Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-12-21 nr. 3170

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
MARIJA SAKO, KAD JI TAIP PAT NEŽINO, KĄ PADARIUSI
21
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
LAIŠKAI KAZIMIERUI BARĖNUI

AKTUALIJOS 
• Vytautas Dekšnys.
MAGNUS DUCATUS POESIS – UKRAINOJE
• VEIDRODINIS POKALBIS: JANAS WAGNERIS IR LAURYNAS KATKUS1

LITERATŪRA 
• Vytautas Bikulčius.
PAŠAUKTIEJI IR IŠRINKTIEJI

KNYGOS 
• „GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI“
• „MARIJA ANTUANETĖ“2
• „SILVIJA IR BRUNAS“
• „ČIUPINĖJIMO MALONUMAS“3
• Dalia Černiauskaitė.
APIE ANŲ LAIKŲ DVELKSMĄ –­ RAMIAI IR SANTŪRIAI
• (PA)SKAITINIAI8
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
STRIPTIZO GAIDELIAI (IR VIŠTELĖS)
10
• Lijana Šatavičiūtė.
VILNIETIŠKI KAUNO TEKSTILĖS BIENALĖS ATGARSIAI

FOTOGRAFIJA 
• Remigijus Venckus.
FLUIDINIS SALOMĖJOS JASTRUMSKYTĖS MIESTAS
4

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
SHAKESPEARE’AS, MOLIÈRE’AS IR KORŠUNOVAS

PAVELDAS 
• Ingrida Korsakaitė.
VYTAUTAS KAZIMIERAS JONYNAS PASAULIO MENO KELIUOSE

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS17

PROZA 
• Genovaitė Bončkutė.
DELNO DYDŽIO NOVELĖS
6

VERTIMAI 
• Paweł Huelle.
PIRMOJI VASARA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jelena Šalaj.
APIE „FANTAZIJĄ PENKIOMS STICHIJOMS“ LOGIŠKAI
3
• Vilmantas Juškėnas.
„STEBUKLŲ METAS“ TOLI GRAŽU NE VISAS STEBUKLINGAS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Onutė Gaidamavičiūtė.
JUNGČIŲ PAIEŠKA: ERDVĖS IR LAIKO LYGTYS

ATSAKYMAS 
 ATSAKYMAS Į VIEŠĄ KREIPIMĄSI „DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!“4

KULTŪRA 
• Laimantas Jonušys.
KAIP ŽLUNGA, ARBA KLESTI, MŪSŲ KALBA
18
• KREIPIMASIS

KRONIKA 
• VISOS ŽVAIGŽDĖS

DE PROFUNDIS 
• METŲ PABAIGOS RETRO1

ATSAKYMAS

ATSAKYMAS Į VIEŠĄ KREIPIMĄSI „DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!“

[skaityti komentarus]

Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo spaudoje, informacijoje ir įvairių sričių literatūroje rašymo principai, išdėstyti jos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 (jie perkelti iš 1984 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 10, patikslinto 1991 m.), objektyviai atspindi dvi senas jų vartojimo lietuviškuose tekstuose tradicijas ir teikia visuomenei galimybę laisvai pasirinkti vieną kurią (t. y. vartoti originalias arba adaptuotas formas) arba abi išsyk, todėl nepritaria siūlymams privaloma paskelbti vieną iš jų. Primintina, kad tokios pat pasirinktinės tarpukario kalbininkų rekomenduotos svetimvardžių teikimo normos nebuvo įtvirtintos teisės aktais –­ jos tik atspindėjo kalbos vartosenos tendencijas. Teisiškai nevaržoma visada buvo ir kitų Europos kalbų raida kalbamuoju aspektu. Jos rezultatas – dabartinė visuotinė Europos tautų nuostata, kad svetimvardžiai priklauso skirtingoms kalboms kaip skirtingų nacionalinių kultūrų elementas, dėl to jų nedera savintis. Ilgametė Europos kalbų raida rodo, kad svetimvardžių rašymas originaliąja forma neturi įtakos kalbai.

Sąmoningai klaidinamu laikytinas teiginys, kad Kalbos komisijos 60-ojo nutarimo 5 punkto nuostatos dėl svetimvardžių vartojimo pažeidžia „svarbiausią lietuvių kalbos dalį – kaitybos morfologiją“. Autentiški tikriniai vardai prie lietuvių kalbos kaitybos sistemos turi būti priderinami pagal to paties nutarimo 8-ąjį punktą. Tokio principo laikosi ir kitos linksnių sistemą turinčios kalbos.

Asmenvardžių rašymo dokumentuose klausimais Kalbos komisija yra tik patariamoji institucija, kadangi dabartinis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas šios jų vartosenos srities nereglamentuoja. Komisijos atstovai, dirbę Teisingumo ministro įsakymu sudarytoje Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projekto darbo grupėje, kurioje, beje, buvo ir du žinomi konstitucinės teisės specialistai, rūpinosi, kad naujuoju įstatymu būtų įteisinta lietuviškų vardų ir pavardžių tradicijos apsauga.

Prieštaringi yra tvirtinimai, kad Kalbos komisija yra „beveik išleidusi kalbos norminimą iš savo rankų ir nepajėgia atlikti jai pavesto uždavinio“: tokie tvirtinimai tarsi sėja abejones Kalbos komisijos kaip institucijos reikalingumu, tačiau jie tik dar kartą įrodo šios komisijos kaip lituanistikos mokslo bendruomenės, kuriai būdinga nuomonių ir pozicijų įvairovė, atstovaujamosios institucijos būtinybę. Kad ir kokia būtų personalinė Kalbos komisijos sudėtis, neįmanoma paneigti jos sudarymo ir veiklos principų demokratiškumo: pirma, Kalbos komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Seimas, antra, visi jie yra demokratiškai deleguoti mokslo ir studijų įstaigų atstovai, trečia, Kalbos komisijos nutarimai priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, taigi bendra komisijos nuomonė nepriklauso nuo pavienio komisijos nario, net ir pirmininko, nuomonės.

Apie komisijos darbo rezultatus vien asmenvardžių ir vietovardžių norminimo ir vartojimo srityje geriausiai kalba faktai: komisija apgynė lietuviškų moterų pavardžių vartojimo tradicijas dviejose teismo bylose – 2003-aisiais ir 2006-aisiais (pastaruoju atveju – Aukščiausiajame Teisme); skatina ir remia mokslo įstaigų ir pavienių mokslininkų darbus – pavyzdžiui, šiuo metu kuriamą elektroninę normos požiūriu įvertintų vardų bazę; rengia tradicinių vietovardžių sąrašus, finansuoja tęstinį leidinį „Pasaulio vietovardžiai“ (jau išleista „Europa“), kuriame teikiamos ir adaptuotos, ir originaliosios vietų vardų formos; nuolat konsultuoja valstybės, savivaldybių įstaigas ir piliečius asmenvardžių ir vietovardžių sudarymo ir vartojimo klausimais.

Kalbos komisija nemano, kad nedidelei grupei asmenų atstovaujantys kreipimosi iniciatoriai turi teisę tvirtinti, jog „visuomenė – visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas“ ir kad „tokio nusiteikimo žmonėms mūsų bendrinė kalba yra praradusi autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė“. Šiuos niekuo nepagrįstus kaltinimus savo kasdieniu darbu paneigia tūkstančiai Lietuvos žmonių – ne tik mokytojų, žurnalistų, rašytojų, redaktorių, vertėjų, mokslininkų, kultūros darbuotojų, politikų, bet ir mūsų jaunoji karta, lavinanti lietuvių kalbos įgūdžius mokyklos suole ar tobulinanti savo profesinę lietuvių kalbą aukštųjų mokyklų auditorijose.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

Skaitytojų vertinimai


43805. Šiaip :-) 2007-12-25 19:14
Ką čia bepridursi. Orus atskymas politikieriams (Songailai, Tamošiūnui, Urbučiui), mėginantiems spekuliuoti net ir šventais mums dalykais.

43861. milka2008-01-02 20:53
Kaip noriu, taip rašau? Dar tokios nesąmonės neteko girdėti. Gal ir neblogai būtų, bet kodėl tik pavardes rašau taip, kaip noriu? Man, be tų užsienietiškų pavardžių, dar labai nepatinka nosinės, kableliai, brūkšneliai ant Ū. O kodėl reikia rašyti tašką ant "i", jeigu ir taip visiems aišku, kad "i" be taško apskritai nebūna. O kai užsienietis taps Lietuvos piliečiu, mes, save didžiai gerbdami,perrašysime jo pavardę savaip - tegu žino asilas, kur atsidūrė! Tegu lekia skųstis į Strasbūrą. Kas mums tie anglai, amerikonai, mes ir tik mes patys sugalvojam sau taisykles, o į civilizuotą pasaulį mums nusispjaut.

43873. etna2008-01-03 12:16
Būtinai lietuvinsim visų užsieniečių, gavusių Lietuvos pilietybę, pavardes. Vien jau todėl, kad iš savo užsienių jie negautų palikimo.

44010. ir aš ten buvau2008-01-08 19:52
iš tikrųjų RS vyko be galo politizuotas spaktaklis (kyla įtarimas, kad gerb. Ozolas be valdžios kaip be Vilniaus nerimsta ir mėgina telkti nors kokią komandą). Pasijutau, tarsi būčiau atsidūrusi kokioje nors stalininėje "liaudies priešų" smerkimo akcijoje. Bet kokia opozicinė pastaba buvo sutinkama šauksmais "nutilk, išdavike", nors viešai lyg ir buvo skelbta diskudija...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:03:59 Jul 17, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba