Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-11 nr. 3288

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALDEN NOWLAN.
Eilėraštis apie stebuklus
15
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Su PETRU VYŠNIAUSKU kalbasi VYGANTAS ŠVOBA.
Penkiasdešimt metų su smuiko raktu
2

BIRŽELIO 14-AJAI 
• GINTARĖ KAPLIUKAITĖ.
Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai
20

KNYGOS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Jie tebeklaidžioja labirinte
2
• IRENA POTAŠENKO.
Atsargiai, rankraščiai nedega!
3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Jaunasis Izraelio kinas
1

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Apie kompiuterius teatre
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Keli „pasipliuškenimai“ „banguojančiuose“ spektakliuose vaikams

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Priešpaskutinė Andriaus Kviliūno vakarienė
1
• REMIGIJUS VENCKUS.
Reali ir neegzistuojanti Hario Branto tikrovė

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Nežinomas Georgas Friedrichas Händelis
• JONAS BRUVERIS.
Apie Händelio „Serse“...
1

PAVELDAS 
 NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Jono Rimšos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“

POEZIJOS PAVASARIS 
• GITANA NOTRIMAITĖ.
Trumpa XX amžiaus Klėjos ir Kaliopės seserystės istorija
5

POEZIJA 
• JULIJA GULBINOVIČ.
10

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Iš „Mėginimų nuskinti dieną“
4

VERTIMAI 
• IVAN ŠTRPKA.
• DANIEL JONAS.
• LUIS FILIPE CRISTOVAO.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Būtis
7

KULTŪRA 
• Užutrakio rūmus nuspalvins „Menamos istorijos“
• Rašytojams – galimybė laimėti stažuotę Vokietijoje1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Klasė
7

DE PROFUNDIS
De profundis, Domine, koks aš kvailys!
(Arthur Rimbaud. „Sezonas pragare“)
 
• ALBERTAS SKYRELIS.
Epigramos
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai3

Šatėnų prieglobstis 
• Dvyliktoji savaitė33

PAVELDAS

Jono Rimšos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“

NIJOLĖ TUMĖNIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jono Rimšos paveikslas „Tamure (Meilės šokis)“. Apie 1972–1974
Prezidento Valdo Adamkaus nuosavybė

      Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) birželio 10 – rugsėjo 5 d. eksponuojama Jono Rimšos kūrybos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“. Apie ją pasakoja parodos kuratorė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė.

Jonas Rimša (1903–1978) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu“. Jam suteiktas ir Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulas. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos valstybės įstaigoms. Didžiulis J. Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas“ (1948) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, pas privačius asmenis. Gyvenimo aplinkybių nublokštas į tolimus kraštus, jis niekada neužmiršo Lietuvos, svajojo joje apsilankyti. 1938 m. tris savo paveikslus Rimša atsiuntė į IV rudens dailės parodą Kaune. Lietuvai padovanojo ir visus savo dirbtuvėje turėtus geriausius paveikslus, pas jį viešint tuometiniam Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Pranui Gudynui.

Susidomėjęs senovės inkų imperijos civilizacija, jis daug keliavo po Argentiną, Boliviją, Ekvadorą ir Peru, kur Andų kalnų šlaitais 500–2500 metrų aukštyje driekiasi Jungaso priekalnės, besitęsiančios beveik iki Bolivijos sostinės La Paso. Stiprų įspūdį jam darė ir inkų kultūros židinio Kusko žmonės, jų rūstūs valingi veidai, spalvingi ornamentais puošti drabužiai. Dailininkui teko iš arčiau pažinti gilias kultūros tradicijas ir kalbą išsaugojusią senovės indėnų tautą –­ aimarų gentį, Pietų Amerikos indėnus, gyvenusius Bolivijos ir Peru teritorijoje aplink Titikakos ežerą. Tapytoją, atvykusį nuo šiaurinės Baltijos jūros krašto lygumų, žavėjo ir įkvėpė buvusios inkų imperijos egzotika – aukštų kalnų peizažas su vešlia džiunglių augalija slėniuose, rūkuose skendinčiais miškais ir kriokliais, inkų istorija. Tai, kad dailininkas nepasuko abstraktaus meno keliu, o mokė mylėti ir gerbti indėnus, vertinti senąją jų kultūrą, šalies istoriją ir gamtą, lėmė, jog bolivai iki šiol brangina menininko kūrybinį palikimą, o jo autorių vadina „meno misionieriumi“. Rimša, šalia Guzmáno de Rojaso, laikomas stipriausiu bolivų dailininku, vienu iš geriausių visoje Iberoamerikoje.

J. Rimša gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasų miestelyje, augo Kaune. Paklusdamas tėvo valiai, Vienoje baigė geriausią siuvimo ir kirpimo mokyklą, po to, galvodamas apie meno mokslus, išvyko laimės ieškoti svetur. 1931–1934 m. mokėsi tuo metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių dailės akademijoje („Academia Nacional de Bellas Artes in Buenos Aires“)*. 1943 m. Sakrės mieste dailininkas įsteigė meno mokyklą, jai vadovavo. Po metų, valstybei pritrūkus lėšų, mokykla uždaryta. Tada Rimša, atsirinkęs dvidešimt vieną gabiausią savo mokinį, įsteigė privačią dailės mokyklą („Curso Superior de Bellas Artes“). Ji veikė iki 1951 m. Šios mokyklos auklėtiniai tarp menininkų tapo žinomi kaip „Rimšos grupė“. Mokiniams pats teikė materialinę paramą, į Europą toliau mokytis J. Rimša savo lėšomis išsiuntė ne vieną talentingą Bolivijos dailininką, iš kurių žymiausi: Graciela Rodo-Boulanger, Mario Eloy Vargas ir Juanas Ortega Leytonas.

Nerami ieškotojo dvasia skatino Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti apie naują kūrybos etapą. Apie esminį lūžį savo tapyboje menininkas prabilo atšventęs 50-ties metų sukaktį. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė parašytos monografijos apie jį išleidimą. Buvo vienišius. Darbštus. Dailininkas yra nutapęs beveik 1 000 paveikslų, surengęs daugiau nei 30 individualių kūrybos parodų.

Noras keliauti, troškimas pažinti senąsias primityvias kultūras Rimšą nuvedė ir į Taitį, kur kūrybinio įkvėpimo ieškojo prancūzų dailininkas Paulis Gauguinas. Nors taitiečių gyvenimas, veikiamas civilizacijos, nuo P. Gauguino laikų buvo pasikeitęs, tačiau atrastas kitas pasaulis tapytoją įkvėpė naujai kūrybai. Taityje sukurti meniškai stipriausių kūrinių apmatai, pagal kuriuos, sugrįžus į Santa Moniką (Kalifornija), buvo nutapyti paveikslai. Apsistojęs P. Gauguiną sužavėjusioje saloje, J. Rimša neliko šio dailininko šešėlyje, nes surado savo temas ir savą meninį matymą. Tapytojas daug dėmesio skyrė šventėms, šokiams, ypač meilės šokiui tamure, kuris P. Gauguino laikais buvo uždraustas. Abu šie menininkai nemėgo šiuolaikinės civilizacijos ir bėgo nuo jos. P. Gauguinas Taityje – rojaus šalyje – ieškojo europietiškos simbolikos. J. Rimšai svarbiausia buvo tapyba – spalva, ritmas, judesių arabeska – visa tai, kas išreiškia taitiečių pasaulį. Todėl ir šiandien jo kūryba savitu sodriu spalvingu koloritu, tvirtai, pagal ypatingą muzikalų ritmą suręstomis kompozicijomis kelia pasigėrėjimą, praplečia mūsų akiratį, keičia stereotipinį archajiškų kultūrų supratimą, atveria jų gyvenimo ir gamtos specifiką.

Organizuojant parodą, pavyko surinkti 105 J. Rimšos kūrinius. Menininkas Lietuvos dailės muziejui padovanojo 23 paskutiniojo, brandžiausiojo, savo kūrybos dešimtmečio paveikslus. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus vieną paveikslą yra įsigijęs iš 1938 m. vykusios IV rudens dailės parodos. Šiam muziejui paveikslus, atvežusi iš JAV, perdavė Beatričė Kleizaitė-Vasaris: penkis iš privačios Liucijos Andrijauskaitės-Grišonienės rinkinio ir vieną iš Draugijos užsienio lietuviams remti. Dauguma parodos eksponatų (75 iš 105) priklauso privatiems asmenims, kurie, susirūpinę tolesniu J. Rimšos kūrinių likimu, įsigijo juos dažniausiai užsienyje. Keturiolika paveikslų priklauso Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui, besirūpinusiam dailininku Amerikoje, rėmusiam jį. Daugiausia paveikslų yra įsigijęs Rolandas Valiūnas (net 38), Edmundas Armoška yra surinkęs trylika, Vilius Kavaliauskas – penkis, G. Petraitis –­ du, o Andrius Liakas, Egidijus Jakubauskas ir Vladas Žukas – po vieną.

Tokia retrospektyvinė Rimšos kūrybos paroda, aprėpianti jo gyvenimą, atspindinti kūrybos kelią, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. 1999 m. „Vartų“ galerijoje vykusioje parodoje žiūrovai galėjo susipažinti tik su paskutiniojo dešimtmečio darbais. Dabar surengta paro­da padės įvertinti visą dailininko kūrybą ir pirmiausia lietuvių išeivijos meninio palikimo kontekste.

____________________________________
* Pažėraitė K. „Dailininko Jono Rimšos gyvenimo bruožai“. – „Draugas“, 1952 m. rugpjūčio 16 d.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 9 
2:38:53 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba