Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-27 nr. 3333

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS KALINAUSKAS.
anapus švytėjimo
7
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis
Poezijos pavasaris 2011
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Varžtas, sidabrinė avižėlė...
arba Kaip prisisukti prie gyvenimo
12

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tradicinio Poezijos pavasario netradicinės akimirkos

KNYGOS 
• CORNELIŲ HELLĮ kalbina DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
Cornelius Hellis: „Jei dirbu mėgstamą darbą, negali būti blogai“
2
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Žodžių žemėlapiai
• EGLĖ ASTRAUSKAITĖ, VITALIJA DOLGOVA.
Paslaptingasis Murakami kodas
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų kartų kaita: paraiškos ir patirtys (2)
1

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• DANA PALIONYTĖ.
„Ataidų“ ataidai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Šiaurės Lietuvos tuštumose
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Ne(at)pažintos erdvės, sienų tyla ir entropija

PAVELDAS 
• EEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ.
Nacionalinės dailės galerijos parodoje – paminklai, kurių nėra
1

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS1

PROZA 
• JURGA TUMASONYTĖ.
Trys aklos pelytės ir kitos istorijos*
36

VERTIMAI 
 FRIEDERIKE MAYRÖCKER1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Judėjimas
4

IN MEMORIAM 
• MARIJONAS GIEDRYS
1933 03 10 – 2011 05 24
• LORETA GRAŽINA LATONAITĖ-PACKEVIČIENĖ
1934 02 14 – 2011 05 18

INFORMACIJA 
• L. Dovydėno premija – Valdui Papieviui5
• Skelbiamas internetinis haiku konkursas2
• Lietuva vienija ateičiai

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų: „Kinas – tai labai judantis melas...“
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Laiškas iš mano kino studijos
10

VERTIMAI

FRIEDERIKE MAYRÖCKER

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gyčio Norvilo paišas



Friederike Mayröcker (g. 1924) – viena žymiausių austrų poečių, parašiusi ir romanų, apsakymų, pjesių, knygų vaikams. Jos bibliografija – kone devyniasdešimt knygų. Yra gavusi visas įmanomas Austrijos literatūrines premijas, tarp jų – ir 2001 m. Georgo Büchnerio premija.
Poetė dažnai naudoja dada koliažo, autofiksacijos principą, neretai žaidžia sąskambiais, jai artima avangardo stilistika. Eilėraščiai kartais primena milžinišką vaizdų griūtį.




          Atgal pas tave mano miręs vaike


          aš turiu vaiką šis guli palaidotas
          dviem mėlynom akim-akim
          dviem akim kvapiųjų flakonų spalvos
          plėšrūs Etiopijos paukščiai būriuojas
          aplink jo dvi mėlynas akis taikydamies jas išlesti
          o mažos gulbės iš Seckau
          kurios ketino atskristi krikštynoms
          patraukė atgal
          mano nuostabus miręs vaikas gulėjo prie manęs
          alsavo kiaurai mane
          girdėjau jo pratisus mieguistus kvėpsnius
          tai buvo panašu į lapų šnaresius medžiuos vasarą
          kai jis ir aš tūnojome po tų vasaros medžių pastogėmis
          ir šniokštė brangakmenių žalsvumo lapai
          o jis žiūrėjo į mane savo mėlynomis akimis
          tuomet medžiai vis šniokštė ir šniokštė:
          ir greit guls negyvas...
          tada pašarvojome jį bažnyčioje
          jis turėjo tik menką langelį
          pro kurį žiūrėjo
          tai mano vaikas
          jo vardas it mėlynas dangus ir rožiniai debesys
          ir ryto vėjas pavasarį ir lapai šniokščiančiose viršūnėse
          ir narcizas ir vaiski diena
          nors ir užspausdavau jam akis
          akių vokai vėl ir vėl prasiverdavo
          jo akys švietė mėlynai nosis – apvalaina mažutė
          pusiau pravira burna su dviem gražiais dantimis
          tai buvo berniukas
          dovana kokios niekad neturėjau
          myliu jį labiau visko
          jis miręs
          jis niekad nebegrįš
          į mano kairę ranką į mano dešinę ranką į abi mano rankas
          prie mano krūtų prie manęs gulėdamas aš palinkus virš jo
          visi paukščiai visi upeliūkščiai visi akmenys visi debesys ir dūmai
          veržias prie langelio ir žiūri į mano mirusį vaiką
          aš pinu jam pienių vainiką
          rezgu jam minkštą kraitelę jo veidui
          jo mėlynas akis pasodinsiu į žemę
          it porą žydinčių krokų
          jo šviesius plaukus laistysiu
          jo nosį jo burną jo odą pakreiksiu
          jo kelius ir šlaunikaulius
          jo nagus jo rausvas blyškias vieteles alkūnių linkiuos
          jis žaidė su asilėliu ir mažu arkliuku garbanotais karčiais
          su dryžuota sraige ant kelio
          ir pūtė į ragelius
          šmaikščiai išstatė drugio čiuptuvus
          ir dalinosi su alyvų krūmais
          lietaus debesis sodrius gražiausius siestų debesis balkonus
          jis pažinojo vardais
          ir žymėjo juos it Miro: „s5“, „s5“, „s5“, daug ką
          nuolat praleisdavo
          pašėlusiais šuoliais mesdavos nuo vieno avies snukio prie kito
          iki išsitaršydavo vilnos
          ranka godžiai šiaušdavo vandenį
          aš kaip dera siuvau jo šukuoseną
          jis išsitraukė juodą vėliavą
          ir įtaisė savo šakutės kotą
          ją pasiuntė romiai klajojančiam Velykų avinėliui
          ir keliavo išsirpusio putino krūmo nužymėtu paviršiumi
          dažnai praeidavo prošal su mano mėlynu skėčiu

          (jis miręs jis visas mano)



          pragariškas vasaris


          mažų
          skruzdėlyčių čia nė kvapo, tu
          šauki, kurios mane vis pažadina,
          miegas yra maža mirtis, žiūriu
          į virš grindinio
          šokantį nurudusį
          pernykštį lapą,
          sena suklypus moteris, žalio
          milo kulkšnis siekiančiu
          paltu, rankoj laiko didžiulį žalią
          žiedinį kopūstą
          rūpestingai it...
          vaiko galvą

          katė lange žiūrėjo
          man įkandin



          dabar vis dažniau esu sumautos nuotaikos


          manęs nedžiugina, kai kas nors man atsiunčia
          išdžiovintų gėlių
          arba 200 milijonų metų senumo vulkaninio smėlio,
          manęs nedžiugina gėlės prie mano durų
          gėlių puokštės, kai kas nors mane užtinka –
          tokie ženklai man prarado bet kokią
          prasmę, virtę tuščiais pretenzingais gestais.
          Net nežinau, kur aš ir kaip, žinau tik,
          kad senas PIANO PONY yra mano kometa
          ir verkia kartu su manim.



          besikartojanti scena


          pakrikę... nervai...
          pasakė jis kai jo paklausiau
          ką man pasakyti
          kad jis negalįs ateiti

          išsyk atminty
          išniro vaizdas, jis
          sėdi kambary,
          galva ir rankom
          kala
          trūkinėjantį plokštelių
          muzikos ritmą,
          pirmyn ir atgalios,
          kaip kadais
          ant besisupančio
          medinio arkliuko,
          džiūgaujantis vaikas


                Ernstui Jandliui



          * * *


          NUVYS KAIP ŽOLĖ
          ir mano ranka ir vyzdys
          nuvys kaip žolė · mano koja ir mano plaukai mano
          tyliausias žodis
          nuvys kaip žolė · tavo lūpos tavo lūpos
          nuvys kaip žolė · tavo žvilgsnis į mane
          nuvys kaip žolė · mano skruostai mano skruostai
          ir mažutis gėlės žiedas
          kurį tu užpiešei baltu nuvys kaip žolė
          nuvys kaip žolė · tavo lūpos tavo purpurinės lūpos
          nuvys kaip žolė · bet naktis bet migla bet apkūnumas
          nuvys kaip žolė nuvys kaip žolė



          * * *


          GELTONA GLADIOLĖ
          yra mano siela
          geltonas perlas
          yra mano siela
          geltonas miškas pilnas
          klevo lapų
          yra mano siela

          ankščiau mano siela buvo
          raudona
          arba mėlyna
          arba žalia
          arba nubalus it
          pavasaris

          dabar
          mano siela geltona.



          kiparisai


          vijasi
          išbalę,
          paukštis
          girgžda
          miške –
          aplink kaklą
          švelni nežinia kai
          pumpuras
          vysta



          mėnulio kūnas


          nušvytruoja
          aukštyn ir smilksta
          paukščių medy
          giesmė ankstyvą
          gegužy atviroj
          aky



          gvazdikais


          vis labiau vis
          labiau mojantys
          krūmai violetas
          geltonis žėrinti
          saulė juos klupdo
          ant kelių


              Ottui Breichai


Iš vokiečių kalbos vertė GYTIS NORVILAS

 

Skaitytojų vertinimai


68531. geltona gladiolė sutrikusi2011-06-04 12:48
ankščiau mano siela buvo? Gal anksčiau? Neturėtų tai sielai būti ankšta.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
2:39:14 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba