Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-11 nr. 3288

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALDEN NOWLAN.
Eilėraštis apie stebuklus
15
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Su PETRU VYŠNIAUSKU kalbasi VYGANTAS ŠVOBA.
Penkiasdešimt metų su smuiko raktu
2

BIRŽELIO 14-AJAI 
• GINTARĖ KAPLIUKAITĖ.
Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai
20

KNYGOS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Jie tebeklaidžioja labirinte
2
• IRENA POTAŠENKO.
Atsargiai, rankraščiai nedega!
3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Jaunasis Izraelio kinas
1

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Apie kompiuterius teatre
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Keli „pasipliuškenimai“ „banguojančiuose“ spektakliuose vaikams

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Priešpaskutinė Andriaus Kviliūno vakarienė
1
• REMIGIJUS VENCKUS.
Reali ir neegzistuojanti Hario Branto tikrovė

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Nežinomas Georgas Friedrichas Händelis
 JONAS BRUVERIS.
Apie Händelio „Serse“...
1

PAVELDAS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Jono Rimšos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“

POEZIJOS PAVASARIS 
• GITANA NOTRIMAITĖ.
Trumpa XX amžiaus Klėjos ir Kaliopės seserystės istorija
5

POEZIJA 
• JULIJA GULBINOVIČ.
10

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Iš „Mėginimų nuskinti dieną“
4

VERTIMAI 
• IVAN ŠTRPKA.
• DANIEL JONAS.
• LUIS FILIPE CRISTOVAO.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Būtis
7

KULTŪRA 
• Užutrakio rūmus nuspalvins „Menamos istorijos“
• Rašytojams – galimybė laimėti stažuotę Vokietijoje1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Klasė
7

DE PROFUNDIS
De profundis, Domine, koks aš kvailys!
(Arthur Rimbaud. „Sezonas pragare“)
 
• ALBERTAS SKYRELIS.
Epigramos
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai3

Šatėnų prieglobstis 
• Dvyliktoji savaitė33

MUZIKA

Apie Händelio „Serse“...

JONAS BRUVERIS

[skaityti komentarus]

Kas nežino to G. F. Händelio. Visi baroko ansambliai griežia jo kamerinius bei orkestro veikalus, Pažaislio festivalyje (ar kur kitur) pasiklausyti oratorijos „Mesijas“ suplūsta keli tūkstančiai žmonių. Tuo tarpu opera, irgi vienas svarbiausių šio genijaus kūrybos žanrų, mūsų muzikos kultūroje nedalyvauja, užpernai ir pernai Tytuvėnų festivalyje parodyta pastoralė „Akidas ir Galatėja“ ir štai šitas „Kserksas“ tėra vienkartiniai, ne repertuarinių teatrų spektakliai. Žinoma, reikia džiaugtis, kad pirmą kartą mūsų scenoje tas, pirmą kartą anas, bet tą „pirmą kartą“ reikia sakyti tyliai, kad neišgirstų pasaulis, nes gėda, jog tik dabar pradedame statyti Händelį (tačiau tokių gėdų turime į valias – tai niekuomet pas mus nematytos C. Debussy, L. Janáčeko, A. Bergo, R. Strausso ir kt. operos).

1703 m. 18-metis G. F. Händelis atvyko į Hamburgą ir tapo miesto Operos („Opern-Theatrum“) smuikininku ir klavesinininku (šis pirmasis viešas vokiečių operos teatras veikė 1678–1738 m., tais italų operos antplūdžio laikais buvo vokiečių operos židinys). Netrukus galėjome G. F. Händelio netekti visiems laikams. 1704 m. per J. Matthesono operos „Kleopatra“ premjerą jis skambino klavesinu, o pats kompozitorius, puikus dainininkas (šiandieną labiausiai vertinami J. Matthesono muzikologijos raštai), dainavo Antonijų. III veiksme šiam veikėjui nusižudžius, sumanė pats skambinti klavesinu (t. y. toliau vadovauti spektakliui). G. F. Händelis neleido, ir reikalas po spektaklio baigėsi dvikova. Sakoma, G. F. Händelio gyvybę išgelbėjusi didelė saga, kuria nuslydo J. Matthesono špaga. Po to jie tapo dar geresniais bičiuliais, J. Matthesonas dainavo pagrindines partijas pirmosiose jo operose. Hamburge G. F. Händelis sukūrė 4 vokiškas operas (išliko viena). Paskui keletą metų praleido Italijoje ir ėmė kurti itališkas operas; viena 1707 m. buvo pastatyta Florencijoje, kita po dvejų metų Venecijoje. 1711 m. Londone parodyta „Rinaldo“; čia įsikūręs visam gyvenimui, parašė dar 35 (tad iš viso 42) operas ir, žinoma, daugybę kitokių veikalų. Į savo trupę kviesdavosi garsiausius dainininkus, po premjeros jo operos buvo rodomos dar 20–30, kai kurios ir daugiau kartų. Nemažai kraujo G. F. Händeliui sugadino dramaturgo J. Gay’o ir kompozitoriaus J. Ch. Pepuscho „Skurdžiaus opera“, kandi socialinė satyra (1728; po premjeros parodyta net 62 kartus); pašiepiant italų operą bei ja besižavinčią publiką, toje baladžių operoje tarp daugelio kitų populiarių melodijų panaudotos ir dvi G. F. Händelio operos. G. F. Händelis pateko į torių ir vigų politinių varžybų lauką. Velso princo Frederico remiami kai kurie aristokratai įsteigė „Aukštuomenės operą“, kuriai vadovavo N. Porpora. Konkuruodama su karaliaus Jurgio II remiamu G. F. Händeliu, N. Porpora persiviliojo kai kurias pastarojo žvaigždes, tačiau dėl finansinių sunkumų 1737 m. abi trupės bankrutavo. Vis dėlto G. F. Händelis 1738 m. paro­dė vieną pastišą ir „Kserksą“, 1739 m. dar vieną pastišą, 1740–1741 m. paskutines dvi operas ir jų kūrybos galutinai atsisakė. Atsidėjo oratorijų, kitų žanrų kūrybai. 1759 m. balandžio 14 d. mirusį kompozitorių britai palaidojo Vestminsterio abatijoje, taigi tarp savo karalių ir karalienių, mokslo ir meno įžymybių. Kitais metais išspausdinti J. Mainwaringo „Atsiminimai apie George’o Frederico Handelio gyvenimą“, pirmoji monografija apie kompozitorių apskritai. Išskyrus operas, kompozitoriaus kūriniai buvo spausdinami bei atliekami ir po jo mirties, sutelkiant galybę atlikėjų (pvz., 1791 m. pataikęs atvykti į G. F. Händelio festivalį, J. Haydnas išgirdo 1 068 giesmininkų ir orkestro muzikų atliekamą „Mesiją“; paskui pats parašė stebuklingo grožio oratoriją „Pasaulio sukūrimas“).

„Kserksas“, viena gražiausių G. F. Händelio operų (nors Kserksą dainavo Caffarelli, kitas aukštųjų balsų partijas – garsios dainininkės), po premjeros tebuvo paro­dyta 4 kartus. Kompozitoriui prikištas žanro savybių nepaisymas (komediniai elementai operoje seria), netipinių, vienadalių (o ne da capo) arijų naudojimas. Tokia yra ir pirmoji Kserkso svajingai (mat, turėdamas sužadėtinę, įsimyli brolio panelę) traukiama arija apie platano šešėlio teikiamą palaimą (ši graži melodija, vadinamasis „Händelio Largo“, būna atliekama visais įmanomais instrumentais; pasitaiko ją išgirsti prie vargonų dainuojant ir per mišias...). Tai –­­ kaip ir kitos –­ tipiška Neapolio stiliaus, iš rečitatyvų ir arijų sekos sudaryta opera su keletu choro ir ansamblio epizodų (G. F. Händelio oratorijose, antemose, „Te Deum“ ir kitose kompozicijose nuostabiai plėtojamo choro kai kuriose operose išvis nėra), ir tik kompozitoriaus genijaus dėka ji pilna gyvybės ir draminės išraiškos įvairovės. Vis dėlto toks operos tipas tuomet jau priklausė praeičiai. 1762 m. Vienoje buvo parodyta kito vokiečio, Ch. W. Glucko (jis neparašė nė vienos vokiškos operos) „Orfėjas ir Euridikė“, vadinamoji pirmoji reformuota opera, – reformuota todėl, kad joje visos vokalinės formos, solo ir ansambliai, choras, orkestras, kartais ir šokis vienodai dalyvauja nepertraukiamoje dramos statyboje. Pirmoji – sąlygiškas pasakymas, tokia linkme krypo ir italų N. Jommelli’o, T. Traettos kūryba, ir jie visi (Ch. W. Glucko Paryžiui sukurtos operos – itin akivaizdus pavyzdys) pasimokė iš prancūzų operos (tuomet jai galingai atstovavo J. Ph. Rameau). Prancūzams savo operos reformuoti, t. y. jai grąžinti pirminį dainuojamos ir griežiamos dramos pobūdį, niekuomet nereikėjo, – ji tokia buvo visada, nes radosi kaip muzikinis klasicistinės, P. Corneille’io ir J. Racine’o tragedijos tipo atitikmuo.

Deja, lietuvių publikai ne tik Lully ar J. Ph. Rameau, bet ir P. Corneille’is su Racine’u tebėra terra incognita. Jų nėra buvę lietuvių teatruose, nėra – išskyrus Corneille’io „Sidą“ – net vertimų. G. F. Händelio operos kartu su visa baroko ir dar ankstyvesnių laikų muzika į Europos kultūros gyvenimą grįžo prėjusio amžiaus 3-4 dešimtmečiais. Gal dar kas nors grįš, t. y. ateis ir pas mus.

 

Skaitytojų vertinimai


60303. eng2010-06-15 19:38
sorry, tai dabar kas savaitę mus pasieks šitie konspektai?..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 9 
2:38:43 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba