Šviesa pro lapus...
Kaip iš kito pasaulio
Žinia. Kaip iš kito
Pasaulio reta
Palaima. Šaukimas –
Apglėbk ir pasaugok
Jos lengvą kritimą
Pabūki greta.
Šviesa pro lapus...
Tarsi užmiršto veido,
Sušvitus pro ūkaną,
Aukso viešnia
Paglosto, suvirpa
Ir vėl išsisklaido.
Šviesa pro lapus...
Nežinia ir žinia.
Rugpjūčio 22-ąją Alfonsui Maldoniui būtų sukakę 80 metų. Ta proga literatūrologė Donata Mitaitė siūlo „Literatūros ir meno“ skaitytojams prisiminti vieną jo eilėraštį.
Nesutikčiau su Jonu, kad tai gamtos miniatiūra. Tačiau taip pat šiuo Maldonio darbu nesižaviu. Turbūt, poetui buvo gaila nepanaudoti dviejų gerų eilučių ("Šviesa pro lapus / Kaip iš kito pasaulio"), ir jis bandė iš to padaryti eilėraštį, deja, nelabai sėkmingai.
turime visa menesi, galime ivairiapusiskai isnagrineti klasiko eiles. argi ne nuostabu? pritariu KJurgiui - poetui nepavyko deramai nutapyti savo egzistencinio nusiteikimo, kuris rasant tikrai buvo, bet, deja, nepasieke skaitytojo...
Šviesa pro lapus.. .
Berželį nulaužiau
Žinia. Kaip kito
Pasaulio reta.
Orgazmas. Palaima. Šaukimas –
Apglėbk ir pasaugok
Jos lengvą kritimą
Pabūki greta.
Užtemdysiu langus
Pakarsiu dvi karves
Kates, žalias akis pro lapus...
Valerioninio veido,
Sušvitus pro ūkaną,
Vyšnios viešnia
Paglosto, suvirpa
Ir vėl nulinksta
Šviesa pro lapus...
Kartais užeinu čia pasižiūrėti, kaip litmenis laikosi. Ir visąlaik preinu prie tos pačios išvados: Onė nepavargstantis kretinas, kiti - pavargę kretinai. Nagrinėtojai, kad jus kur.
Šviesa iš dangaus/
kito pasaulio/
ne reta, taip lengva/
kaip žinia/
kaip malda/
su gimtadieniu/
labas/
išgirsk ir apsaugok/
suprask ir pajausk/
kritikuok, nusijuok/
man patinka šviesa/
tau galbūt tik tamsa/
nors esu naktyje/
šiuo metu ir basa/
aš laisva, kaip ir tu/
dausose, danguje/
ar girta negyva/
ar blaivi danguje.
ne pūkelis, ne dulkė/
atleista nerasta/
prasimušk pro rūkus/
debesų tuos laivus/
pasitik tik blaivus.
blem, tatanka, o tu negali savo kūrybos išdėstyti normaliais posmais kaip Onė, nes ta poetesiška proza prikaišiota pasvirų strypelių nesižiūri nesiskaito ir neveža. sprindį perskaitau ir susinervinu ir prisigeriu nusivylęs žmonijos pažanga. negi taip sunku pramokti publikuoti savo eiles padoriai? juk taip neperskaitoma. o dėl Maldonio šviesos kritimo - kaip reta ezoteriška. niekas nekabina. galėtų estetiškai nesugadinti žmogėnai pabraukti vertingas eilėraščio vietas ir paaiškinti kokiu būdu jos yra poezija
o man neveza, kai skaitau proza, kuri pretwenduoja i poezija/
o litmenis taip fokusuoja, kad eilerasciuy eilutes niekaip neaysklirsi be / zenklo
nes jie timk vieni sugeba ta daryti/
taigi eilerastris nebutinain yra tas, kutris demonstratyviai ir vizualiaiaar fotografiskai turi buti pakeltas, jis yra toks, koks yra arba jo nera, esu su tatanka.
kazkaip komentatoriams nepavyksta isiskverbti i eilerascio gelmes, noreciau atkreipti demesi i paskutini segmenta - sviesa pro lapus... / nezinia ir zinia. manyciau, tai raktas i isbaigta eilerascio pajutima, i gilu isgyvenima, lokalu katarsi, poetini atsivertima.
šviesa ...yje/
tavyje - pro lapus/
jei tu laužai medžius/
panašiai kaip beržus/
aimana/
ir kates dar kari
kaip karves/
aimana/
ir užuojauta ta amžina/
tokios gilios tos mintys
/kad lieku kaip žinia/
kaip žinia betgi ta/
neprasta, betgi nesuprasta.
Manau, kiekvienas supranta savo gyvenimo laikinumą.Todėl siūlyčiau į tokį tekstą pažiūrėt kiek giliau:juk langas - ribožeklis tarp čia ir ten, o per tą laiko gyvenimo ribą, t.y. langą byra mūsų gyvenimai.O mes kas? O gal irgi ribožekliai tarp kartų.Tai va kaip čia aš suprantu, o tų karvių ir sekso jau tiek daug priviso, kad norisi tik tyliai pakentėt...
ar gali buti, kad mes snekames tik du, tarp kitu nesuprastu..... neseniai siandien priejau prie tokios isvados ir niekas nesupainios liepos ir berzo. pagal s........ gal ir isipainioja labai artimi artimieji, kurie nera artimi.
kurie is tiesu artimi/
net nesvarbu, ar gyvi.
/
taigi nieko nereikia aiskint/
bet negalima ir kenkti/
draugus reikia saugot/
o mano gyvybingumas zudo tuos,
kurie mane daug syki nuzude/
tiesiogiai ar netiesiogiai/
as ju nepazistu ir nenoriu pazinti/
tik zinau, kad egzistuoja/
zuvys ezere, kurias valgyti megstu,
/tokie pat sliuzai zemeje/
kurie gyvi eda gyvus, ju nekenciu/
dar noriu pasakyt, kad kelione i Lucka (pro baltus)/
jei viskas gerai, jei ne negerai/
tegu eda patys save/
as gi esu niekas ir nekalta/
jei mane pakis/
Litmenis suzinos pirmas/
bet del honoraro/
jis nores kad grizciau ant lentos/
o as sakau tukstanti kartu*
VARDAN TOS lIETUVOS/VIENYBE TEZYDI/
NORS SIANDIEN vYTENIS ROZUKAS
PAGULDYTAS I LIGONINE*/
kas is musu jautresnis del /
nekaltumo?
laukit zinios po savaites