Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-27 nr. 3333

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS KALINAUSKAS.
anapus švytėjimo
7
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis
Poezijos pavasaris 2011
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Varžtas, sidabrinė avižėlė...
arba Kaip prisisukti prie gyvenimo
12

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tradicinio Poezijos pavasario netradicinės akimirkos

KNYGOS 
• CORNELIŲ HELLĮ kalbina DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
Cornelius Hellis: „Jei dirbu mėgstamą darbą, negali būti blogai“
2
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Žodžių žemėlapiai
• EGLĖ ASTRAUSKAITĖ, VITALIJA DOLGOVA.
Paslaptingasis Murakami kodas
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų kartų kaita: paraiškos ir patirtys (2)
1

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• DANA PALIONYTĖ.
„Ataidų“ ataidai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Šiaurės Lietuvos tuštumose
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Ne(at)pažintos erdvės, sienų tyla ir entropija

PAVELDAS 
• EEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ.
Nacionalinės dailės galerijos parodoje – paminklai, kurių nėra
1

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS1

PROZA 
 JURGA TUMASONYTĖ.
Trys aklos pelytės ir kitos istorijos*
36

VERTIMAI 
• FRIEDERIKE MAYRÖCKER1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Judėjimas
4

IN MEMORIAM 
• MARIJONAS GIEDRYS
1933 03 10 – 2011 05 24
• LORETA GRAŽINA LATONAITĖ-PACKEVIČIENĖ
1934 02 14 – 2011 05 18

INFORMACIJA 
• L. Dovydėno premija – Valdui Papieviui5
• Skelbiamas internetinis haiku konkursas2
• Lietuva vienija ateičiai

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų: „Kinas – tai labai judantis melas...“
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Laiškas iš mano kino studijos
10

PROZA

Trys aklos pelytės ir kitos istorijos*

JURGA TUMASONYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš asmeninio archyvo


Šiąnakt ji miegojo prastai. Jau treji metai, kai mama pasimirė, o vis tiek kartais dar prabunda ir klauso įtempusi ausis: ar ligonė nedejuoja, ar neklajoja po butą kaip zombis. Jai sergant, baisiausia būdavo nubudus pamatyti stovinčią greta savo lovos – motina linguodavo visu kūnu ir tyliai murmėdavo.

Penkta valanda ryto. Šuo braižo nagais duris. Ji išlipa iš patalų ir, atsidariusi naktinio stalelio stalčių, išsitraukia vakar vaistinėje įsigytą pakuotę.

Į vonią papsi vanduo – viršuje džiūsta šlapi rūbai. Moteris atsitupia ir nusišlapina į stiklainį, tada išlupa plastikinę juostelę iš dėžutės ir įmerkia į skystį. Laukti reikia penkias minutes – jei du ruoželiai, reiškia, teigiamas. Ji atsisėda ant vonios krašto ir žvilgteli į veidrodį. Nepasidažiusi atrodo vyresnė – išryškėjusios raukšlelės aplink akis, išblukę antakiai, plonos, bespalvės lūpos. Jeigu bus teigiamas, paprašys Mildos, kad padėtų nuvažiuoti į polikliniką. Pameluos, kad vaikas nuo atsitiktinio vyro, su kuriuo susipažino per vasarą vykusias dukterėčios vestuves. Juk visi supras, kodėl vieniša ir pagyvenusi moteris nenori gimdyti. „Ša, Dorsai! Nelok.“ Ji paspiria koja duris, ir šuo, vizgindamas uodegą, įlenda vidun.

Moteris išplauna stiklainį, nueina į virtuvę ir įberia šuniui ėdalo. „Vienas ruoželis. Vie-nas“, – ištaria aiškiai, tarsi nežinia kam, ir užkaičia arbatinį.

Aštunta ryto. Darbe bus po geros valandos. Pylimo gatvės gale stovi ankstyvieji prekeiviai, siūlantys vaisius, cigaretes, šalikus ir kiniškas šlepetes. Iš arkų lenda apsimiegojusios prostitutės ir tūpteli ant šaligatvių bortelių. Pro jas slenka burzgiančių automobilių eilė. Tolėliau Halės turgaus laiptais lipa pensininkai ir namų tvarkytojos. Prie turgaus durų kvatoja drūtas mėsininkas, nusišluosto kruvinus nagus į prijuostę ir krapšto iš pakelio cigaretę.

Lauke du laipsniai šilumos. Eina vis dar mąstydama apie ruoželius. Rūdninkų stotelėje dega šiukšlių dėžė. „Dovanokit, katras autobusas važiuoja į Santariškes?“ –­­ klausia seneliukas vyšnine berete. „Penktas“, – sumurma moteris. Lipdama ji užkliūna už svetimo skėčio ir susiplėšo naujas kojines. Važiuodama į darbą, visada skaito knygą. Išsitraukia aptrintą Agatos Kristi detektyvą. Permeta akimis. Knygą pasiskolino iš Pauliaus sekcijos. Septynioliktame puslapyje randa bibliotekos antspaudą. Grąžinti reikėjo 2001 metais – kiek gi jam tada buvo, dvylika? Tais metais ji oficialiai išsiskyrė su Pauliaus tėvu, kuris pusmečiui išvažiavo į Ameriką ir daugiau niekada nebepasirodė. „Man čia patinka, pasiilgau“, –­ rašė viename laiške. „Tu dar surasi savęs vertą bičą“, –­ rašė paskutiniajame. Po skyrybų pardavė butą Kaune ir persikraustė į Vilnių – pas motiną, kuriai jau ryškėjo psichozės simptomai. Paulius niekada nesiskundė. Tik retkarčiais, kai grįždavo pavargusi ir aprėkdavo klejojančią mamą ar tarp kojų besimaišantį sūnų, berniukas sužaibuodavo akimis ir pradingdavo savo kambaryje.

„Kita stotelė – Baltupiai“. Apkūnus vyras atsisėda greta jos ir tenka prisispausti prie aprasojusio stiklo.

– Eina sau, kiek naktį priguldėm vaikų! Trys apendicitai, keli kaulų lūžiai, apsinuodijimai... Neturėjom laiko net arbatos užsiplikyt, – skundžiasi budėjimą baigusi Milda, kai jos susitinka persirengimo kambaryje.

Kol draugė pasakoja, moteris užsivelka baltą, chloru atsiduodantį chalatą ir pasiryškina lūpas.

– Milda, klausyk, gal gali paskolinti penkiasdešimt litų? Atiduočiau iškart po savaitės, kai tik gausiu algą.

– Bet kiek tau pinigų vien buto išlaikymas atsieina! Teisingiausia būtų, jei parduotum tą šilumą ryjančią daržinę ir įsigytum mielą butuką geresniame rajone. Sunku vienai, blemba. Reikės tave užregistruoti pažinčių svetainėje, kiek galima be vyro trainiotis! – čiauška Milda, įkišusi ranką į savo išsipūtusią rankinę. – Dar tikriausiai ir Pauliui pinigų kartais nusiunti, – sako ištraukusi lakuotą piniginę.

– Ne, čia tik dėl savęs – Paulius išsilaiko pats. Londone beveik visi studentai laisvu metu dirba.

Pamaina su gydytoju Gervinsku –­ lėtu mažakalbiu vyru. Gydytojas maigo verkiančių vaikų pilvus, rašo receptus arba spaudžia pūlinius, o ji bėgioja į registratūrą kortelių, bado venas, neša mėgintuvėlius į laboratoriją ir dezinfekuoja pacientų gultus. Iš vieno tėvo už pastangas gauna šokoladinių saldainių, kuriuos išdalina prie kabineto laukiantiems vaikams. Nė nepastebi, kad telefone blyksi trys praleisti skambučiai.

Po darbo ji užeina į prekybos centrą –­ kvepia šviežiomis bandelėmis, maloniai tarška per grindų plyteles dardantys vežimėlio ratukai.

Ką tik trumpai šnektelėjo su Pauliumi. Jis pasakojo, kad nekenčia teatro dėstytojo, kitą savaitę pristatys savo etiudą, o dabar su kambario draugu Hvangu šildosi picą. Kaip ir žadėjo, į Lietuvą grįš po dviejų savaičių – kai turės kelis laisvadienius.

„Jiems vis dar taikoma nuolaida?“ –­ paklausia įėjusi į apatinio trikotažo parduotuvę. Išėjusi iš matavimosi kabinos, prieina prie kasos ir padeda penkiasdešimties litų banknotą. „Ar tiko?“ – nusišypso pardavėja. „Savaime aišku“, – atsako ji. Grįžusi namo, išveda šunį į parką, o vakare matuojasi nusipirktą korsetą ir apžiūrinėja save veidrodyje.


* * *

Ji laukia Pauliaus oro uoste, likę dar penkiolika minučių. Nueina į damų kambarį ir, palinkusi prie veidrodžio, pirštais pavelia plaukus. Prie kitos kriauklės stovi spalvota it papūgėlė mergina ir įdėmiai žiūri. „Gal žinot, kur galima nusipirkti kontrabandinių cigarečių?“ –­ klausia keistuolė ir, nesulaukusi atsakymo, pakiša rankas po džiovintuvu.

Jie važiuoja taksi. Paulius sėdi priekyje – kalba su vairuotoju apie automobilyje skambančią muziką ir jos įtaką eismo nelaimėms. Moteris – gale. Žiūri į savo berniuką, kuris dabar jau visai suaugęs ir tikriausiai nuolat įsimylimas.

„Dorsai!“ – rikteli Paulius ir patapšnoja iš laimės išprotėjusio gyvulio snukį. Sūnus nueina į savo senąjį kambarį, pasideda krepšį, persirengia ir žygiuoja prie stalo, ant kurio pūpso vėlyva vakarienė. Ji atsisėda priešais ir stebi, kaip berniukas laižosi lūpas, juokiasi, kasosi paausį, gurkšteli vyno. Šiek tiek įsitempęs. Moteris beveik nekalba, tik glosto jį akimis. „Pauliau“, – pagaliau pasako ir užspringsta. Vaikinas nurausta, trumpam nuleidžia akis, tada staiga atsistoja ir šypsodamasis prie jos prieina. „Pasiilgau“, – sako bučiuodama kaktą. „Aš irgi“, –­ sako jis, uždėdamas rankas ant moters strėnų.

Šuo pauosto ant žemės numestus rūbus ir suinkščia.

Laikrodis rodo dvi. Pauliaus pilvas ritmingai nusileidžia ir pakyla, lūpos šiek tiek praviros – miega. Ji priglaudžia galvą prie jo peties ir žiūri į tamsą – atrodo, kad tuoj išnirs šviesiais naktiniais vilkinti motina ir ims kaukti sužvėrėjusiu balsu. Tylu. Dabar ją ir vėl graužia kaltė: dėl to, kad taip nedera, dėl to, kad jis tikriausiai taip nebemyli.

Viskas prasidėjo po motinos mirties, tada Pauliui buvo septyniolika. Sūnus nuo mažens stengėsi elgtis kaip suaugęs. „Bus savarankiškas“, – sakydavo jo močiutė. Moteris vaiką auklėjo liberaliai – dažnai pasakodavo apie savo vyrus, turėtus iki tėvo, ir merginančius dabar. Nesidrovėdavo persirengti jam matant ir mėgo vaikiškus komplimentus, apdainuojančius mamytės grožį. Pirmą kartą tai nutiko žiūrint amerikietišką serialą. Jie sėdėjo ant sofos, mirgėjo ekranas. Padėjo galvą sūnui ant peties, o jis staiga pasuko galvą ir pakštelėjo į lūpas, o tada dar kartą, ir dar. Ją sukaustė baimė ir džiaugsmas – lyg būtų maža mergaitė ir rūkytų pasislėpusi nuo mamos. Jis nemokšiškai baigė vos tik į ją įėjęs, o tada pravirko. „Ššššš“, –­ guodė sūnų, nors pati jautėsi tartum transo apimta. „Neverk“, – šluostė drėgnas akis. Po to kelias dienas vengė vienas kito. Ji nuoširdžiai bandė pamiršti, kas nutiko, ir daugiau ta tema nekalbėti. „Aš niekam nepasakosiu“, –­ pasakė vieną vakarą sūnus ir persinešė patalus į jos lovą. „Kas tas misteris nuostabusis?“ –­­ klausdavo Milda, stebėdamasi švytinčiu draugės veidu.


Ji cakteli sausu liežuviu ir atsargiai, kad nepažadintų Pauliaus, išlipa iš lovos ir įsisiaučia į chalatą. Nutipena koridoriumi į buvusį ligonės kambarį. Ant stalo stovi juodu kaspinu perjuosta motinos nuotrauka ir žiūri tiesiai į dukrą: „Varg-šas vai-kas“, – rodos, girdi motiną sakant.

Moteris nueina į balkoną ir užsidega cigaretę, rastą sūnaus striukės kišenėje. Porą kartų giliai įtraukia, kosteli, tada pažvelgia žemyn. O jei išgyvens, ir Pauliui reikės ją slaugyti? Arba išsitėkš į grindinį ir atslinkusios kiemo katės laižys jos išsiliejusias smegenis? Moterį nukrečia šiurpas, ir ji grįžta į kambarį, užverdama girgždančias balkono duris.


____________________________________
* Agatha Christie „Three Blind Mice and Other Stories“, 1950


 

Skaitytojų vertinimai


68452. Armona :-) 2011-05-30 08:45
panašu, kad autorė nemėgsta savo anytos ;)

68458. Dovis :-) 2011-05-30 09:49
Stipru.

68466. n2011-05-30 11:21
Perskaičiau pabaigą - kažkas klaikaus. Daugiau neina skaityti. Gal kas pasakytų trumpai, apie ką čia rašoma?

68467. kva2011-05-30 11:35
juokutis, jurga, kad idėjo tavo pirmo kurso fotkę su nimfos akimis ir raudono paukščio plunksnomis. pavojinga siųst, pasirodo, į litmenį savo atvaizdus, o tai ims ir ištrauks kokios trečios knygos proga mokyklinių laikų gražiakasę autorę.

68468. britva 2011-05-30 11:48
talentinga autorė. puikus stilius. tik tas gyvatė šėtonas gundo ragauti vaisius nuo uždrausto medžio

68471. Nuobodoka2011-05-30 16:58
Nepykit, bet kodel visi nebaigiantys pradeti rasyti vis suka i tabu temas?

68472. kodėl2011-05-30 17:17
vėlyva vakarienė ant stalo "pūpso", gal man kas gali pasakyt? gal ta vakarienė koks burbulas? stilius toks prastas, kad, galima sakyt, jo net nėr...

68473. jona2011-05-30 17:37
Jei rašytoja būtų mano anūkė, tai už tokių bjaurių minčių skleidimą gerokai žybtelėčiau jai rykštele per plikas blauzdas...

68474. britva - kodėl :-) 2011-05-30 17:45
stilius lakoniškas. kaip tik toks, kokio reikia dvidešimtpirmo amžiaus skubantiems žmonėms, neturintiems laiko skaitymui. žodžių mažai - minties daug. tema edipo - plačiai išplėtota praktikoj (pedofilija), bet nepaliesta kūryboj:) brandžios moters kūrinys nesiderina su pumpurėlio nuotrauka, paimta greičiausiai iš labai seno archyvo:)

68475. na2011-05-30 17:59
jei 21 amziaus skubantiems zmonems reikia tik tokio stiliaus, nes jie neturi laiko skaityti, tai kam tada jiems isvis skaityti, tegu neskaito,tegu veika ka nors kita. o jei kalbame apie sito kurinio stiliu, tai jis ne lakoniskas, jis nulinis.

68476. femina2011-05-30 18:31
be jokio vulgaraus prietaringumo perteikta postmodernios visuomenės tragedija. Galėtų autorė parašyti šiuolaikišką sofokliškai- aischilišką dramą teatrui

68481. ojei2011-05-30 20:11
senai skaiciau zigma froida lietuviskai

68482. ir iš viso :-) 2011-05-30 20:22
labai geras tekstas. labai retai tokį rasi. ir iš viso šiandien litmeny kažkoks renesansas, pradedant eilėraščiais, esė, baigiat de profundžiu

68483. nekas 2011-05-30 22:32
prastai, nors tu ką...

68485. niekui2011-05-31 07:15
puikūs argumentai, nors tu ką... pavydas bambą griaužia?:).;

68490. pavydėt ?2011-05-31 11:29
ko? :)))

68492. et - jonai2011-05-31 13:41
rykščių nereik. autorė juk tik mūsų švietimo auka. merginos nori būt modernios. o universitetai joms į galvas kemša, kad modernizmas-postmodernizmas tai progresas, o visa kita tamsybė. modernizmas, prasidėjęs sulig švietimo (iliuminati) amžiumi, kulminavęsis re-evoliucijomis, prisisodrinęs marksizmo, užsibaigė holokaustu. o tada, pakeitus kailį, marksistams įkūrus sociologijos mokslą ir persivadinus postmodernizmu ėmėsi misijos "destruktūralizuot visuomenes", Darida metodu, kad neva nepasikartotų holokaiustas, trupinant visuomenes į "mažumas", skatinant feminisčių, gėjų, anarchistų judėjimus, kuriuos apibendrinant galima būtų pavadinti TĖVO, KAIP AUTORITETO, PAŠALINIMU. tačiau pašalinus Tėvo, patriarcho, Dievo autoritetą, motinos autoritetas griūna savaime. tą ir matome iš šio kūrinio. kurinys būtų stiprus, jei būtų išryškinta ši drama: praradus tėvo autoritetą, išlieka tėvo troškulys. berniukai lengvai sugundomi dėmesingų dėdžių (homoseksualų) arba panūsta užimti tėvo vietą santykyje su motina. tačiau autorė nuėjo kitu keliu. ji mums pristato "sužydėjusią nuo laimės motiną", o po to jos suicidines mintis, kylančias iš kaltės jausmo. ir, žinoma, tą kaltės jausmą jos sąžinėje, sukelia priekaištingai žvelgianti jos motina iš nuotraukos, kitaip tariant, iš tamsybių:). o toks sprendimas ir įrodo, kad ambicingosios rašytojos protas nėra laisvas ir kad ji tėra postmodernizmo idėjų auka.

68493. dar jonai, dėl rykščių2011-05-31 13:51
Prancūzijos revoliucijos metu jaunos merginos taip pat siekė neatsilikt nuo gyvenimo, būti moderniomis. visas jas pralenkė ambicinga gražuolė Theroigne de Mericourt ir gerokai perlenkė lazdą. ją pasigavo jakobinės, išrengė nuogai ir išplakė rykštėmis tiesiog Tuilerie aikštėje.. sako, kad ji po to išprotėjo. ji nebedėvėjo daugiau drabužių ir vaikščiodavo gatvėmis, kaip gyvas priekaištas, nuoga. o gal tai buvo jos modernus protestas? kas žino?

68499. įta rimas2011-05-31 19:00
Įtariu, kad rašytojai čia neskaito vienas kjito tekstų ir jų nekomentuoja.

68503. ...2011-05-31 20:11
Rašytojai, tarkim rašantieji, užprotestavo Šiaurės Atėnų "perestroiką" ir ėmė ignoruot culture. Todėl jie dabar suvaryti į getą ir murdosi savo sultyse. Jie nebeturi temų, todėl masturbuoja savo smegenis politinių straipsnių analizėm. Tai atima džiaugsmą ir teisingą dalykų vertinimą. Kultūra privalo įtakoti politiką. Jei ji to nedaro, politika ima įtakoti kultūrą. Mūzos nerasite nei vienoje televizijos programoje. Lietuviai nihilistai ir niurzgliai tik tie, kurie stebi politines laidas su distanciniu, bet be distancijos.

68507. terra2011-06-01 04:57
dl nuotraukos - kokią autorė pateikia, tokią redakcija ir spausdina, o pumpurėlis tai ar ne pumpurėlis, tik ji pati ir gali atsakyti sau

68509. raimis2011-06-01 11:20
Dėl politikos ir kultūros. Tokioje fragmentuotoje ir į atskirus gerus suvarytoje neva visuomenėje socialinė politika ir suvienytų. Kultūra neįtakos politikos, vien ekonominė valdžia gali daugiau ar mažiau šelpti kultūrą kaip savo tautinį/ socialinį identitetą.

68510. raimis`ui2011-06-01 17:52
nejau gali tarnaut dviems kultams vienu metu - kultūrai ir katastrofų kapitalizmo, vadinamo laisva rinka, fundamentalistiniam kultui, raimi? griadi, reik išjunkt kompą. iki

68512. mūza2011-06-01 20:08
Gyvenimas imituoja meną kur kas labiau, nei menas imituoja gyvenimą. Tai faktas. Jona teisi - dalinantis mintimis, idėjomis, jos stiprėja, auga kolektyvinėje sąmonėje, o labiausiai pačiame idėjų šaltinyje. Dauguma žmonių yra kiti žmonės. Jų mintys yra kažkieno kito nuomonės. Jie gyvena mėgdžiojimą... Menas - tai vienintelis rimtas dalykas pasaulyje... nors tikras menininkas niekada nebūna rimtas... viskas, ką jis gali deklaruoti - tai jo genealumas... tik seklūs save pažįsta...juodaisiais viduramžiais kultūringas žmogus atsižadėjo kūno, moderniaisiais - sielos..

68513. femina2011-06-01 21:39
""""Kultūra neįtakos politikos, vien ekonominė valdžia gali daugiau ar mažiau šelpti kultūrą kaip savo tautinį/ socialinį identitetą."""" ------ Vadinasi "ekonominė valdžia" įdarbina kultūros darbuotojus ir nurodo ką reikia dirbti ir kaip? O rašytojas, menininkas neturi laisvo pasirinkimo? paternalistinis elgesys: iš viršaus - žemyn. Pataikavimas bosui. Nelaikymas boso sau lygiu net po darbo valandų.Taip kaip valdingas tėvas reikalauja iš vaiko tik aklo klusnumo, bet ne skatina kūrybinę saviišraišką, kuri jam padėtų būt savarankišku ir kūrybingu... Savotiška prostitucija - daryk taip kaip aš noriu, jei ne - eik velniop. Bent jau aš tokiu atveju rinkčiausi velniop. Man tokie santykiai nepriimtini. Meilė, draugystė yra, manau, didesnės vertybės nei prostitucija. Meilė ne įvergina, nedaro priklausomu, ji išlaisvina, žinoma, jei ji tikra. Netikra liepia; mylėk mane, jei ne - užmušiu.

68514. hmm...2011-06-01 22:18
Gerai parašyta, nors sūnus- meilužis, kažkas neskanaus, šventvagiška.

68515. raimis2011-06-02 09:28
Na, aukščiau ten parašiau apie viešąją, valstybinę kultūros politiką/ misiją/....o individualiai kuriama kultūra ir, žinoma, pirmiausiai, - menas, yra visai kas kita, kur menininkas yra tik savo vidinėje celėje, savo kūrinių pajautoje ir išraiškoje, ir jam net neegzistuoja jokia " valstybinė kultūros politika" kuriant....Bet ir jis atsibunda iš kūrybinės vienatvės ir daugiau ar mažiau grįžta į socialinį - politinį gyvenimą, o grįžęs jis pajunta alkį...

68516. ar kultūra gali įtakoti politiką?2011-06-02 12:26
geras klausimas. o kas aplamai yra kultūra, jei ne mūsų visų saviišraiška ir bendras dalinimasis savo požiūriu į gyvenimą? politika, tokiu atveju, turėtų būti viena iš kultūros sudedamųjų dalių. menininkai savo požiūrį išreiškia subtiliausia, bet kartu ir įtaigiausia forma. kiekvienas turi savo mąstymo sistemą, kuria šventai tiki, nes mano, jog ji padeda išgyventi. ir gina ją aršiau, nei kitą nuosavybę. netgi tada, kai ji nie kiek nepadeda išgyventi. jei netikite, paklauskite bomžų. pasiūlykite jiems receptą kaip galima gyvenimą pagerinti. garantuotai jie atskys taip; jau tik tu man neaiškink. ką jau ką, bet apie gyvenimą aš žinau viską.geriau pinigų duok. bomžas toks pat materialistas, kaip ir finansininkas. jie abu tiki pinigų galia ir tiki, kad tik šis "mesijas" gali išgelbėt jį. visokie revoliucionieriai ir svieto lygintojai irgi tuo tikėjo. bet pasaulio neišgelbėjo. tik susikeitė vietomis su išnaudotojais ir tapo tokiais pat išnaudotojais. valdantieji savas ideologijas bando primesti per propagandą. visgi net jie intuityviai jaučia, kad nei gamtos resursų, nei finansų užvaldymas nesuteiks jiems tokios galios kaip užvaldymas protų, tikėjimo. jei žmonės netikėtų, kad turtingieji turi kažkokią galią, jie jos ir neturėtų. tai mes jiems suteikiam galią, save apiplėšdami, pastatydami į lūzerio vietą. tikroji galia yra Žodyje. Žodyje nuo Dievo. Mintis, idėja yra šio žodžio sūnus. rašytrojas, poetas turi patį galingiausią ginklą. bet nemokės juo naudotis kol savo proto nepaaukos Šventai Tiesos Dvasiai. ir tik po to jam viskas bus pridėta; ir sėkmė ir tie patys pinigai ir laimė. vargas, kančia geri tik tuom, jei, atsidūrus kritinėj situacijoj padeda įvygdyt virsmą - iš ego mastymo sistemos į šventėjimo. todėl ir sakoma "per aspera ad astra." tik todėl Jėzus liaupsino vargšus - jie arčiau Dangaus Karalystės, nei tie, kurie bando karaliauti šioje žemėje kitų sąskaita. jeigu Lietuvos kultūros darbuotojai yra sunkioje padėtyje, vadinasi nuo jų turi prasidėti ir visos Lietuvos virsmas. rašytojai, poetai, gavę talentą iš Kūrėjo, privalo jį tinkamai investuoti. jei neinvestuos, bet laikys užspaudę, praras. kas turi, tam bus duota, kas neturi, iš to bus artimta ir tai ką jis turi. turėjimas įrodomas davimu, dalinimusi. dvasiniai turtai auga dalinantis, o iš paskos ir materialūs. ne atvirksčiai. politika yra kultūros pasekmė. kelios Oskaro Milašiaus frazės apie Šiaurės Atėnus įkvėpė ir palaikė sąjūdį. neužleiskite savo pozicijų tv šaumenams. tv toli gražu nėra toks nekaltas info šaltinis.

68518. Grafo2011-06-02 16:59
Viskas čia toje novelėje gerai. Laukiu knygos ;)

68519. fifa2011-06-02 17:31
Kiekvienas rašytojas - skundikas. Bet kokia literatūra yra išdavystė. Nematau kitos priežasties rašyt knygas, jei jos ne tam, kad spjautum į šulinį.

68525. erd2011-06-03 09:46
Teko matyti indų filmą, kuriame motina tokiu jausmų rakursu paguodžia sūnų, bet po to ji ne švyti, nesikankina, o paauklėtam sūnui padeda rasti savo gyvenimo meilę.

68527. ?2011-06-03 20:53
o kodėl antraštė agato kristi?

68530. geras2011-06-04 10:05
Na ir Jurga, prisisapnavo jos išplėstos akys, ryte paširdžiuose sukrebždėjo spindulinis nervas, tai ir persinešiau patalus į jos lovą.

68532. to geras2011-06-04 20:20
jei parirūpintų savo mityba, tai būtų pienas ir kraujas. Joks patinas neatsilaikytų. Jaučiu anksčiau taip ir buvo. O dabar?

68534. to to to 2011-06-05 02:58
banalybė. bet tegu gyvena...

68537. pasidygėjęs>>erd2011-06-05 20:43
sakyk ką nori, vis tiek neskanu...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
2:39:18 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba