Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-07 nr. 3103

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jonas Žemkalnis.
SERGEJUS UOSIS
66
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS3

ESĖ 
• Giedrė Kazlauskaitė.
PLAUKIOJIMO RAŠMENYS
17

POKALBIAI 
• "PROTOTIPAI SU ŠAKĖMIS MANĘS NESIVAIKO"3

KNYGOS 
• Ramutė Dragenytė.
PIRMAS KARTAS
4
• Laimantas Jonušys.
VERTIMO MĮSLĖ – LEIDYBOS MĮSLĖ
9
• Jūratė Baranova.
FILOSOFIJA, KAIP TERAPIJA
3
• MAŽOJI ANGLIJA
• VILKOLAKIS
• ŽAIBO PARAŠAS
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLIŲ TEATRO MENO FORUMAS BELSKO BIALOJE
• PEDAGOGIKA – MOKĖJIMAS LAUKTI

PAVELDAS 
 Remigijus Černius.
VILNIUJE – LDK ISTORINĖS VĖLIAVOS IR ŽEMĖLAPIAI
1

POEZIJA 
• STASYS JUREVIČIUS27

PROZA 
• Ričardas Šileika.
NORĖČIAU PASIKALBĖTI APIE RITUALUS
9

VERTIMAI 
• Tatjana Tolstaja.
SIUŽETAS
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• POPKULTŪROS GYVASIS KAMPELIS3
• EDUARDAS LIMONOVAS "TAI AŠ – EDIČKA"17
• KURTO VONNEGUTO "ČEMPIONŲ PUSRYČIAI"
• PRIIMAME Į DIENINĘ DOKTORANTŪRĄ IR MENO ASPIRANTŪRĄ

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE KIČĄ MENE IR GYVENIME
11

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mantautas Ruzas.
TRANSCENDENCIJOS BLYKSNIAI F. KAFKOS KNYGOS "PROCESAS" ABSURDO PASAULYJE
7
• "ATVIRA ERDVĖ" – EMOCINĖ INJEKCIJA ŠIUOLAIKINIAM TEATRUI1

DAILĖ 
• LENKŲ INSTITUTAS VILNIUJE KVIEČIA

KRONIKA 
• UOGOS, ŽINIOS IR ORAI2
• IX OPEROS IR SIMFONINĖS MUZIKOS FESTIVALIS "MUZIKINIS RUGPJŪTIS PAJŪRYJE"
• NAUJI "VILNIAUS" ŽURNALO NUMERIAI

DE PROFUNDIS 
• Balys Bukelis.
WAKE – UP CALL
8

PAVELDAS

VILNIUJE – LDK ISTORINĖS VĖLIAVOS IR ŽEMĖLAPIAI

Remigijus Černius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Augusto Stipriojo (Augusto II) laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vėliava. XVII a. pab.–XVIII a. pr. (Iš Armijos muziejaus Stokholme)

Lietuvos dailės muziejus liepos 7 d. atidaro UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-osios sesijos, rengiamos Vilniuje, tarptautinę parodą "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai", kuriai išskirtinės svarbos lituanistines vertybes paskolino Švedijos armijos muziejus ir Švedijos karo archyvas (talkino Lietuvos kultūros atašė Liana Ruokytė). Iki spalio 15 d. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3 a) eksponuojama kolekcija leis naujai suvokti XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios švedų karinių žygių į Lietuvą problematiką. Parodoje visuomenė pirmąkart pamatys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių vėliavų originalus, nes šių vėliavų mūsų institucijų rinkiniuose nėra išlikę. Apie parodą pasakoja jos kuratorius istorikas Remigijus Černius.

Istorinis kultūros paveldas turi neįkainojamą reikšmę visuomenės istorinei bei valstybinei savimonei. Senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, plytėjusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, susiejusi savo likimą su Lenkijos Karalyste, o XVII a. viduryje patyrusi itin skaudžius karinius bei demografinius smūgius, XVIII a. pabaigoje buvo išbraukta iš Europos politinio žemėlapio. Netekus valstybingumo, daug valstybinę prasmę turinčio istorinio paveldo ženklų buvo sunaikinta arba išsklaidyta ir dabar yra įvairių pasaulio šalių rinkiniuose. Lietuvoje išliko tik maža dalis senojo valstybingumo relikvijų, kurios galėtų priminti visuomenei buvusios valstybės garbingą istoriją bei nesėkmes, ugdytų istorinę bei pilietinę savimonę, puoselėtų istorijos atminimą. Neliko valstybinių LDK vėliavų, tapusių svetimų valstybių ir jų karo žygių trofėjais. Istorijos tėkmė negailestingai keitė ir miestų bei gyvenviečių veidus. Tad tik senieji miestų ir tvirtovių planai bei piešiniai leidžia pažvelgti į nutolusią praeitį.

Idėja Lietuvos visuomenei pristatyti LDK unikalias istorines vėliavas ir žemėlapius kilo Lietuvos dailės muziejaus darbuotojams, rengiant LDK valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą bei ją įgyvendinant, kaupiant informaciją apie užsienyje įvairiomis aplinkybėmis atsidūrusias lituanistines vertybes, kurios ateityje galėtų būti eksponuojamos ir atkurtuose Valdovų rūmuose.

Tarptautinėje parodoje pirmą kartą Lietuvos ir užsienio kultūrinei visuomenei rodomi unikalūs Lietuvos valstybės ženklai – pusšimtis XVII–XVIII a. istorinių vėliavų bei žemėlapių (originalų ir faksimilių), šiandien esančių Švedijos kultūros paveldo puoselėjimo institucijose – Armijos muziejuje ir Karo archyve Stokholme. Lietuvos ir Švedijos istorinius ryšius europinių procesų kontekste aktualinanti bei užsienyje pasklidusią istorinę medžiagą pristatanti paroda yra Vilniuje vykstančios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-osios jubiliejinės sesijos oficialiosios programos renginys.

Istorinių vėliavų kolekcija

Iš Stokholme įsikūrusio Armijos muziejaus rinkinių parodoje "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai" eksponuojamos keturios autentiškos XVII–XVIII a. Lietuvos valdovų ir valstybės vėliavos.

iliustracija
Zigmanto Vazos laikų trimito vėliava. XVII a. pr. (Iš Armijos muziejaus Stokholme)

Vėliava – vienas svarbiausių valstybingumo simbolių. Lietuvos valdovo vėliava istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta XIV a. viduryje. Iki pat Naujųjų laikų valstybės vėliava buvo laikoma valdovo vėliava. XVI a. II pusėje atsirado Lietuvos valstybinė vėliava. 1564 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas atsisakė tėvoninių teisių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nuo tada Lietuvoje imta skirti valdovo ir valstybės vėliavas. Lietuvoje šiandien išlikusi tik viena Žygimanto Vazos (1587–1632) valdymo metų Trakų vaivadijos vėliava.

Parodoje eksponuojamos dvi Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovo Augusto Stipriojo (1697–1733) valdymo epochos autentiškos Lietuvos valstybinės vėliavos. Pirmoji vėliava mėlynos spalvos, jos pagrindinėje pusėje į dešinę nuo koto po valdovo karūna vaizduojamas baltas Vytis. Herbą juosia žalias lauro lapų vainikas. Kitoje vėliavos pusėje vaizduojamas Lenkijos karalystės herbas – Baltas erelis. Antroji parodoje eksponuojama Lietuvos valstybinė vėliava analogiška, tik jos fonas ne mėlynas, o žalias. Abi vėliavos kaip karo trofėjai švedų kariuomenei atiteko XVIII a. pradžioje Didžiojo šiaurės karo metu (1700–1721). Su šiomis vėliavomis Lietuvos kariuomenė ėjo kautis su priešais, tačiau Šiaurės karas Abiejų Tautų Respublikai buvo nesėkmingas ir alinantis. 1702 m. švedų kariuomenė buvo užėmusi didelę Lietuvos teritorijos dalį. Valstybinės vėliavos, atitekusios laimėtojams švedams, buvo jiems svarbus ir vertingas pergalingo žygio trofėjus. Parodoje eksponuojama Lietuvos lauko, vėliau didžiojo etmono Mykolo Servacijaus Višnioveckio (1680–1744) kavalerijos dalinio vėliava. Tai mėlynos spalvos vėliava, kurioje aukso ir sidabro gijomis išsiuvinėtas Abiejų Tautų Respublikos herbas – keturių laukų skyde vaizduojamas Lietuvos herbas Vytis ir Lenkijos Erelis. Herbo centre – Saksonijos herbas. Taip parodomos visos trys valstybės, kurias tuomet valdė Augustas Stiprusis.

Ketvirtas autentiškas eksponatas –­ XVII a. pradžios proginė vėliava. Ji buvo pasiūta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos vedybų su Konstancija Habsburgaite, įvykusių 1605 m., proga. Šiomis vėliavomis buvo papuošti iškilmingos procesijos, lydėjusios valdovų porą, trimitininkų trimitai. Tai raudonos spalvos vėliava, kurios viduryje aukso ir kitomis spalvomis nupieštas Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos herbas, o jo centre pavaizduotas Vazų dinastijos herbas – Pėdas. Herbą juosia grandinė su Auksinės vilnos ordinu.

Greta šių Lietuvos valstybės vėliavų parodoje eksponuojamos dvi dešimtys LDK istorinių vėliavų kopijų, padarytų pagal Hoffmano ir Johanssono albumo (XVII–XIX a.) piešinius. Tai Radvilų, Višnioveckių, Oginskių pulkų vėliavos. Šios vėliavos iki mūsų dienų neišliko arba yra sunykusios.

Švedų sukurti Lietuvos teritorijų žemėlapiai, planai ir litografijos

Žemėlapiai atskleidžia XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios švedų karo žygių, kurių metu kaip karo trofėjai buvo paimtos anksčiau minėtos vėliavos, maršrutus.

iliustracija
Biržų miesto ir pilies plano fragmentas. 1625 (Iš Švedijos karo archyvo)

Iš Švedijos karo archyvo rinkinių parodoje eksponuojami devyni originalūs 1655 metų bei du originalūs XVIII a. pradžios Lietuvos ir Žemaitijos žemėlapiai, Lietuvos Brastos (1657) ir Biržų (1704) miestų bei tvirtovių planai. Vienas pirmųjų iš žinomų – 1704 m. Plungės atvaizdas.

Parodoje eksponuojami žemėlapiai ir miestų planai yra svarbūs bei dar netyrinėti Lietuvos istorijos vizualiniai šaltiniai. Jie aktualūs siekiant pažinti XVII ir XVIII a. Lietuvos karybos istoriją ir Lietuvos istorinę kartografiją bei geografiją. Eksponuojami žemėlapiai ir miestų planai buvo braižyti karo tikslams ir skirti švedų kariuomenės žygiams į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Pradėdami 1655 ir 1701 m. karines kampanijas, švedai ištyrinėjo Lietuvos teritoriją, jos kelius, miestus bei tvirtoves. Žvalgai sudarė smulkius ir tikslius Lietuvos vietovių bei kelių žemėlapius, miestų ir jų įtvirtinimų planus. Itin originalūs 1655 m. sudaryti devyni nedidelio formato (maždaug 17x16 cm) žemėlapiai. Juose smulkiai pavaizduoti Lietuvos keliai ir apylinkės nuo Gelgaudiškio (Marijampolės apskritis, Šakių rajonas) iki Račkų (dab. Raczki, Lenkijos Respublika, Suvalkų vaivadija). Švedų kariuomenė naudojosi senuoju prekybos keliu, ėjusiu nuo Kauno į Gardiną, o iš ten į Prūsiją. Žemėlapiuose nurodomi atstumai tarp miestelių, pateikiamas laikas, reikalingas kariuomenei įveikti numatytą atstumą, pažymėtos galimos kariuomenės dalinių nakvynės vietos. 1655 m. švedų kariuomenė į LDK teritoriją įžengė iš Livonijos. Vietovėse ji orientavosi naudodamasi minėtais mažo formato žemėlapiais. Iki mūsų dienų išliko tik devyni tokie žemėlapiai, o didesnė jų dalis su Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos keliais neišliko.

1701 m. prasidėjus Didžiajam šiaurės karui, švedų kariuomenė pasinaudojo tais pačiais XVII a. viduryje braižytais Lietuvos žemėlapiais, juos papildydama ir patobulindama. Parodoje eksponuojami du to meto karinės kampanijos žemėlapiai. Tai 1702 m. Žemaitijos kelių žemėlapis ir tų pačių metų LDK žemėlapis. Jis įdomus tuo, kad čia pažymėtas švedų kariuomenės žygis panemune. Kariuomenė žygiavo beveik tuo pačiu keliu kaip ir prieš pusę amžiaus.

Parodoje galima išvysti du originalius miestų planus. Tai – 1657 m. Lietuvos Brastos (dab. Brestas, Baltarusija) ir 1704 m. Biržų planai. Jie paliudija, kad švedai buvo puikiai susipažinę su Lietuvos miestų įtvirtinimų struktūromis, silpnosiomis ir stipriosiomis jų vietomis, gatvių tinklais, kurie buvo svarbūs, planuojant gatvių mūšius. Visi šie duomenys palengvino švedų kariuomenės žygius per Lietuvą. Drauge su kariuomene keliavo ir dailininkai, kurie meno kūriniuose įamžino pergalių šlovę. Parodoje eksponuojama originali Plungės miesto panoramos litografija ir Lietuvos Brastos litografijos faksimilė. Čia taip pat pateikiama 1627 m. Biržų miesto bei pilies plano faksimilė ir 1702 m. Drūkšių miesto plano faksimilė.

 

Skaitytojų vertinimai


56300. nergal :-( 2009-12-14 16:49
nesamone, man reikejo ne tokiu ne i tema dalyku, o lenkijos veliavos simbolikos. Dabar net negalima ramiai padaryti namu darbu, nes nieko nerandu, kas man tiktu! Atsibodoooooooooooo!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:09:23 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba