Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-10-05 nr. 3159

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Eugenijus Ališanka.
TŪKSTANČIO VARTŲ MIESTAS
62
• KRONIKA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ĮTEIKTOS ŠV. JERONIMO PREMIJOS
• Bonifacas Stundžia.
TARP TRIJŲ BALTIŠKŲJŲ STICHIJŲ: ŠV. JERONIMO PREMIJOS LAUREATAS PIETRAS DINIS
1
• Laimantas Jonušys.
LAUDATIO 2007 M. ŠV. JERONIMO PREMIJOS LAUREATO VALDO V. PETRAUSKO GARBEI
2

KNYGOS 
• „ŽUVYS“
• „TARIAMAS IŠ TAMSOS“
• „ELIO“
• „NUO DO IKI DO“
• Rimantas Skeivys.
DRAMATIZMO ĮTAIGA
• Agnė Rugienė.
KASDIENINIS SIELOS ŽYDĖJIMAS
• „BALTŲ LANKŲ“ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
• „VAGOS“ KNYGYNŲ TINKLO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Kristina Jokubavičienė.
KLAIPĖDOS SKULPTŪRŲ PARKUI – 30
• NEMATOMI MIESTAI

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
„SIRENOS“: MIRTIES KAUKĖS
3
• V.JANKAUSKO ŠOKIO TRUPĖS VAKARAS

MUZIKA 
 Daiva Tamošaitytė.
M. K. ČIURLIONIO KONKURSO AIDAI
5

PAVELDAS 
• Judith Varney Burch.
KANADOS INUITŲ GOBELENŲ PARODA „KULTŪRA ANT AUDINIO“

POEZIJA 
• DOMAS LINKEVIČIUS8

PROZA 
• Stanislovas Abromavičius.
VYSKUPO PAMOKYMAI
4

VERTIMAI 
• Leszek Engelking.
POEZIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Žydrūnas Mirinavičius.
NEPAŽEIDŽIAMAS TRAPUMAS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• OZAVOS LIETUVA
• Rasa Dargužaitė.
APIE KĄ „KALBA“ ELENOS KNIŪKŠTAITĖS TAPYBA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Tomas Taškauskas.
LIETUVIŲ POPULIARIOSIOS MUZIKOS PANTEONO APMATAI – ANDRIUS MAMONTOVAS1
38

KRONIKA 
• GYVENIMO RATU
• „LIUČĖ ČIUOŽIA“ PAGAL YANĄ ROSS
• KAMERINIAME SPEKTAKLYJE – BŪTIES APMĄSTYMAI
• ARTĖJA XVI TARPTAUTINIS S. ŠIMKAUS CHORŲ KONKURSAS
• DONATAS VALATKA 1932 03 01–2007 09 251

SKELBIMAI 
• PASIŪLYK IDĖJĄ LUX ŠVIESOS FESTIVALIUI
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA

DE PROFUNDIS 
• DANIIL CHARMS2
• PALMIROS DZVONKAS FON FARŠAS SAPNININKAS2

MUZIKA

M. K. ČIURLIONIO KONKURSO AIDAI

Daiva Tamošaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Edvinas Minkštimas
Michailo Raškovskio nuotrauka

Rugsėjo 16–23 d. surengtas tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas didelių įvykių ir netikėtumų nepateikė, veikiau vyko ramioje darbinėje atmosferoje. Iš 36 pareiškusių norą dalyvauti pianistų atvyko 16, į antrą turą pateko 12, į finalą – 6 dalyviai. Iš pat pradžių išryškėjo trys stipriausieji, jie pasidalijo ir prizines vietas: Edvinas Minkštimas (Lietuva, I premija), Tatjana Titova (Rusija, II premija) ir Gintaras Januševičius (Lietuva, III premija). Finale dalyvavusiems kitiems pianistams – Marko Mustonenui (Suomija), Laimai Smolskaitei bei Ingai Vyšniauskaitei (Lietuva) –­ buvo įteikti diplomai. Specialus apdovanojimas už geriausią Čiurlionio kūrinių atlikimą paskirtas E. Minkštimui, už geriausio lietuviško kūrinio atlikimą – M. Mustonenui (antrame ture jis paskambino neilgas, efektingas Valentino Bagdono pjeses „Akvarelė“ ir „Klouno šokis“).

Nuskambėjus pergalių varpams ir išsisklaidžius įtampai, galima pasidalinti keliais žodžiais apie tai, kas buvo išgirsta.

Šiuo metu Džuljardo muzikos ir dramos mokykloje daktaro disertaciją rašantis Edvinas Minkštimas jau pirmame ture atsiskleidė kaip savičiausias atlikėjas. Interpretuodamas Johano Sebastiano Bacho Preliudą ir fugą fis-moll iš GTK II tomo, jis išgavo gerą legato, sodrų toną, skambino emocionaliai, atrasdamas naujų, neįprastų polifoninių potemių, savitai niuansuodamas frazę. Wolfgango Amadeuso Mozarto Sonatoje a-moll, KV 310, tušė virto lengvu, krištoliniu skambesiu. Fryderyko Chopino ir Sergejaus Rachmaninovo etiudai atskleidė kitą, geriau pažįstamą, pianisto individualybės bruožą: ištvermę, nepriekaištingą profesionalumą ir stabilią, su­balansuotą techniką. Čiurlionio preliudus VL 294 ir 343 Minkštimas skambino paprastai, akvareliškai. Tą dieną jo interpretacija buvo jei ne pribloškianti, tai iš tiesų nekonvencionali. Tačiau antrajame ture jis parodė, jog tiek virtuoziškumas, tiek muzikalumas yra vienodai būdingas jo atlikimui. Taip pat labai apgalvota buvo kūrinių eiga. Pradžioje pianistas paskambino Johanneso Brahmso Variacijas Paganini’o tema a-moll, op. 35, tai yra didelę formą. Ištobulintas atlikimas, tolygiai puikios lyrinės ir greitosios vietos sudarė idealią pusiausvyrą. Buvo matyti, kad Brahmso kūryba atitinka pianisto vidinį pasaulį. Po Čiurlionio Fugos b-moll, VL 345, kurios muzikinė medžiaga buvo sudėstyta ekspresyviai, „vyriškai“, ir Trijų pjesių viena tema, VL 269–271, pabaigoje paskambinti Brahmso Intermezzo op. 117 nepaliko jokių abejonių, kad Edvinas Minkštimas yra tikras bramsistas. Nuostabiose miniatiūrose jis suderino akinantį virtuoziškumą ir gelmių lyriką. Jo tušė – grynai bramsiškas, jis tiksliai girdi melodiją ir jos logiką. Ypatingas Edvino oktavinis legato daro įspūdį atliekant ne tik Brahmso kūrinius, kuriuose šis atlikimo būdas labai svarbus, bet ir Čiurlionio pjeses, ypač greitąją minėtos trilogijos dalį, kuriai jis suteikė kitų pianistų nepasiektą muzikinės minties vientisumą. Atlikėjas, kaip sakoma, visiškai atsidavė muzikai ir, nugramzdindamas publiką į tylių versmių gelmes, ją tiesiog įelektrino. Išlygintas garsas, ištobulintas jo formavimas kėlė nežemiško grynumo įspūdį. Trečiame ture atliktą Ferenzo Liszto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 girdėjau du kartus. Tai, ką išgirdau, patvirtino susidarytą įspūdį: pianistas visiškai atsidavęs muzikai kiekvieną akimirką, išgauna individualų garsą, vienodai gerai atlieka tiek lyrinius, tiek virtuozinius epizodus. Iš čia ir suvokimas, kad jo skambinime nėra nė vieno tuščio, be energijos garso. Sakyčiau, jo tonas įsisąmonintas arba įsąmonintas, todėl jo atlikimui ir tinka fortepijono meistrams taikytini apibūdinimai: rafinuotas ir įkvėptas, be pozos, natūralus. Skambindamas Lisztą, Minkštimas muzikuoja itin logiškai, o puiki pianisto technika ir girdėjimas koncertą paverčia lengvu žaisliuku – prabangiu, žėrinčiu ir kartu trapiu. Grakšti kūrinio visuma, krištolinės pasažų girliandos, skambios viršūnės buvo tarsi nutviekstos vidinės šviesos. Virvutė, kuria Edvinas laiko prikaustęs publikos dėmesį, yra šilkinė: tokia plona, jog jos nė nepastebi. Iš pirmosios mokytojos prof. Veronikos Vitaitės bei daugelio mokytojų, kuries jį mokė Paryžiuje ir Niujorke, ryškus atlikėjas gavo tai, kas suformavo jo profesinius įgūdžius. Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad jo skambinimo maniera, girdėjimas ir traktuotė yra tokie subtiliai saviti ir taip skiriasi nuo kitų, jog galima drąsiai teigti Minkštimą išplaukus į didžiuosius pianizmo vandenis. Būtent jam tinka Henricho Neihauso aforizmas: „Menas prasideda ten, kur prasideda „vos vos“. Tas „vos vos“ jį ir iškėlė į sunkiai apibūdinamas, bet gerai juntamas rafinuotas aukštąsias suvokties sferas, kurios klausytojui, nelygu jo intencijos, gali kelti ne vien nuostabą, bet ir pagarbą.

Tatjana Titova, Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją baigusi aukso medaliu, šiuo metu mokosi magistrantūroje pas prof. Kseniją Knorre, o kamerinės muzikos atlikimo meno – konservatorijos vadovo prof. Tigrano Alikhanovo klasėje. Tai labai stipri, profesionali pianistė, kurios atlikimas visuose turuose buvo nepriekaištingas. Skambinant Roberto Schumanno Fantaziją F-dur, buvo gerai apmąstyta kūrinio visuma, aiškiai pateikta dramaturgija. Rachmaninovo etiudas bei preliudai –­ lengvi, atlikti virtuoziškai ir skambiai. Pianistės technika pasižymi sodriu, gerai suformuotu garsu. Ji puikiai valdo pedalą, visų kūrinių faktūra švari, muzika kvėpuoja, taip pat stipri jos mąstymo logika. Titova skambina labai muzikaliai ir jausmingai. Čiurlionio Fuga b-moll nuskambėjo kaip vientisa banga – iki pabaigos puikiai išplėtota nenutrūkstanti teminė medžiaga. Preliudai ir Trys pjesės viena tema nustebino gerai pajaustu tekstu – išgirdome daugybę niuansų, atodūsių, skoningų šviežiai nuskambėjusių intonacijų. Toks „mikrotoninis Čiurlionis“ yra retas reiškinys, nes užsienio atlikėjai paprastai nesugeba perprasti jo sudėtingos pasaulėjautos. Šio konkurso metu taip pat girdėjome nemaža „žalio“ teksto, kai aiškiai matei, jog lietuvių kompozitoriaus kūryba dažnam lieka svetima, neįžengiama žemė. Didelis prof. K. Knorre nuopelnas, kad studentei ji nuoširdžiai padėjo įsiskverbti į turinį, primenantį pasąmonines, keistas, mistiškas Schumanno muzikines inspiracijas. Čiurlionio kūriniai, pasak jos, reikalauja didelio įsiklausymo, idant netikėti posūkiai būtų tinkamai įprasminti, o neįprasta muzikinė kalba taptų logiška ir suprantama. S.Prokofjevo Koncertą Nr. 3 Titova atliko tvirtai. Matyti, jog ji bus ne tik puiki solistė ir ansamblistė, bet ir sumani fortepijono pedagogė.

Gintaras Januševičius ilgą laiką mokėsi M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje ir LMTA prof. Jurgio Bialobžeskio klasėje, o šiuo metu mokslus tęsia Hanoverio aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. Vladimirą Krainevą. Iš kitų varžovų pianisto individualybė išsiskyrė macujevišku masyvumu. Atliekant J. S. Bacho Preliudą ir fugą cis-moll iš GTK II tomo, išryškėjo gražus tušė, aiški dramaturgija. Ludwigo van Beethoveno Sonatos Nr. 21 C-dur interpretacija patraukė tiksliai perteiktu turiniu, natūraliu muzikavimu, puikia technika. Lėtoji dalis muzikuota jau visai brandžiai. Trečioje dalyje piano vietos buvo gražios, atliktos ramiai, užbaigtai, be įtampos. Kūrinys yra gerai „įgrotas“ ir apmąstytas, jo interpretacijai būdinga subtili garsų paletė, vientisumas, laisvai įveikiamos techniškai sudėtingos vietos. Reprizoje girdėjome įstabius skambesius. Tad „Aurora“ sušvytėjo kaip neabejotinas perlas pianisto repertuare. Klausydamiesi F.Chopino ir Aleksandro Skriabino etiudų, gėrėjomės itin skambiu, švelniu tonu. Skambindamas Juliaus Andrejevo pjesę „Lemtis“, pianistas gerai paruošė kulminaciją, sukūrė įspūdingą kontrastą su kraštinėmis dalimis. Rachmaninovo Preliudą B-dur, op. 23/2 jis paskambino visiškai švariai (turint galvoje kūrinio specifiką, bet ne patį atlikėją, kurio skambinimas visuose turuose buvo stabilus). Na ir, žinoma, Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliai“, tapę antrojo turo kulminacija, buvo atlikti su tikra filosofine kibirkštėle. Piotro Čaikovskio Koncertas b-moll, regis, yra artimas Januševičiaus natūrai, nors skambino jis gana atsargiai ir patogiai. Apskritai įgimta dėkinga kūno kompleksija jaunajam virtuozui leidžia panaudoti visas svorio teikiamas galimybes, todėl jo garso tembras iš kitų atlikėjų išsiskyrė natūraliai gaudžiančiais, turtingais obertonais. Čiurlionio kvartetas taip pat įsteigė prizą ir Gintarą Januševičių pakvietė kartu vykti koncertuoti į Vokietiją. Tai – tikrai pelnytas laimėjimas.

Konkurso diplomantai Marko Mustonenas (prof. Eriko T. Tawaststjernos klasė) ir Inga Vyšniauskaitė (prof. Veronikos Vitaitės klasė) pasižymėjo kruopščiai pa­ruoštomis konkurso programomis, muzikalumu. Suomių pianistas itin temperamentingai atliko Prokofjevo Sonatą Nr. 8, labai subtiliai – Chopino Noktiurną op. 9 Nr. 3, atskleisdamas savo meninės individualybės įvairiapusiškumą. Laima Smolskaitė (prof. Petro Geniušo klasė) yra suformavusi skambų garsą, gražų toną, turi bėglius pirštus; Prokofjevo Sonatą Nr. 8 ir Koncertą Nr. 3 ji paskambino energingai ir įtaigiai. Tai profesionali, techniška pianistė.

Keletą žodžių norėtųsi tarti apie porą kitų dalyvių, nepatekusių į trečią turą. Savitai skambino Veronika Kopjova (doc. Zbignevo Ibelhaupto klasė) ir svečias iš Taivano Vei Chi Linas (prof. Bobby ir Enas Vangai). V. Kopjova – romantinio charakterio atlikėja, skambinanti skriabiniškai tapybiška maniera. Ji lyrinius kūrinių epizodus išskleidžia, leisdama įsiklausyti, nuskambėti kiekvienam garsui. Pianistė kūrė įsimintinus poetinius peizažus. Vei Chi Linas – racionalus ir kartu intuityvus pianistas. Jau seniai galima kalbėti apie savitą Tolimųjų Rytų pianizmo mokyklą. Nors jai pamatus padėjo profesoriai iš Rusijos, Europos bei Amerikos, ji jau tokia savita, kad aiškiai matyti mentalitetų skirtumai. Galbūt mums neįprasta atlikimo estetika nesulaukė pakankamai dėmesio, tačiau man imponavo mąslus, santūrus Chopinas (Sonata Nr. 2 b-moll), kitoks Prokofjevas: originalus mąstymas, savitas frazės jautimas ypač išryškėjo greitosiose Sonatos B-dur dalyse, o lėtosios buvo atliktos be išorinio efektingumo, tačiau iš tikrųjų pianistas tapė garsais – plonais, subalansuotais potėpiais. Sonatos finalas buvo nuostabiai logiškas ir harmoningas, ir visas kūrinys iškilo ne kaip mums įprastas sunkiasvoris arba kampuotų formų statinys, o kaip lengvas subtilių energijų prisotintas garsoraižis iš stiklo ir plieno. Iš tiesų gaila, kad galbūt konkurso sąlygos šiam stipriam pianistui neleido pasireikšti ir trečiajame ture, kuriam jis buvo paruošęs Rachmaninovo Rapsodiją Paganini’o tema. Manau, kad ir Rachmaninovas būtų „kitoks“, gal „nerusiškas“, bet tikrai nenuobodus.

Kitiems dalyviams stigo arba ištvermės, arba individualumo, buvo mąstoma stereotipiškai ir nebrandžiai, o jei grojama techniškai, tai ganėtinai neįdomiai ir blankiai.

Konkurso žiuri pirmininkavo prof. Ronanas O’Hora (Anglija), žiuri vicepirmininkė – prof. Veronika Vitaitė. Žiuri taip pat dalyvavo prof. P. Geniušas, iš mūsų šalies kilusi prof. Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa (Estija), prof. Peteris Eicheris (Vokietija), prof. Kazimierzas Gierźodas (Lenkija), prof. Atsuko Okada (Japonija), prof. Vera Nosina (Rusija) bei prof. Erikas T. Tawaststjerna (Suomija).

 

Skaitytojų vertinimai


41182. 3152007-10-08 17:08
diskusiju pradzia ziur. 7MD praeitam nr

41186. uz ka taip? :-( 2007-10-08 18:55
"Apskritai įgimta dėkinga kūno kompleksija jaunajam virtuozui leidžia panaudoti visas svorio teikiamas galimybes, ." - baikit jus, Daiva, Gintaras visai ne storas... :)))))))

41262. labanakt2007-10-11 01:22
Tamosaityte matyt pamirso, kas yra muzika. Minkstimas buvo retai nuobodus, nors itin profesionalus. Vitaites suburta komisija atidave jam 1aja vieta, nors jau dabar aisku, kad zmones ateity eis ne i jo, o Januseviciaus koncertus. Prie to viso tikrai sveikinu Edvina, jis-auksto lygio atlikejas.

41311. la major2007-10-13 17:58
Nors aš negirdėjau konkurso, galiu tvirtai teigti, kad publika eis ir į Minkštimo, ir į Januševičiaus koncertus. Gintaras kartais būna pernelyg aistringas ir efektingas :) Kartais norisi išgirsti paprastą muzikavimą - kaip Edvino.

41421. tarp kitko :-) 2007-10-17 19:51
Apskritai _gera_ skaityt tokią recenziją, kurioje autorius vienokius ar kitokius įspūdžius bando nusakyti ne šviesiaspalviais glaistais, o išskirdamas komponentus. Įdomu tiesiog. Tikrai, gaila kad patsai nebuvau..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:13:56 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba