišusio bliuzo“, pirmosios bliuzo dainos, – autorė Mamie Smith, 1883–1946). Tiesa, dar 1912 m. buvo sukurta vokiečių kilmės kanzasiečio Harto A. Wando (1887–1960) kompozicija „Dallas Blues“. Pusiau bliuzas, pusiau regtaimas pasirodė dar anksčiau, 1908 metais. Tai Anthony Maggio iš Naujojo Orleano daina – „I Got the Blues“, kurią 1970 m. perkūrė „The Rolling Stones“.

1912 m. bliuzas ėmė populiarėti (tais pačiais metais atsirado LeRoy’aus „Lasses“, White’o „The Negro Blues“, „Baby“ F. Seals’o „Baby Seals’ Blues“, W. C. Handy’o „Memphis Blues“ ir „St. Louis Blues“). Beje, pastarasis žmogus – amerikietis kompozitorius Williamas Christopheris Handy’s (1873–1958) vadinamas garbingu bliuzo tėvo vardu.

Bliuzo ir viso roko esmė – islamas

Vėliau bliuzo dainos darėsi sudėtingesnės. Labai įdomių pastebėjimų esama „San Francisco Chronicle“ žurnalisto Jonathano Curielo 2004 m. straipsnyje „Islamiškosios bliuzo šaknys“ (www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=/chronicle/archive/2004/08/15/INGMC85SSK1.DTL).

Kadangi amerikiečiai į islamą dažnai žiūri pro vienus – juodus – akinius, JAV nėra populiaru pripažinti milžinišką teigiamą islamo civilizacijos įtaką Vakarų pasauliui, nors ji – akivaizdi (europiečiai net praustis su muilu išmoko iš arabų). Bene pirmąjį Misisipės deltoje dainuotą bliuzą, kuriam – daugiau kaip 100 metų, pavadintą „Levee Camp Holler“ („Pakrantės stovyklos šauksmas“), J. Curielas lygina su vienos kertinių figūrų islame –­ muezino (arab. mu’adhdhin) – maldos šauksmu, azanu. Azanas – išskirtinis islamiškųjų šalių bruožas, kurio negali pamiršti nė vienas, nors kartą jose lankęsis. Taip ir bliuzas, pasak J. Curielo, yra sakralinis kūrinys, o ne šiaip sau daina. „Tai tarsi maldos šauksmas, kalbantis apie šlovingąjį Dievą, pvz.: „O, Viešpatie, pabudau šį rytą, žmogau, kaip blogai jaučiuos. Vis galvoju apie geresnius laikus, o Dieve, kurie kadaise buvo.“ Islamiškoji malda ir bliuzas turi ir panašią melodijos struktūrą. Taip yra, nes 1600–1850 m. į Ameriką buvo suvežti islamo tikėjimo vergai iš Vakarų Afrikos. Trečdalis Afrikos vergų Jungtinėse Valstijose buvo musulmonai, daugybė jų kalbėjo ir rašė arabiškai. Daugelis jų atmetė amerikiečių prievarta pirštą krikščionybę, o islamo stengėsi nepamiršti giedodami vergų plantacijose. Po kelių šimtų metų ši tradicija susipynė su kitomis afrikietiškomis tradicijomis ir gimė bliuzas“, – teigia J. Curielas.

Taigi tenka pripažinti, kad visos šiuolaikinės Vakarų muzikos (roko, bliuzo, džiazo, soul ir kt.) šaknys – islamo civilizacijoje. Daug tiesioginių panašumų randame ir islamo mistikų sufijų muzikoje. Apie tai J. Curielui yra pasakojęs Tidžanijos sufijų brolijos, esančios Vakarų ir Šiaurės Afrikoje, narys.

Bliuzo inovacijos

Bliuzas puikiai įsiterpia į beveik bet kurią muzikinę terpę. Viena įdomiausių bliuzo inovacijų – vadinamasis stoner rock/stoner metal („apsirūkėlių rokas, metalas“). Tai – bliuzroko, psichodelinio roko ir doom metal mišinys. Lėtas ar vidutinis tempas, žemas gitarų garsas, „sunki“ bosinė gitara, melodingas vokalas, retro skambesys. Šis žanras gimė apie 1989 m., jo pradininkai – kaliforniečiai „Sleep“ ir „Kyuss“, kiek vėliau atsirado dabar gerai žinomi jų „kolegos“ „Queens of the Stone Age“, „Fu Manchu“, „Unida“, „Brant Bjork and the Bros“, „Eagles of Death Metal“, „Mondo Generator“, „Hermano“, „Slo Burn“, „Monster Magnet“, „Acid King“, „Acrimony“ ir kiti.

Vis dėlto bene įdomiausia šių dienų naujojo bliuzo – psichodelinio stoner doom metal, – atstovė yra iširusios grupės „Sleepׂ“ vokalisto ir bosininko Al Cisneros įkurta grupė, tiksliau, duetas su būgnininku Chrisu Hakiusu „Om“. Jos muzika primena Rytų šalių maldas, atliktas gitaromis. Viename koncerte „Om“ grojo daugiau kaip penkias valandas. 2007 m. albumas „Pilgrimage“ („Piligrimystė“) „Mojo“ žurnale buvo išrinktas geriausiu metų undergroundo albumu.

Beje, antrasis grupės „Om“ kūrinys „Conference of the Birds“ (2006) vėlgi tiesiogiai siejasi su islamu, tiksliau, sufijais. Albume – dvi kompozicijos: „At Giza“ („Prie Gizos“) ir „Flight of the Eagle“ („Erelio skrydis“), trunkančios po 16–17 minučių. Pats albumo pavadinimas sutampa su vieno svarbiausių istorijoje sufijų, persų poeto Ataro žymiausio kūrinio pavadinimu (persų k. Mantiq at-Tayr, „Paukščių susirinkimas“, 1177 m.). Ataras (arab. attar – „vaistininkas“) arba Abu Hamid bin Abu Bakr Ibrahimas (apie 1145–1221), dar žinomas kaip Farid ud-Dinas iš Irano Nišapuro miesto, –­ sufizmo teoretikas ir praktikas, hagio­grafas, labai paveikęs visą tolesnę persų poe­ziją ir sufizmą. „Paukščių susirinkimas“ –­ maždaug 4500 eilučių knyga, kurioje alegoriškai pasakojama apie 30 paukščių, ieškančių paslaptingo paukščio fenikso, kuris jiems atskleistų visatos paslaptis. Kelionės pabaigoje aiškėja, kad feniksas, tiksliau, Simurgas (persų k. si morgh – „trisdešimt paukščių“) yra kiekviename mūsų, bet norėdami pažinti tikrąją Dievo prigimtį, turime pereiti septynis dvasinių išbandymų slėnius.

Grupė „Om“ yra išleidusi bendrą albumą su bene žymiausia šių dienų mistine grupe „Current 93“. Tai – 2006 m. „Inerrant Rays of Infallible Sun (Blackship Shrinebuilder)“. Ji bendradarbiavo ir su gitaristo Ben Chasny new folk projektu „Six Organs of Admittance“. Šių metų rugsėjį sulauksime naujo „Om“ albumo „God is Good“. Be abejo, neturėtume pamiršti, kad naujausi bliuzo išradimai susiję su tokiomis klasikinio roko grupėmis kaip „Black Sabbath“, „Blue Cheer“, „Blue Öyster Cult“, „Hawkwind“.

Žymiame 1980 m. Johno Landiso filme „Bliuzo broliai“ sakoma, kad bliuzas yra „pavojingiausias išradimas nuo nitro ir glicerino laikų“, nes tai – „Dievo misija“.

 

Skaitytojų vertinimai


54209. JAZZ :-( 2009-08-03 09:05
Tegul islamas savo "teigiama itaka" pasilieka sau.Kartu su muilu.Mums ir be islamo gerai.

54217. yes2009-08-03 15:59
kodel pamirsome savo totorius? jie tarnavo ir gyne LDK

54225. to JAZZ2009-08-04 12:39
Tai kad jūs, amerikiečiai, ne tik apie islamą, bet ir apie tikrųjų Amerikos gyventojų šaknis mažai žinot. Neseniai esat toj žemėj, o jau bandot formuoti globalius procesus. Čia kaip vaikas, gavęs kulkosvaidį dovanų per 5 gimtadienį - pleškina iš džiaugsmo į visus. Jūsų vartotojų kultūra, makdonaldai ir kt. "išradimai" teigiamos įtakos pasauliui tai tikrai neduoda. Plėskite, gerbiamasis išeivi (-e), savo akiratį.

54231. to JAZZ2009-08-04 14:10
Kai kuriems ir be muilo gerai.

54235. ne straipsnis2009-08-04 15:36
o sašlavynas

54242. Bliuzo gerbėjas :-) 2009-08-05 18:07
Turbūt... profesionaliausias ir išsamiausias lietuviškas straipsnis apie bliuzą. Bliuzo kilmė – daugelio kultūrų susiliejime, kiekviena iš kurių įnešė savo daugiau ar mažiau reikšmingą dalį į bendrą muzikinį bliuzo katilą. Bliuzas gyvuoja ir kaip visa muzika - vystosi toliau. Pavyzdžiui, gana sparčiai auga, įgaunantis savitą spalvą, rusiškas bliuzas. Ir nereikėtų nei neigti, nei sureikšminti rytų muzikos (ir rytų civilizacijos apskritai) įtakos pasauliui. Ir islamo – vienos iš rytų religijų (matau - kai ką tai nervina). Juk net skaičių, rašydami šį komentarą, įrašome indiškai - arabiškais skaitmenimis.

54262. Onė>yes2009-08-07 16:41
Karaimai taip pat tarnavo, bet Lietuva netapo Izraelio provincija.

54264. to Onė2009-08-07 17:45
Karaimai nėra judėjai, nors jų tikėjimuose yra panašumų. Visgi, matyt, skirtumų esama daugiau, nes sionizmas karaimams svetimas, antraip būtų bėgę į Izraelį (tokių atvejų neužfiksuota)...

54269. 2 to One :-( 2009-08-08 14:19
Karaimų gyvena Izraelyje.Tik jie nebėgo,o išvažiavo.

54271. to 2 to One2009-08-08 15:07
O totorių yra ir Rusijoje, bet mūsų totoriai, kaip ir karaimai, visada buvo už Lietuvą. Nuo Vytauto laikų.

54315. tatanka2009-08-16 00:11
o kaip man patinka dziazas butent bliuzas, nors esu bajoru kilmes, bet laisve, kuria fiksuoja sios tautos yra auksciau visko

54326. Rimas2009-08-18 13:19
Tekstas nebogas, bet paviršutiniškas. Jeigu jau minima Lietuva, tai bent esminiai dalykai turetu matytis. Ne zodzio apie "Hilda Blues Band", apie Sileika. Dabar jų jau nebesimato Lietuvoje, bet buvo....

54331. To Rimas2009-08-18 23:59
Ačiū už pastabas. Išties, HBB nepelnytai buvo pamiršta, deja, visko prisiminti neįmanoma. Jei turite pastabų ir informacijos, prašau, parašykite, tokia vertinga informacija pravers: mindaugas.peleckis@gmail.com. Ačiū.

54350. kom peleckiui2009-08-23 16:00
Nekompiliuok, žmogau, apie tai, ko neišmanai. Copy ir paste metodas atgyveno. Bent jau pavardes galėtum be klaidų: Vilijus Važnevičius, Azguridis... negi pirmą kartą tokius girdi?

54353. ir dar2009-08-23 16:32
tik visiškas muzikinis kretinas galėtų postringauti, kad "bliuzo pradininkai Lietuvoje - poliarizuoti stiklai". Ten to bliuzo - katinas priverkė. Gi V.Kaplanas - vienas iš LT bliuzo pionierių ir bene geriausias bliuzo gitaristas- matyt nelabai ką sako bliuzo žinovui peleckiui...

54359. ejiwhfur :-) 2009-08-25 13:01
nuosirdziai dekoju uz straipsni.

54363. Rimas2009-08-27 09:34
Iš tiesų V. Kaplanas yra vienas iš seniausių gyvų mūsų bliuzo veteranų. štai jis tai papasakotų. Jis bliuzą pradejo groti, kai dar gitarų nebuvo galima gauti. Pats pasakojo, kad gitaras pasigamindavo perkonstravę balalaikas. Buvo ir Lietuvoje bliuzo klestėjimo laikai, maždaug prieš dešimtmetį. Tas laikas, galima sakyti, sutapo su "Lango" klubo gyvavimo laikais. Tuo metu tą pačią savaitgalio dieną bliuzas Vilniuje buvo grojamas 2 -3 vietose. Tuo metu Vilniuje bliuzistų gretas papildė James Brown, toks mokytojas iš JAV (grojo su V. Kaplanu ir kitais). Paklausydavom iki 12 vienų, po to traukiam į "profsąjungų" rūmus ant kalno. Ten rūsį buvo toks kabakelis, kuris veikdavo iki ryto. O ten Šileika su grupe groja "Jėzus eina per Čikagą". Geri buvo laikai. Visiškai kitokie. Buvo biednesni, bet teisingesni. Dar buvo Benas Vainas, kuris jau nieko nebepapasakos...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:15:34 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba