Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-11 nr. 3288

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALDEN NOWLAN.
Eilėraštis apie stebuklus
15
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Su PETRU VYŠNIAUSKU kalbasi VYGANTAS ŠVOBA.
Penkiasdešimt metų su smuiko raktu
2

BIRŽELIO 14-AJAI 
 GINTARĖ KAPLIUKAITĖ.
Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai
20

KNYGOS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Jie tebeklaidžioja labirinte
2
• IRENA POTAŠENKO.
Atsargiai, rankraščiai nedega!
3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Jaunasis Izraelio kinas
1

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Apie kompiuterius teatre
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Keli „pasipliuškenimai“ „banguojančiuose“ spektakliuose vaikams

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Priešpaskutinė Andriaus Kviliūno vakarienė
1
• REMIGIJUS VENCKUS.
Reali ir neegzistuojanti Hario Branto tikrovė

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Nežinomas Georgas Friedrichas Händelis
• JONAS BRUVERIS.
Apie Händelio „Serse“...
1

PAVELDAS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Jono Rimšos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“

POEZIJOS PAVASARIS 
• GITANA NOTRIMAITĖ.
Trumpa XX amžiaus Klėjos ir Kaliopės seserystės istorija
5

POEZIJA 
• JULIJA GULBINOVIČ.
10

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Iš „Mėginimų nuskinti dieną“
4

VERTIMAI 
• IVAN ŠTRPKA.
• DANIEL JONAS.
• LUIS FILIPE CRISTOVAO.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Būtis
7

KULTŪRA 
• Užutrakio rūmus nuspalvins „Menamos istorijos“
• Rašytojams – galimybė laimėti stažuotę Vokietijoje1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Klasė
7

DE PROFUNDIS
De profundis, Domine, koks aš kvailys!
(Arthur Rimbaud. „Sezonas pragare“)
 
• ALBERTAS SKYRELIS.
Epigramos
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai3

Šatėnų prieglobstis 
• Dvyliktoji savaitė33

BIRŽELIO 14-AJAI

Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai

GINTARĖ KAPLIUKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

      Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (bei kitomis organizacijomis) kasmet rengia moksleivių piešinių, rašinių ir dainų konkursą „Lietuvos kovų už laisvę bei netekčių istorija“. Pažymėdami 1941-ųjų lemtingąją (nelemtąją) birželio 14-ąją, spausdiname šių metų konkurse 2-ąją vietą laimėjusios Ignalinos r. „Ryto“ vid. mokyklos moksleivės rašinį.

Ignalinos rajono Mielagėnų bažnyčios varpinėje iškeltas didžiulis varpas su prasmingu įrašu: „Gyvuosius šaukim, mirusius apverkim“, iš tremties negrįžusiems, kovose kritusiems, sudegintų Jociūnų ir Radučio kaimų kankiniams atminti. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 15-osioms metinėms. Mielagėnų klebonas kun. Marijonas Savickas ir parapijiečiai, kai Vilniaus arkivyskupiją valdė kardinolas A. J. Bačkis, augziliaras vyskupas J. Tunaitis – Jono Pauliaus II 26-aisiais pontifikato ir sugrįžimo pas dangiškąjį Tėvą metais. A. D. 2005“.

Kas gi tie Jociūnai, kur jie yra, už ką taip pagerbti? Dabar šio kaimo nebėra –­ kalta ne melioracija. Iki 1945 m. vasario 15 d. Jociūnai buvo įsikūrę Tverečiaus valsčiaus pakraštyje, gerokai nutolę nuo jo centro. Šalia kaimo vingiavo kelias nuo Mielagėnų link Daugėliškio, bet jis buvo sunkiai pravažiuojamas. Kaimas nedidukas, vos 6 trobos. Aplink augantys medžiai saugojo kaimiečius nuo šaltų vėjų. Aplinkiniai valsčiai – Daugėliškio bei Mielagėnų – taip pat buvo nutolę už dešimties kilometrų ir daugiau. Atrodo, gyvenk ramybėje ir džiaukis gyvenimu. Deja, šiam kaimui nei ramybės, nei džiaugsmo nebuvo. Nuošali vieta, apsupta miškų, traukė partizanus, nes jie žinojo, kad šio kaimo žmonės yra patikimi. Naktimis čia buvo jų valdos. Kaimiečiams teko gyventi taip, kad neužmintum ant nuospaudos nei vieniems, nei kitiems.

Likęs gyvas tų dienų vienintelis liudininkas Leonas Šiaudinis prisimena, kaip 1945 m. vasario 15 d. paryčiais į kaimą atėjo didelis partizanų būrys, apie 100 vyrų. Tai buvo „skrajojantis“ būrys, vadovaujamas bebaimio, sumanaus vado Jono Kamarausko – Karijoto. Šie vyrai daug rūpesčių kėlė enkavedistams ir stribams. Jie stebėjosi partizanų vadu, kuris nebuvo baigęs jokių karo mokslų. Tai buvo eilinis kaimo vaikinas. Kai atėjo sunki valanda Tėvynei, jis pakraigėje pakabino dalgį, o į rankas paėmė ginklą. Karijoto vadovaujamas būrys sugebėdavo suduoti priešui stiprų smūgį, laiku atsitraukti ir jau už poros valandų žygio ramiai ilsėtis kažkur už 15–20 kilometrų. Ilgą laiką šis būrys buvo nesugaunamas, todėl jį ir vadino „skrajojančiu“.

Tą rytmetį partizanai, atėję į Jociūnus, pasiskirstė į trobas po 15–18 žmonių. Šeimininkams pasakė, kad čia ilsėsis visą dieną. Iš daržinės atsinešė šiaudų, pasiklojo ant grindų ir sugulė. Bet neilgai jie ilsėjosi. Gal po pusantros ar dviejų valandų pasigirdo šūviai. Sujudo trobose miegoję vyrai. Pagriebę ginklus, išbėgo lauk. Prasidėjo mūšis. Trobose pasilikę gyventojai, saugodamiesi nuo kulkų, lindo į užpečkius, gulė ant grindų. Mūšis truko apie pusvalandį. Nutilus šūviams, partizanai pradėjo grįžti į trobas. Į vieną trobą atsivedė nelaisvėn paimtus 7 stribus. Tai buvo Tverečiaus valsčiaus stribai: penki lietuviai ir du rusai. Abu rusai buvo skyrių vadai, todėl juos abu ir sušaudė. Vienas stribas, J. Černiauskas, paspruko iš mūšio, įlindo į klojimą ir tūnojo šiauduose. Mūšio metu buvo nukauti 9 stribai. Į Jociūnus jie užklydo neatsitiktinai. Apie apsistojusius partizanus jiems pranešė Šiulgų kaimo gyventojas –­ vietinis rusas.

Po mūšio gal valandą buvo ramu. Vėliau partizanų žvalgai pastebėjo, kad nuo Daugėliškio artinasi ginkluotų žmonių grupė. Išgirdę šūvius Jociūnuose, į pagalbą stribams skubėjo Daugėliškio NKVD ir stribai, 60-ties žmonių grupė. Stribams priartėjus prie kaimo, partizanai į juos atidengė pragarišką ugnį. Vėl įsiliepsnojo mūšis. Šį kartą kautynės truko apie valandą. Neišlaikė enkavedistai: patyrę didelius nuostolius, palikę žuvusius ir sužeistus, atsitraukė. Partizanai suprato, kad čia jiems neteks ilsėtis. Susirinkę į būrį, tvarkingai išsirikiavę, patraukė į Šiulgų mišką, o iš ten per Erzvėto ežero ledą nužygiavo į Antanų mišką.

Kuomet iš Jociūnų išėjo partizanai, greitai kaimą vėl užėmė kareiviai ir stribai. Tada išdrįso ir stribas J. Černiauskas išlįsti iš daržinės. Jociūniškiai, išgąsdinti įvykių, su baime laukė, kas bus toliau.

Petras Dervinis ir Dionizas Šimkūnas atėjo pas kaimyną Mykolą Šiaudinį – kartu juk vis drąsiau. Kaime buvo įtartinai ramu. Bet tai truko neilgai.

Savo „narsą“ pradėjo rodyti ir po šiaudais tupėjęs stribas J. Černiauskas. Atėjęs į Alfonso Bielinio trobą, pamatė septynetą vaikučių. Matyt, nenorėdamas matyti, koks bus pirkioj vaizdas, išsivedė jų tėvą į kamarą ir nušovė. Dar kūną apdėjo linais, padegė. Kareiviai kuitėsi spintose, po to ėmė padeginėti šiaudinius čiužinius. Šeimyną išvarė į kiemą. Išsinešti nieko neleido.

Leonui Šiaudiniui tada buvo 11 metų. Jis gerai prisimena, kaip kareiviai išvarė iš trobos visą jų šeimyną ir buvusius pas juos kaimynus, o tada padegė ir trobą. Visi stovėjo kieme ir su siaubu žiūrėjo, kaip dega jų ir kitų kaimynų sodybos. Pribėgo prie jų stribas J. Černiauskas, smogė Petrui Derviniui ginklu į veidą, o jam nukritus, šovė į krūtinę. Dionizas Šimkūnas irgi suklupo nuo stribo kulkos. Vienuolikmetis Leonas glaudėsi prie tėvo, maldavo stribą šio neliesti. Bet budelis buvo nepermaldaujamas – jis trenkė tėvui į veidą, po to šovė į krūtinę. Sukniubo Mykolas Šiaudinis laikydamas sūnaus ranką savojoj.

Stribas – Jociūnų budelis – siautėjo toliau. Praną Bielinį nušovė prie jo namo slenksčio. Šiuose namuose, dar prie vokiečių, apsigyveno pabėgėlė iš Rusijos –­ rusė su trimis savo vaikais. Juozą Bielinį stribai išsivežė į Tverečių. Kelyje jie persigalvojo ir netoli Tverečiaus nušovė.

Taip 1945 m. vasario 15 d. Jociūnų kaime žuvo 6 vyrai: Mykolas Šiaudinis, Petras Dervinis, Alfonsas Bielinis, Juozapas Bielinis, Pranciškus Bielinis ir Dionizas Šimkūnas. Jų žmonos tapo našlėmis, o vaikai – našlaičiais. Seni tėvai ir motinos neteko sūnų. Sudegė šešios sodybos, jose buvęs turtas. Užpuolikai neleido nieko išsinešti. Likę gyvi jociūniškiai neteko pastogės, drabužių, maisto.

Netoli sudegusio kaimo liko nesudegusios trys dūminės pirtys. Jose ir prisiglaudė kai kurie padegėliai. Vienoje pirtelėje apsigyveno vienuolikmetis Leonas su mama ir sesute. Kad visi jie išgyventų, reikėjo kabintis ant kaklo elgetos maišelį. Bet ir maišelio savo nebuvo. Vietoj to, kad eitų į mokyklą, Jociūnų vaikai, ištiesę rankeles, ėjo iš trobos į trobą, iš kaimo į kaimą. Per daug anksti užgeso jų vaikystė, nutilo juokas. Per daug anksti jie tapo suaugusiais.

Dar ilgai stribai nedavė jiems ramybės. Atėję mušdavo juos, vadindavo banditais. Prasidėjus žmonių varymui į kolūkius, stribai išsivedė iš namų jau penkiolikmetį Leoną, nusivarė į Tverečių ir uždarė areštinėje. Motinai pasakė, kad, kol ji neparašys pareiškimo stoti į kolūkį, sūnaus neišleis. Motina, bijodama prarasti sūnų, padėjo tris kryžiukus ant pareiškimo, nes pasirašyti ji nemokėjo.

Taip susispaudę ankštoje dūminėje pirtelėje jie išgyveno 11 metų. Per tą laiką Leonas suaugo, suvyriškėjo – reikėjo rūpintis mama ir seserimi, skurdžia buitimi ir ūkiu, bet trūko tėviško patarimo ir jėgos. Atsiradus galimybei, šalia pirtelės pasistatė žymiai didesnę ir erdvesnę trobą.

Dabar Jociūnuose tebestovi vienintelis namas. Jo šeimininkas – tų baisių dienų liudininkas Leonas Šiaudinis. Nors vienam gyventi liūdna ir sunku, vis garsiau į gyvenimo duris beldžiasi senatvė, bet Leonas nesitraukia iš tėviškės. Dukra Stasė mėgino tėvą „prisijaukinti“ Vilniuje, bet veltui. Leonas, pernakvojęs vieną naktį pas dukrą, sugrįžo į Jociūnus. Čia žemė aplieta jo tėvo krauju, čia vaikystės takeliai, čia praėjusi jaunystė be juoko, dainų. Čia yra brangiausia žemėje vieta, kurią palikti neturi jėgų.

Dabar žuvusiųjų atminimą saugo šeši betoniniai kryžiai ir tarp jų aukštas, dailus ąžuolinis kryžius. O Mielagėnuose skamba varpas...



 

Skaitytojų vertinimai


60288. ?2010-06-15 12:31
nejau nebežinom okupacijos datos: 194o - jų birželio 14 diena - lemtoji( nelemtoji)

60289. tai jau2010-06-15 12:59
žinom: 1940 birželio 15 (!). 1941- tremties nelemtoji data

60292. +2010-06-15 14:00
dabar ir tautos Poetai supras.

60295. Likimo ironija2010-06-15 16:23
Prisijungiu prie mananciu, kad tai jokie partizanai, o teroristai, liaudyje vadinti banditais, kurie del ivairiu priezasciu laikesi pokario miskuose bei savo nuoziura zude gyventojus.

60297. jona :-) 2010-06-15 17:31
Niekada neteko iš žmonių tarp kurių aš tais laikais gyvenau išgirsti partizanus vadinant banditais, kartais jie buvo vadinami miškiniais, kartais miško broliais... bet aš gyvenau tarp žmonių... Likimo ironija, arba jos gimdytojai, matomai, gyveno liaudyje ir, ko gero, dar tarybinėje, todėl nekeista, kad požiūris buvo skirtingas...

60298. komentatoriams2010-06-15 18:24
prieš porą valandų Seimas priėmė įstatymą apie atsakomybę už panašių nusikaltimų menkinimą, teisinimą( žr. DELFI - Žinios)

60306. beržas2010-06-15 20:18
Likimo ironija rodo, kad partizanai stribvaikių nenaikino ...

60308. diskusijos nusibodusios2010-06-15 20:53
vien todėl, kad praėjo daug laiko. Ir nagrinėjami jau nebe ideologiniai prieštaravimai, o nužmogėjimas. Kaip ten bebūtų, bet dušanskis yra sumušęs nužmogėjimo rekordus: nupjovė kiaušus ir įkišo į burną apsuptas gerai ginkluotų soldafonų. Net kitų tautų neaiškiose pilietiniuose karuose tokių dušanskiškų istorijų bijoma, kaip velnias kryžiaus.

Beje, dušanskis buvo LR pilietis, kaip ir mūsų tėvai ir seneliai. Tokių monstrų gimimas nedaro garbės Lietuvai, o dar labiau Izraeliui. Vargšai žydai. Juk tokių dušanksių būt irr tarp kinų ir tarp japonų, bet tokio rekordiško gyvulizmo pasitaikyta tik Afrikoj ir tarp žydų. Jei tai būtų tarp Lietuvos partizanų - seniai būtų ištriūbita ant viso pasaulio. Matyt nebuvo. Dėl tokio gyvulio-dušanskio pensijos, žydai kokį 500 metų neišsivalys savo tautos gėdos. Pasigailėkim niekuom dėtų žydų.

60336. Vaiva Likimo ironijai2010-06-16 14:13
Tai tu skaitei tekstą ir nieko nesupratai? Nesupratai, kad ir čia, šioje istorijoje, būtent stribai elgiasi kaip teroristai? Ir tik Jociūnų kaimo gyventojams, kurie globė ir gynė partizanus, ir jiems patiems, partizanams ir tremtiniams, skamba Mielagėnų bažnyčios varpas? Skamba ir skambės, nepaisant jokių ironijų ar net patyčių. Pagarba rašinio autorei moksleivei ir jos mokytojai.

60349. Likimo ironija2010-06-16 22:02
Vaivut, anais laikais butum gera pionere. Visada pasiryzusi, ypac - paaiskinti tiems, kas ne taip supranta, kaip tu noretum, kad jie suprastu ir, be abejo, mielai palydetum juos i gyvulinius vagonus.

60351. Hesperus2010-06-17 01:16
Skaudžiausia, kai okupuotos šalies atstovai pradeda kalbėti okupanto primesta kalba ir mąstyti jo primestomis mintimis. Dar skaudžiau, kai praeina 20 nepriklausomybės metų, o okupanto suleisti nuodai vis dar nuodija kraują. Partizanus banditais vadino ne lietuviai. Nors kasdien vis daugiau ir daugiau lietuvių paniekindavo savo lietuviškumą. Ne visi juk ištvermingi, ne visi garbingi... Štai ir Likimo ironija griebiasi teroro, nors Vaiva tepasakė: ei, žmogau, padiskutuojam. O Likimo ironija atsakė, kaip išmokusi: mūsiškiai į diskusijas nesileidžia (o toliau viskas kaip atvirkščiam veidrodyje...). Genocidas yra fizinis ir yra dvasinis, kai žmogus pagal pasą tarsi ir išlieka lietuvis, bet mąsto jis kaip Dušanskis, Dekanozovas ar šiaip eilinis Ivanas.

60353. to Hesperus2010-06-17 09:15
slėpkis homosovietice. Likimo ironija ir norėjo pasakyt, kad žiauri socialinė aplinka ir pagimdo tokius dušanskius (LR piliečius) ir kononovus (LV piliečius). Vokiečiai irgi turėjo kosmopolitų ir antifašistų ir marksistų, bet tokių žiaurių neišaugino, kaip dušanskis/kononovas. Dabar sunku pasakyt kodėl, gal kad mažas žydukas dušankis kartu su lietuviukas išdarinėjo kokius paukščiukus, kad susiformavo toks nužmogėjimas. Čia spręsti psichologams specialistams. O tai, kad po 20 metų dar yra tokių kaip tu, Hesperai, ir rodo, kad pionieriškumas/ivaniškumas, koks jis bebūtų, dar egzistuoja. Tai baisu. Ir tamsta esi tikras ivanas/aziatas pagal mentalitetą, kuris susiklosčius situacijai gali patapti tikru dušanskiu, nesvarbu kuri pusė. Taip kad daryk išvadas, ivane/dekanozovai/dušanski hesperai. Taip aš suprantu likimo ironiją.

60355. Rimas :-) 2010-06-17 10:44
Skaitykit, lietuviai, tokius rašinius. Savo istoriją, okupantų nužudytų Lietuvos piliečių istorijas žinoti privalu. O jei istoriją žinai, tai ir mūsų dienų tikrovėje susivokti nėra sunku.

60362. klausimukas2010-06-17 11:51
"Likimo ironija", ar atsiriboji nuo Černiausko ir kitų tarybinių išgamų ir jų palikuonių?

60363. nekliedėk, Aišvai 60353,2010-06-17 11:57
nusibodai.

60367. štai jums 20 metų klasikinės paranojinės isterijos2010-06-17 14:56
Lietuvos kultūros tragedija. Visur įžiūrimi priešai. Kononovas nėščioje moteryje fašizmą įžiūrėjo, o 60363`as mano komentare kažkokį aišvą. Gal dar man Latvių g. algą moka? Neveltui didžioji cvilizuota tautos dalis jūsų, kvazipatriotų taip nekenčia. O patys apsikarstę vienais padlaižūnais, kurie tik vogti tesugeba.

siūlau daugiau šiems ligoniams neduoti peno ir nebekomentuoti. Jų jau niekas nebeišgydys. Beprasmiška - juos išgydys tik ignoravimas

60372. plokštelė ši (60367)2010-06-17 18:40
negali nečiulbėti. Kertam lažybų?

60373. AišV - I agree (to 60372)2010-06-17 19:09
Good morning.

It`s nearly impossible to bring those fanatics to reason. So, lets go to my facebook. Leave down this place some time.

jeigu atvirai, tai priimu 60353`ią į darbą. Tik anglų kalbą pademonstruok arba .. pasitreniruok. Just do it.

60379. reason2010-06-18 11:34
if yuo want to bring them to me, you must be outside of me. Is that true?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 9 
2:38:52 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba