Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-27 nr. 3333

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JONAS KALINAUSKAS.
anapus švytėjimo
7
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis
Poezijos pavasaris 2011
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Varžtas, sidabrinė avižėlė...
arba Kaip prisisukti prie gyvenimo
12

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tradicinio Poezijos pavasario netradicinės akimirkos

KNYGOS 
• CORNELIŲ HELLĮ kalbina DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
Cornelius Hellis: „Jei dirbu mėgstamą darbą, negali būti blogai“
2
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Žodžių žemėlapiai
• EGLĖ ASTRAUSKAITĖ, VITALIJA DOLGOVA.
Paslaptingasis Murakami kodas
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų kartų kaita: paraiškos ir patirtys (2)
1

KINAS 
 ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• DANA PALIONYTĖ.
„Ataidų“ ataidai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Šiaurės Lietuvos tuštumose
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Ne(at)pažintos erdvės, sienų tyla ir entropija

PAVELDAS 
• EEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ.
Nacionalinės dailės galerijos parodoje – paminklai, kurių nėra
1

POEZIJA 
• RIMGAUDAS VALENTINAS GRAIBUS1

PROZA 
• JURGA TUMASONYTĖ.
Trys aklos pelytės ir kitos istorijos*
36

VERTIMAI 
• FRIEDERIKE MAYRÖCKER1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Judėjimas
4

IN MEMORIAM 
• MARIJONAS GIEDRYS
1933 03 10 – 2011 05 24
• LORETA GRAŽINA LATONAITĖ-PACKEVIČIENĖ
1934 02 14 – 2011 05 18

INFORMACIJA 
• L. Dovydėno premija – Valdui Papieviui5
• Skelbiamas internetinis haiku konkursas2
• Lietuva vienija ateičiai

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų: „Kinas – tai labai judantis melas...“
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Laiškas iš mano kino studijos
10

KINAS

Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje iki birželio 1 d. veiks apžvalginė paroda, skirta Lietuvos kino šimtmečiui.

ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Laisvė“. 2000
Iš kairės: aktorius Valentinas Masalskis,
režisierius Šarūnas Bartas


Tęsinys. Pradžia 19 numeryje


Devintajame dešimtmetyje režisierių gretas papildė Raimundas Banionis ir Romualdas Lileikis. Tvyrojo M. Gorbačiovo pertvarkos nuotaikos, tad jaunieji kūrėjai turėjo didesnę saviraiškos laisvę. R. Banionis sukūrė tyros meilės istoriją „Mano mažytė žmona“ (1984), vėliau ėmėsi Vytauto Petkevičiaus „Šešiolikmečių“ (1986). 1990 m. jis pasiryžo išsakyti pilietinę poziciją filmu „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, bet jau Nepriklausomybės atgavimo metais.

R. Lileikis su Stasiu Motiejūnu 1989 m. sukūrė subtilų filmą „Aš esu“, pelniusį tarptautinį apdovanojimą. Devintajame dešimtmetyje naujų vėjų į lietuvių kiną įpūtė teatro režisierius Jonas Vaitkus, Maskvoje baigęs Aukštuosius kino režisūros kursus. 1985 m. jis sukūrė filmą „Zodiakas (M. K. Č. Zodiakas)“, 1987 m. – muzikinį filmą „Don Žuanas“, 1990 m. – „Strazdas – žalias paukštis“. Jo filmai išsiskiria sudėtinga stilistika, vizualumu, dažnai ir statika.

Grįžęs iš Maskvos, V. Žalakevičius vėl įsiliejo į lietuvių kiną ir sukūrė filmą „Atsiprašau“ (1982) kaip atsiprašymą už abejingumą, klajones ir išdavystes. Su Eugenija Šulgaite, Vaclovu Blėdžiu, Kostu Smoriginu, Nijole Oželyte, Donatu Banioniu jame vaidino režisieriaus bičiuliai iš Maskvos, aktoriai Aleksandras Kaidanovskis ir Jelena Solovej. 1987 m. V. Žalakevičius režisavo filmą „Savaitgalis pragare“ pagal seniai sukurtą novelę, bet pablogėjusi sveikata stabdė jo darbą, tad Almantui Grikevičiui ir Avtandilui Kvirikašviliui jis pavedė filmuoti ir montuoti dalį filmo.

Sovietmetis, nepaisant griežtos cenzūros ir kišimosi į kūrybinį procesą, užgrūdino kūrėjus, išmokė kovoti už savo kūrybą. Tais metais susiformavo talentingų režisierių ir operatorių „kohorta“: V. Žalakevičius, R. Vabalas, A. Žebriūnas, A. Puipa, A. Araminas, G. Lukšas, M. Giedrys, operatoriai Jonas Gricius, Jonas Tomaševičius, Algimantas Mikutėnas, Algimantas Mockus, Donatas Pečiūra, Viktoras Radzevičius. Jų pastangomis kine išaugo ir išsiskleidė daugybė talentingų aktorių.

Parodoje galima pamatyti ir įdomesnių mūsų kūrėjų kino festivalių prizų. Deja, daugumos sovietmečio apdovanojimų rasti nepavyko, nes jie retai patekdavo į filmą kūrusio režisieriaus rankas. Nors kiekvienas laimėjimas festivalyje autoriui yra brangus ir reikšmingas, iš eksponuojamų prizų išskirtina S. Dariaus ir S. Girėno statulėlė, kuria Sąjungos festivalyje apdovanotas R. Vabalas už filmą „Skrydis per Atlantą“. Vokiečių okupacijos metais abiejų lakūnų kūnai buvo slepiami nuo vokiečių, o pokario metais jų paminklas nugriautas sovietų, apie S. Darių ir S. Girėną buvo draudžiama rašyti ir pasakoti. Tik 1983 m., spaudžiami emigravusių lietuvių ir atkaklaus mūsų kino kūrėjų entuziazmo, partijos funkcionieriai sutiko, kad skrydžio 50-mečiui apie tautos didvyrius būtų sukurtas vaidybinis ir dokumentinis filmai. Sąjungos sportinių filmų festivalis tais metais vyko Lietuvoje, Kaune, tad „Skrydis per Atlantą“ atstovavo LKS sportinės tematikos filmams (S. Dariaus ir S. Girėno skrydis buvo registruotas kaip aviacijos sporto rekordas). Filmas apdovanotas Pagrindiniu festivalio prizu, rodančiu, kad kauniečiai jam buvo iš anksto pasiruošę. Tuo metu tai buvo reikšminga ne vien kaip kinematografijos pergalė.

Parodoje eksponuojama didžiulė medinė vaza su gintaro inkrustacijomis. Tai tipiškas nacionalinės to laikotarpio suvenyrikos pavyzdys. Ši vaza – pereinamasis prizas už geriausią dokumentinį metų filmą. 1979–1983 m. Šilutės rajono Juknaičių tarybiniame ūkyje Valstybinis kinematografijos komitetas ir Kinematografininkų sąjunga kasmet rengdavo LKS dokumentinių filmų konkursą, kuriame išrinkdavo geriausią dokumentinį tų metų filmą. Jo režisieriui atitekdavo ši pereinamoji vaza. Tik todėl, kad ji buvo perduodama ir laikoma Kinematografininkų sąjungoje, šiandien galime ja gėrėtis – prizas perduotas muziejui.

Penktoji parodos salė skirta šiuolaikiniam vaidybiniam lietuvių kinui, sukurtam po 1990 metų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sąlygos finansuoti, kurti ir platinti lietuviškus filmus pasikeitė. LKS prarado monopoliją – pradėjo steigtis daug mažų nepriklausomų studijų. Kinas nebecenzūruojamas, bet valstybė menkai finansavo filmų kūrimą. Per metus būdavo sukuriama maždaug po du vaidybinius ir trumpo metro filmus. Prie naujų sąlygų prisitaikė tik pora vyriausiosios kartos režisierių, jie sukūrė paskutinius savo filmus: V. Žalakevičius – „Žvėrį, išeinantį iš jūros“, 1992 m. laimėjusį prizus Šiaurės šalių festivalyje Ruane ir Gubio kino festivalyje Italijoje, ir R. Vabalas – filmą „Miškais ateina ruduo“ (1990). Prizą, Ruane gautą už filmą „Žvėris, išeinantis iš jūros“, matome šios salės viduryje. Šalia – tarptautinio filmų festivalio „Umbriafiction TV“ (Italija) prizas Jonui Tomaševičiui už geriausią to paties filmo operatoriaus darbą.

Kine liko ir keli viduriniosios kartos režisieriai – G. Lukšas, A. Puipa, J. Vaitkus, R. Banionis, Andrius Šiuša. Pradėjo kurti jaunieji – Šarūnas Bartas, Audrius Juzėnas, Valdas Navasaitis, Kristijonas Vildžiūnas ir kiti. Vieni jų baigę mokslus Maskvoje, Tbilisyje, stažavęsi užsienyje, kiti – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Kino ir televizijos katedroje (ją 1993 m. įkūrė Lietuvos dokumentinių filmų režisierius H. Šablevičius, formavo režisieriai V. Žalakevičius, A. Žebriūnas ir operatorius J. Gricius). Jaunosios kartos filmai išsiskiria kaip kosmopolitiški, jaučiama režisierių saviraiška. Š. Bartas, dar 1989 m. įkūręs pirmąją nepriklausomą studiją „Kinema“, filmus kuria ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Juose dažnai vaidina užsieniečiai ir neprofesionalūs aktoriai (tai matoma net iš parodoje eksponuojamų nuotraukų). Jo filosofiniuose filmuose herojų pojūčiai, pasaulio pažinimas nesiejamas su konkrečia vieta ar išplėtotu siužetu, o įspūdingas peizažas atlieka ypatingą vaidmenį –­ jis derina vaidybinio, dokumentinio ir antropologinio kino elementus. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš filmų „Trys dienos“ (1991 m. FIPRESCI Berlyno kino festivalio prizas), „Laisvė“ (2000 m. Venecijos kino festivalio specialus prizas), „Septyni nematomi žmonės“ (2005 m. „Kinošoko“ kino festivalio Aleksandro Kniažinskio prizas Š. Bartui už geriausią operatoriaus darbą).

Filosofiniai žmogaus egzistencijos apmąstymai atsispindi ir naujesniuose filmuose – A. Šiušos „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m. Liubeko kino festivalio Didysis prizas), V. Navasaičio „Kiemas“ (1999 m. FIPRESCI „Arsenals“ kino festivalio prizas), K. Vildžiūno „Aš esi tu“ (2006). Paskutinįjį dešimtmetį kiną kuria Kęstutis Gudavičius („Keturios susikertančios tiesės“, 2006), Ignas Miškinis („Diringas“, 2006; „Artimos šviesos“, 2009), Mantas Verbiejus („Mano Saračka“, 2003), Giedrė Beinoriūtė, Kristina Buožytė ir kiti režisieriai, baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Filmuose jie kalba apie dabartinius įvairių socialinių sluoksnių miesto žmones. Jų kūriniai išsiskiria originalia leksika ir greitu tempu.

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje vaidybinius filmus pradėjo kurti ir moterys –­ Janina Lapinskaitė, Inesa Kurklietytė, Jūratė Samuolytė, G. Beinoriūtė ir K. Buožytė. Trys pastarosios režisierės yra gavusios lietuvių kino prizus – „Sidabrines gerves“. Parodoje matome 2008 m. „Sidabrinę gervę“ už K. Buožytės filmą „Kolekcionierė“. Apdovanojimą iniciavo AVAKA (Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija), o statulėlę sukūrė skulptorius Audrius Liaudanskas. Kine ir televizijoje gerve vadinamas įrankis, skirtas filmuoti judančia kamera. Režisierės moterys praturtino kiną naujomis temomis ir ryškiais, psichologiniais moterų personažais. Aistringas moters pasaulis atskleidžiamas ir A. Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ (pagal Jurgos Ivanauskaitės romanus, 2007).

Atkūrus Nepriklausomybę, režisieriai galėjo prabilti apie skaudžius istorinius įvykius, žmogaus likimą fašistinėje ir sovietinėje Lietuvoje. Eksponuojamos fotografijos iš filmų „Dievų miškas“ (rež. A. Pui­pa, 2005), „Vilniaus getas“ (A. Juzėnas, 2005), „Kai aš buvau partizanas“ (rež. Vytautas V. Landsbergis, 2008), „Duburys“ (rež. G. Lukšas, 2009), „Išakėtas krantas“ (rež. Tomas Donela, 1991), „Džiazas“ (rež. R. Banionis, 1992). Mažiesiems žiūrovams sukurti šį laikotarpį atspindintys filmai „Balkonas“ (G. Beinoriūtė, 2008) ir „Varnų ežeras“ (I. Kurklietytė, 2007).

Trumpametražių filmų yra sukūrę Australijos kino, televizijos ir radijo mokyklos absolventas Tomas Donela (1991, „Išakėtas krantas“), Prahos kino akademijos absolventas operatorius Ramūnas Greičius (2004, „Baltos dėmės mėlyname“, matome jo prizą iš Forli (Italija) „Sedicicorto“ tarptautinio kino festivalio) ir Ignas Jonynas (2003, „Sekmadienis toks, koks yra“; 2006, „Šokantis kirminas“).

Šiuolaikinis lietuvių kinas išsiskiria aukšta vaizdo kultūra, puoselėjama įvairių kartų kino operatorių: Algimanto Mikutėno (Bratislavos kino festivalio prizas už filmą „Ir jis pasakė jums sudie“, 1993), Viktoro Radzevičiaus („Kinošoko“ festivalio prizas už filmus „Elzė iš Gilijos“, 1999, ir „Vilko dantų karoliai“, 1997), Ramūno Greičiaus („Kinošoko“ festivalio prizas už filmą „Baltos dėmės mėlyname“, 2004), Rimvydo Leipaus („Kinošoko“ festivalio prizas už filmą „Kiemas“, 1999), Vlado Naudžiaus („Kinošoko“ festivalio prizas už filmą „Aš esi tu“, 2006, „Sidabrinė gervė“ už filmą „Perpetuum mobile“, 2008).

Atsivėrus sienoms, kino kūrėjai gali rodyti savo kūrinius ir dalyvauti įvairių šalių kino festivaliuose, kurių apdovanojimus neretai ir laimi. Lietuvių filmai ne kartą rodyti Kanų, Venecijos ir Berlyno festivaliuose. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir prisijungus prie tarptautinių kino organizacijų, atsirado galimybių finansinės paramos ieškoti užsienyje ir kurti filmus, bendradarbiaujant su įvairiomis šalimis.

Parodoje lankytojai gali pamatyti antrosios XX a. pusės lietuvių dokumentinio kino kūrėjų nuotraukų. Muziejus beveik neturi dokumentikos kadrų, todėl parodoje eksponuojamos dokumentinių filmų režisierių ir operatorių nuotraukos iš filmavimų. Įdomu pamatyti ir pokario metais dirbusių, šiandien primirštų žmonių veidus.


B. d.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
2:39:13 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba