Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-01 nr. 3145

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Rubavičius.
LEDINUOTOJO KRISLAS
100
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Rimvydas Stankevičius.
KAIP TAMPAMA POEZIJOS PAVASARIO LAUREATU?
62
• REDAKCIJOS PASTABA4

POEZIJOS PAVASARIS 
• Ramūnas Čičelis.
PASAULIS MARGAS IR NENUOBODUS
4
• Dovilė Zelčiūtė.
PASKUTINĮ PENKTADIENĮ...
• Ričardas Šileika.
PRIESKONIAIS IR EILĖRAŠČIAIS GARDINTA NAKTIES SRIUBA
5
• Aušra Kaziliūnaitė.
RICH PEOPLE, VERY RICH PEOPLE...
43

KNYGOS 
• „DŽIUNGLIŲ VAIKAS“
• „EIK, KUR LIEPIA ŠIRDIS“2
• „MOTERIS CASANOVOS LAIKAIS“1
• Alfredas Guščius.
KIRVIS – KRUVINAS PRIEKAIŠTAS
3
• Rima Petrauskaitė.
AR PAVYKĘS DEBIUTAS?
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE
1
• Algis Uždavinys.
BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ
11
• APIE DAILININKĘ IR MAMĄ1

MUZIKA 
• „DŽIAZAS YRA DAUGIAU NEGU TIK MUZIKA“59

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURTA REZIDENCIJA: IŠORINIS KEVALAS BE TURINIO – LANKYTOJŲ APGAVYSTĖ
1

TEATRAS 
• „PONAI GLEMBAJAI“: ATGARSIAI IŠ KROATIJOS3

POEZIJA 
• Jonas Jakštas.
PENTACIKLAS „VIA EST VITA“*
2

PROZA 
• Justinas Lingys.
KRENTANT LAPAMS
• Justinas Lingys.
BŪK LAIMINGAS
• Justinas Lingys.
POMĖGIS

VERTIMAI 
• Silvija Patterson.
PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS
• Adam Zagajewski.
LIGŪRIJOS EILĖRAŠČIAI
6

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Danguolė Vasiukevičiūtė.
KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS
• MOKSLEIVIŲ KONKURSO „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“ LAUREATŲ KŪRYBA

KRONIKA 
• KVIESTA MEILĖ
• LIETUVOS RESPUBLIKOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DALYVIŲ KREIPIMASIS
• 2007 METŲ „SANTAROS-ŠVIESOS” KONFERENCIJOS, VYKSIANČIOS BIRŽELIO 21–24 DIENOMIS ALANTOJE, MOLĖTŲ RAJONE, PROGRAMA
• VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ1

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
SKĘSTANČIŲJŲ BURBULIAVIMAS

DAILĖRAŠTIS 
 Jolanta Sereikaitė.
LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS
• Jurgita Rimkutė.
KŪRYBINIAI JAUNŲJŲ KERAMIKŲ IŠŠŪKIAI
1
• INFORMACIJA
• Remigijus Venckus.
AR ATRANDAMOS NAUJOS VIDEOMENININKŲ (IR NE TIK JŲ) PAVARDĖS?
1
• Vytenis Rimkus.
NAUJIENOS IŠ ŠIAULIŲ
1
• Kristina Stančienė.
DIALOGAI, MONOLOGAI IR TERAPIJA
• APIE SAVE
• ATGARSIAI
• JUBILIEJAI

DAILĖRAŠTIS

LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS

Jolanta Sereikaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Per Dailininkų sąjungos konferenciją buvau nusiteikusi nieko nekalbėti. Apskritai nuobodžiuose susirinkimuose niekuomet neturėdavau ką pasakyti, nes menininkui pirmiausia reikia ne kalbėti ir svarstyti, o kurti. Vis dėlto klausydamasi LATGAA atstovės kalbų apie sovietinės ideologijos skulptūrų, kurios dabar stovi Grūto parke ir uždirba jų sumanytojui pinigus, kūrėjų teises, pagalvojau, kodėl mes apie tai vis svarstome? Kodėl Dailininkų sąjungos konferencijos diskusijų ašis yra sovietmečio skulptūros? Negi visiškai nebėra apie ką svarstyti? Prisiminiau mūsų skaudžią praeitį, tremtį. Kai vieni kūrė tas skulptūras ir buvo sovietinės valdžios apdovanoti kūrybinėmis dirbtuvėmis Vilniaus senamiestyje ir privilegijomis, kiti kentė varganą egzistenciją, puvo kalėjimuose, slapstėsi pamiškėse, buvo uždaromi psichiatrinėse ligoninėse, negalėjo gauti jokio aukštojo išsilavinimo.

Iliuzija – geras narkotikas. Dėl ramybės ir politinio korektiškumo apsimetame, kad nėra jokio kartų konflikto, aktualių problemų ir diskusijų, o mes, menininkai, kiekvienas užsidarome savo kūrybos kambarėlyje ir ten dėliojame labai asmeniškas vizijas. Taip būtų, jei mes nestotume į kūrybines sąjungas, nerengtume jokių suvažiavimų ir susirinkimų, o kaip ir visi eiliniai piliečiai pasitenkintume darbo diena kuriame nors biure ar prie fabriko staklių. Bet jei jau taip yra, kad menas ir kultūra – visuomenei svarbūs dalykai (nors ir apsimetama), tai turėtume pagalvoti ir apie meną kuriančiųjų padėtį.

Gyvename kitais laikais – be leninų ir kapsukų skulptūrų, be socrealizmo cenzūros, suvaržymų. Viena priežasčių, kodėl kažkada norėjau studijuoti grafiką, – šiame mene, kaip man atrodė, buvo kur kas daugiau laisvės. To meto grafikai domėjosi lietuvių mitologija, iliustravo poeziją, nebijojo išraižyti bažnyčių su kryžiais. Jie buvo daug laisvesni nei monumentaliosios dailės ar vitražo atstovai, kurių kūrybą sistema labiau varžė.

Dabar viskas pasikeitė. Mes galime laisvai keliauti ir rinktis kūrybines galimybes svetur, pretenduoti į įvairias stipendijas Lietuvoje ir užsienyje. Galime eksponuoti savo darbus nemokamai (dabar jau kas treji metai) Dailininkų sąjungos galerijose, galime nutapyti Prezidentūrai Gedimino pilį, nupiešti leidyklai iliustracijas su „mikimauzais“. Egzistuoja ir atskiri menininkų getai. Pavyzdžiui, tiems, kas prilipdo prie bulvės lapą, filmuoja ir kabina tarptautiniais žodžiais apipintus nesuprantamus tekstus, yra skirti Vokiečių gatvėje esantys rūmai, o tiems, kas tapo, raižo, lipdo, t. y. ką nors vaizduoja, – kelios galerijos Vilniaus ir Kauno senamiestyje. Nors paskutiniu metu padėtis keičiasi, tie getai nyksta...

Vis dėlto yra naujų problemų, kurių anksčiau nebuvo.

Naujos kartos menininkai, manau, turėtų būti didesni idealistai, nes kultūra šiandien nėra prioritetas nei visuomenei, nei valstybei. O menas, ne vienas pasakytų, mūsų gyvenimą šioje rinkos visuomenėje tik apsunkina. Galbūt todėl mums nelengva, nes turime didesnį pasirinkimą. Pavyzdžiui, gali išvykti į Londoną plauti tualetų ar pasirinkti apmokamą maketuotojo kelią – juk paveikslai, kaip ir bandelės, ant medžių neauga. Geriausia išvis pakeisti profesiją – imti studijuoti bankininkystę ar eiti į Seimą. Mes galime pasukti ir kitu keliu, pavyzdžiui, įsirašyti į kokią nors meno funkcionierių grupę, kuri pasidalija valstybės pinigus ir skiria valstybines stipendijas vienas kitam. Blogiausia, jei esate vienas. Vienišų, nepritapusių menininkų niekas nemėgsta, todėl patariama burtis į grupes, paskelbti savo lozungus, pripažinti vieną teisingą kelią, o visus kitus – nustumti.

Kai nėra aiškių kriterijų, trūksta skaidrumo, nebesuprantama, kaip valstybės stipendijos ir nacionalinės meno premijos yra skiriamos. Matyt, reikia priklausyti kuriai nors meno masonų ložei – kartu girtuokliauti, krikštyti vienas kito vaikus, turėti įtakingus tėvus. Kitaip niekas jūsų projektų neskaitys. Daugelis į Kultūros ministeriją išsiuntusiųjų projektus taip ir nesupranta, perskaitė toje ministerijoje jų raštus ar ne. Man vienas klerkas prasitarė, kad niekas ten nieko ir neskaito, – tiesiog atsirenka pagal pavardes. Gal kokie nors vaiduokliai ir žiūri... O ministerijos darbuotojai galėtų nors atsakyti, paaiškindami, kodėl neskyrė stipendijos ar lėšų projektui, spektakliui, paveikslams, filmams. Žmogui pasidarytų ramiau, kad jo laiškas, skirtas Kultūros ministerijai ir išsiųstas su asmeniniais konfidencialiais duomenimis, paso bei diplomo kopijomis, pasiekė adresatą.

Kitas dalykas – gerokai smukęs meno vertinimo objektyvumas, nes kritika yra nuperkama. Menininkai pasakoja, kiek už kokį dailėtyrininko straipsnį yra jam sumokėję: jei nemokėsi, nerašys. Be abejo, tai nėra masinis reiškinys. Manau, kad yra ir labai principingų meno kritikų. Kita vertus, galima suprasti ir už straipsnį pinigus imančius, juk honorarai mūsų kultūrinėje spaudoje labai menki. Iš dalies tokia meno kritikos padėtis kelia abejonių: o kas mene ko vertas? Kaip kūrybą įvertinti objektyviai? Kuo pasikliauti skirstant lėšas? Dažnai kūrybą užgožia meno reklama ir ryšių su visuomene palaikymo menas.

Dar viena problema. Iškovotas menininko statusas leidžia mokėti minimalius socialinio draudimo įnašus. Jei jūs uždirbate ne daugiau kaip septynis tūkstančius per metus, esate laisvas kūrėjas – galite mokėti menką sumą bazinei pensijai. Bet pabandykite būti ambicingas menininkas ir tenkintis tik tais septyniais tūkstančiais! Tuomet turite nevalgyti ir tik pirkti drobes, dažus, popierių, vario plokštes, marmurą bei medieną. Aišku, galite misti vien žolėmis ir medituoti molio trobelėje – juk menui visais laikais reikėjo aukų. Be to, kasmet Dailininkų sąjungai mokėdami 25 Lt nario mokestį, turite šiokią tokią investiciją: jums mirus artimieji turės iš ko gėlių nupirkti.

Didžiulė problema yra kūrybinis plotas ir dirbtuvės. Kaip gaunant minimalų uždarbį įsigyti šį nekilnojamąjį turtą, kai net varganas vieno kambario butas Vilniuje dabar kainuoja porą šimtų tūkstančių, o ir kituose miestuose kainos smarkiai šoktelėjo? Kiek metų reikia gyventi ir kiek uždirbti, kad tokias sumas bankams išsimokėtumei? Vienintelė išeitis – tapyti dideles rožes ir nešti jas į vieną Vilniaus skverelį arba fotografuoti nuogas mergeles erotikos žurnalams. Meną gali kurti tik turtingi žmonės, pasakytų cinikas, prieš tai apsitrynęs Turkijos turguose, legalizavęs nusikalstamu būdu įgytas lėšas, arba sovietmečio funkcionieriaus palikuonis – tokiems žalia šviesa ir meninės išraiškos laisvė.

Valstybė turėtų tarpininkauti, kad menininkai galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti dirbtuves, arba paskirti socialinį būstą, juolab kad į Turniškes ar į penkių kambarių apartamentus senamiestyje mes nepretenduojame. Tačiau nei mes aukso medalių laimime, nei minios eina mūsų paveikslų pasižiūrėti... Taigi menininko dalia yra stovėti nuošalyje ištiesus ranką ir laukti...

Manau, nieko nauja nepasakiau, tik visiems gerai žinomus ir akivaizdžius, bet pašnibždomis aptariamus dalykus.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 17 iš 22 
21:05:18 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba