Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-07 nr. 3103

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jonas Žemkalnis.
SERGEJUS UOSIS
66
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS3

ESĖ 
• Giedrė Kazlauskaitė.
PLAUKIOJIMO RAŠMENYS
17

POKALBIAI 
• "PROTOTIPAI SU ŠAKĖMIS MANĘS NESIVAIKO"3

KNYGOS 
• Ramutė Dragenytė.
PIRMAS KARTAS
4
• Laimantas Jonušys.
VERTIMO MĮSLĖ – LEIDYBOS MĮSLĖ
9
• Jūratė Baranova.
FILOSOFIJA, KAIP TERAPIJA
3
• MAŽOJI ANGLIJA
• VILKOLAKIS
• ŽAIBO PARAŠAS
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
LĖLIŲ TEATRO MENO FORUMAS BELSKO BIALOJE
• PEDAGOGIKA – MOKĖJIMAS LAUKTI

PAVELDAS 
• Remigijus Černius.
VILNIUJE – LDK ISTORINĖS VĖLIAVOS IR ŽEMĖLAPIAI
1

POEZIJA 
• STASYS JUREVIČIUS27

PROZA 
• Ričardas Šileika.
NORĖČIAU PASIKALBĖTI APIE RITUALUS
9

VERTIMAI 
• Tatjana Tolstaja.
SIUŽETAS
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• POPKULTŪROS GYVASIS KAMPELIS3
• EDUARDAS LIMONOVAS "TAI AŠ – EDIČKA"17
• KURTO VONNEGUTO "ČEMPIONŲ PUSRYČIAI"
• PRIIMAME Į DIENINĘ DOKTORANTŪRĄ IR MENO ASPIRANTŪRĄ

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE KIČĄ MENE IR GYVENIME
11

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mantautas Ruzas.
TRANSCENDENCIJOS BLYKSNIAI F. KAFKOS KNYGOS "PROCESAS" ABSURDO PASAULYJE
7
• "ATVIRA ERDVĖ" – EMOCINĖ INJEKCIJA ŠIUOLAIKINIAM TEATRUI1

DAILĖ 
• LENKŲ INSTITUTAS VILNIUJE KVIEČIA

KRONIKA 
 UOGOS, ŽINIOS IR ORAI2
• IX OPEROS IR SIMFONINĖS MUZIKOS FESTIVALIS "MUZIKINIS RUGPJŪTIS PAJŪRYJE"
• NAUJI "VILNIAUS" ŽURNALO NUMERIAI

DE PROFUNDIS 
• Balys Bukelis.
WAKE – UP CALL
8

KRONIKA

UOGOS, ŽINIOS IR ORAI

savaitė su TV

[skaityti komentarus]

iliustracija

Jaukiausia šią vasarą pas Henriką Vaitiekūną ("Kaip gražu miške", LTV), o linksmiausia naujame Halės turguje Vilniuje, kur uogos iš užsienio pigiau grybų, diržą gali įsigyti už 1 eurą, o tualetas erdviausias visame mieste. Dar smagiau būtų prie jūros, bet iš ten per TV tik koncertai ir nepails­tanti, ant Palangos tilto nuolat čiauškanti "TV pagalba" (TV3). Gediminas Jaunius buvo įsipainiojęs į meilės "Labirintus" (TV3), bet, išpažinęs jaunystės nuodėmes, vėl vejasi per lauką kažkokį nuklydėlį, kuriam neaišku – ar nori gyventi su moteriškaite, ar išsiskirti. Toks lietuviškas sadomazochizmas, apie kurį patyręs psichologas ("Apie tai", LNK) sako, kad jis gali smagiai paįvairinti seksualinius santykius ir nėra jokia patologija. Deja, ir įvairovė virsta nuobodybe, jeigu kasdien kilnojamas kumštis.

Zofija (Asta Baukutė) "Dviračio žyniose" (LNK) irgi kumščiu grūmoja: "Obana! Golas!" Jos draugė Vandutė (Regina Varnaitė) niekaip negali suprasti, ką žiūri – futbolą ar krepšinį, bet pritaria, kad gerai padarė sporto komentatorius Tautvydas Meškonis, pasisodinęs greta mokytą žmogų, nes pats nemoka suskaičiuoti. Kitame laidos gale – E.Knispelio "Paieškų tarnyba" užsikniso beieškodama V.Uspaskycho, o jis, pasirodo, pučia į ūsą po beržais, kai Lietuvoj Darbo partija triūsia iš visų plaučių, kad užsidirbtų naują pavadinimą ir atgautų seną pasitikėjimą. Tačiau vasarą piliečiai labiau susirūpinę ne Vyriausybe, o namų darbais (to paties pavadinimo laida BTV): tapetuoti ar dažyti sienas? ar reikia židinio? brangs ar pigs butai?

Gera pasibičiuliauti per patį tvankulį ir su baltuoju lokiu ("Gustavo enciklopedija", LTV), dejuojančiu, kad klimatas atšyla ir ledai tirpsta. Gustavas bendrauja su milžinais iš milžinų gadynės ir su atvykėliu iš Kentauro žvaigždyno, kuriam pasipuošęs peruku profesorius Kalėdauskas (A.Rakauskas) atrodo lyg vabzdys. "Vabzdys" atsikerta: "Svarbu ne ūgis, o smūgis!" Režisierius V.Lekavičius gerai dirba kompiuteriu: debesų lauką aria tanku, o lėktuvus paverčia vabzdžiais. Siurrealistiški vaizdeliai, greitas tempas, dokumentinės užuominos į milžinų civilizacijas susilieja lyg ir savaime, nei vaikui, nei suaugusiam nekyla klausimų, kur fantazija, o kur – tikrovė. "Gustavo enciklopedija" – pati postmoderniškiausia televizijos laida. Greta jos kitos laidos su animaciniais filmais ar jų fragmentais atrodo kaip senosios televizijos likučiai. Štai "Moksleivių televizija" (5-as kanalas) linksmai porina apie animacinį kiną, prisimena ir animacijos klasiką vilnietį Vladislavą Starevičių (šis stebukladaris buvo iš Kauno, netgi knygą apie jį jau turime!), klausinėja režisierių Valentą Aškinį, kaip kūrėsi animacijos mokyklos Lietuvoje. Tačiau vertingiausia čia – paties jaunimo sukurti filmukai. Jie liudija, kaip šiandien galime sudominti jaunimą. Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos diplomantė Aušra Kazakevičiūtė savo diplominiame darbe pateikė visus būsimo Lietuvos kino centro ženklus, numatė net marškinėlius, kuriais turėjau progą pavilkėti. Tačiau paties kino centro gali tekti ilgokai palaukti, nes kol kas dirba tik darbo grupė, ruošianti jo koncepciją. Galbūt vėl turėsime kino valdžią, kuri padės suderinti smarkiai nutolusius vienas nuo kito kino elementus.

Kino teatras "Skalvija" visus gero kino entuziastus suburia pagal savo taisykles. Gaila, kad nespėjau į paskutinį sezono vakarėlį, kur buvo dalijamos kėdės salėje ir smaginosi visa kino bičiulija. Simboliška, kad tą pačią dieną sužinojau, jog "Skalvija" bus privatizuota, o mes su savo vardinėmis kėdėmis turėsime keltis į atnaujintą buvusios "Lietuvos" salytę, o gal ir dar į kokį retų filmų užkaborį. Tą patį vakarą greta "Skalvijos", Operos ir baleto teatre, dainininkė Utta Lampe padėjo prisi­minti kino žvaigždę Marleną Dietrich ir net filmą "Žydrasis angelas", kurį nuolat rodau studentams kaip pirmąją vykusią ekranizaciją pagal H.Manno romaną "Profesorius Unratas". Balselis nesulyginamas su Irenos Starošaitės, iškopusios į "Nacionalinės muzikos lygos" (LNK) konkurso aukštumas ir laimėjusios krūvą pinigų, kurių galėtų pavydėti net Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatai. Tačiau ir U.Lampei kažko trūko iki visų laikų žvaigdžės M.Dietrich, galbūt to, kaip jinai prisipažįsta "Žydrajame angele", jog moteris turi būti "Von Kopf bis Fuss für Liebe angestellt" ("Nuo galvos iki kojų meilei sutverta").

Filmų nostalgija ir – gerų knygų ilgesys. Išeidama atostogauti rusų laida "Tuo tarpu" (RTR "Planeta") diskutavo apie knygas ir jų skaitymą. Ateinančius metus Rusija vadina knygos metais. Mums irgi nekenktų pagalvoti, kaip grįžti prie knygos ne vien knygų mugėje. Kol kas į klausimą, ką žmonės labiausiai skaito, Vilniaus knygynų darbuotojai atsako nesukdami galvos – "Da Vinčio kodą". Knygynų langai užversti Dano Browno knygomis. Gal šėlsmas po filmo? O gal dalis skaitytojų "Kodą" iš tikrųjų suvokia kaip tiesą, ilgai slėptą bažnyčios tėvų ir laiko? Televizija menkai bendrauja su knyga, aprėpia tik leidybos paviršių, o ir tą dažniausiai paviršutiniškai. Gelbsti spauda, į kurią sugrįžo mini recenzijos žanras. Sutaupoma daug laiko ir pinigų, nors autoriai rašo ir reklamiškai, kaip televizijos bebrai apie dantų pastą.

Televizija (LTV2) sugrąžino Joną Avyžių, pakartodama "Chameleono" ekranizaciją. Laikai mažai keičiasi: anuomet atpažinusieji save puolė rašytoją, dabar irgi pyksta radę literatūroje save. Visuomenei visada patinka kreivas veidrodis, o kreivažmogiams – aukšto mūro sienos.

Tačiau šiais laikais apsiginti galima ir žmogaus įvairialypiškumu. VU Žurnalistikos instituto magistrantė Jūratė Kaminskaitė įdomiame diplominiame darbe apie šiuolaikinį lietuvių dokumentinį kiną rašo: "Žmogus postmodernioje medijų erdvėje yra įgijęs daugybę socialinių ikonografinių būvių. Šiuolaikinės dokumentikos diskurse skleidžiasi keletas žmogaus pavidalų: žmogus – asmenybė, žmogus – reprezentantas, žmogus – ženklas, žmogus – daiktas ir kiti". Kaip sudėlioti ženklus dokumentiniame filme "Sugrįšiu" (premjera penktadienį, LTV), vaizduojančiame šakotą Petro Babicko gyvenimo kelią? Filmas skirtas Lietuvos radijo 80-mečiui, nes P.Babickas buvo pirmasis jo vadovas. Bet galėtume vertinti ir kaip kinematografininko, kuris ne tik filmavo, bet ir stažavosi Maskvoje, klausėsi S.Eizenšteino paskaitų, atminimo ženklą arba kaip priminimą fotografijos istorikams, nes P.Babickas tarpukario Lietuvoje pirmasis surengė didelę autorinę fotoparodą, po kurios prasidėjo veržlus, tik, deja, trumpas, meninės fotografijos sąjūdis.

"Panorama" (LTV) priminė fotoparodą Kaune... iš šiukšlyno. Tai iš tikrųjų ištraukta iš šiukšlių krūvos teatro fotografo Augusto Pajarsko ekspozicija. Metiniame Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavime buvo kalbama apie linksmesnius dalykus. Pirmininkas A.Sutkus pagrįstai didžiavosi jaunųjų subrendimu – M.Kavaliauskas, V.Michelkevičius, A.Olšauskas, J.Deltuvaitė ir kiti. Ūgtelėjo kritika, turime rimtų fotografijos analitikų ir istorikų, yra ir disertacijų. Netrūksta kandidatų į premijas. Išėjo puiki V.Balčyčio knyga "Fotografijos", netrukus pasirodys ir leidinys apie Rimaldą Vikšraitį – rūstų, bet kartu ir smagų pavargusio kaimo realistą. Tik kažin ar dera jį sprausti į socialinės fotografijos rėmus? Juk jis iš viso unikalus mūsų fotografas, nusipelnantis Nacionalinės kultūros ir meno premijos, bet vis liekantis lyg ir už pašlovintųjų borto. Nenuspėjamos meno orų prognozės...

Skirmantas Valiulis

 

Skaitytojų vertinimai


29561. ramunė ir karolina :-) 2006-07-12 15:59
ramunė: manau visai nieko.man atrodo kad vasrai tiks. karolina: man dzin.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:09:16 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba