Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-17 nr. 2899

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kornelijus Platelis.
HUMANITARŲ DISKUSIJA
15
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• 1972-ŲJŲ KAUNO PAVASARIS7

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
GEGUŽINIAI
1
• TRUMPAI

DAILĖ, FOTOGRAFIJA 
• Jurgita Ludavičienė.
AŠTRŪS PJŪVIAI IR BLIZGANČIOS PLOKŠTUMOS
1
• Libertas Klimka.
DAILININKĖS ALBINOS MAKŪNAITĖS ATMINIMUI
• Skirmantas Valiulis.
TARP TIKROVĖS IR SAPNO

TEATRAS 
• "KARVĖS LŪPAS" KURS REALYBĖ3
• SVEČIUOSE "KUL PLASTIKOS SCENA"
• EDWINO GEISTO SUGRĮŽIMAS1
• Rimas Driežis.
"MOLINUKO TEATRAS"
2

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• 1877, Čerėja - 1939, Paryžius.
OSKARAS MILAŠIUS
2

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
ABU LABU TOKIU, arba ATLEISK JAM, VIEŠPATIE!
2

LITERATŪRA 
• Vytautas Kubilius.
JONAS MIKELINSKAS - TIESOS RAŠYTOJAS
4
• Vladas Braziunas.
PAS MAIRONĮ JELGAVON
• Vygantas Šiukščius.
ISTORIJA PAGAL JONĄ LAUCĘ

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS8

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

KRONIKA 
• Paulina Žemgulytė.
KARTU SU MATUČIU
• "ŽMONĖS KALNUOSE"
• POEZIJOS PAVASARIO PROGRAMA
• POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI2
• MOKSLEIVIAMS
• NAKTIBALDŲ ŽINIAI

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DVEJONIŲ METAS
1

DE PROFUNDIS 
• Tomas Arūnas Rudokas.
BELAUKIANT GODO`S
5

ESĖ 
• Marius Ivaškevičius.
KAS IŠGAUDYS BALTUOSIUS AMŪRUS?
2

MUZIKA

GEGUŽINIAI

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Prof. Kęstutis Grybauskas

Sunku apsakyti jaudulį, kurį jauti matydamas seniai amžinybėn išėjusius. Gaila tik, kad šiais technikos laikais menininkų kūryba per mažai fiksuojama garso ir vaizdo juostose. Gerai, kad nors vienas kitas epizodas išlieka.

Gegužės 8 d. Rotušės skliautuose pamatėme kelis trapius atlikėjų meno fragmentus. Vėl išgirdome kalbančią, skambinančią Liudmilą Grybauskienę. Tai - atmintini Kęstučio ir Liudos Grybauskų fortepijoninio dueto gyvenimo puslapiai. Jie prisiminti vakare, skirtame profesoriaus Kęstučio Grybausko kūrybinės veiklos 50-mečiui.

Bėgo metai, o pianistas, pedagogas, didžiulis fortepijoninio dueto žanro entuziastas K.Grybauskas tarsi nepasikeitė. Ta pati gyvybinga kalbos maniera ir šypsena, santūrūs samprotavimai, egzaltuotas sąmojis, vis kirbanti mintis. Jau daug dešimtmečių į aktyvų meninį gyvenimą jis palydi jaunus pianistus. Su Grybauskų pavarde siejamas fortepijoninių ansamblių įsitvirtinimas koncertinėje scenoje. Abu muzikos kelias atvedė į prof. Stasio Vainiūno klasę.

Kęstutį skambinti fortepijonu pradėjo mokyti mama, Eugenija Grybauskienė. Vėliau populiarios Kaune pedagogės - E.Herbek-Hansen, M.Alšlebėnaitė, A.Dvarionienė. Konservatoriją baigė jau globojamas prof. Stasio Vainiūno. Tęsė profesoriaus darbus Lietuvos konservatorijoje, vadovaudamas Fortepijono katedrai.

Fortepijoniniu ansambliu Grybauskai pradėjo žavėtis savo malonumui muzikuodami. Jie patirdavo kūrybinį džiaugsmą, galėdami atskleisti teatrališkumo, žaidybinių elementų įvairovę. Ieškodami repertuaro, pamatė, kad sukurta daug pas mus negrotos muzikos. Tai originalūs saloniniai, koncertiniai kūriniai, spalvingi perdirbiniai. L. ir K.Grybauskai pradėjo koncertuoti. Repertuaras plėtėsi, pianistai skatino ir Lietuvos kompozitorius kurti originalius ansamblius. Gimė apie 50 kūrinių. Šiandien V.Mikalausko, A.Bražinsko, V.Bagdono, V.Jurgučio, J.Tamulionio ir kitų kompozitorių muzika grojama ne tik keturiomis rankomis. Prie vieno instrumento kartais atsisėda net trys pianistai. Kaip girdėjome jubiliejiniame koncerte, jauni kompozitoriai dar labiau praplečia ansamblio funkcijas. M.Krukausko kūrinys "Tangonella" skirtas keturiems pianistams ir fleitai, o "Septentrio" - dviem fortepijonams, styginių kvartetui ir fagotui.

Kūrinius dviem fortepijonams yra groję pianistai G.ir D.Trinkūnai, A.Dvarionaitė ir A.Valičenka. Įvairūs pianistų ansambliai Lietuvoje yra atlikę J.S.Bacho koncertus dviem, trims, keturiems klavišiniams instrumentams su Lietuvos kameriniu orkestru. Intensyvios, labai kūrybingos L. ir K.Grybauskų dueto koncertinės veiklos paakinti, formavosi ir kiti fortepijoniniai duetai, kurie ne tik koncertavo, bet ir meistriškumą tobulino kitų kraštų aukštosiose mokyklose. Garso įrašai užfiksavo puikų V.Vitaitės ir A.Povilaičio meistriškumą, daug koncertavo V.Vitaitė ir R.Vaitkevičiūtė, dabar groja R ir Z.Ibelhauptų fortepijoninis duetas. Šiandien atsiranda ir naujų ansamblių.

1979 m. A.Ambrazas rašė: L. ir K.Grybauskams "būdinga puiki technika, susiklausymas, turtinga spalvų paletė, skambinamų kūrinių stiliaus išryškinimas šiam "šeimyniniam" ansambliui pelnė pripažinimą toli už Lietuvos ribų. Grybauskų duetas sėkmingai gastroliavo Maskvoje, Leningrade, įvairiuose sąjunginių respublikų miestuose, propaguodamas tiek klasikinę, tiek ypač šiuolaikinę muziką".

Šiandien apie K.Grybausko pianistų kvarteto veiklą jau rašo kitų šalių koncertų, meistriškumo mokyklų, pedagoginių seminarų recenzentai. Štai pasaulio pianistų kongrese pasirodęs kvartetas (K.Grybauskas, V.Rindzevičiūtė, I.Venckus, L.Norkutė) buvo įvertintas kaip "karūnavęs visą kongresą". Ansamblio "muzikavimo grakštumas, sinchroniškumas ir frazavimo plastika harmoningai jungėsi su artistišku atlikėjų tarpusavio bendravimu".

iliustracija
Giedrė Kaukaitė
Algirdo Rakausko nuotraukos

Rotušėje vykusiame jubiliejiniame koncerte K.Grybauskas ir trys žavios jaunos damos (Vilma Rindzevičiūtė, Ligita Norkutė ir Snieguolė Lapėnaitė) stilingai atliko M.Moszkowskio, X.Scharwenkos kūrinius. Šis koncertas tęsė ir K.Grybausko sumanytą netradicinių ansamblių vakarų ciklą. Septintą kartą greta fortepijoninių ansamblių skambėjo retai girdimi kameriniai dariniai. Sakykime, A.Vivaldi Sonatą g-moll grojo fleitistė Viktorija Vaišnienė, birbynininkas Eugenijus Čiplys ir pianistė V.Rindzevičiūtė. Gitara ir violončele muzikavo tėvas ir sūnus Sauliai Lipčiai, dainavo Renata Tarosaitė. Eiles skaitė Aldona Daučiūnienė. Vakarą vedė R.Žigaitytė-Nekrošienė.

L. ir K.Grybauskų keliu pasuko ne vienas pedagogas, ugdantis fortepijoninius ansamblius Panevėžyje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine...Praminti keliai tarptautiniuose konkursuose. Mažieji muzikantai visada grįžta su laurais. 1997 m. pirmą fortepijoninių duetų konkursą Lietuvoje surengė Muzikų rėmimo fondas. Dabar į jį tradiciškai suguža atlikėjai iš įvairių šalių.

K.Grybausko auklėtiniai pabiro po Lietuvą. Tačiau jis nenutraukia ryšių su dirbančiais pedagogais. 1982 m. pradėjo vesti Lietuvos pianistų pedagogų seminarus-praktikumus. Kasmet jie rengiami vis kitame mieste. 1991 m. K.Grybauskas tapo Europos fortepijono mokytojų asociacijos (EPTA) Lietuvos skyriaus prezidentu.

Matyt, dar ne vienas gegužis atvers įdomių šio menininko kūrybinio gyvenimo puslapių.

* * *

"Višta panoro pabučiuoti šešką! Tik pagalvok!" Kokia kandi V.Barkausko sukurta satyra! Kas gali įtaigiau tai išsakyti nei Giedrė Kaukaitė? Gegužės 13 d. ji į Rotušę atsivedė ir savo studentus. "Vakaras be žodžių" prasidėjo taip pat filmuotais kadrais - nebylaus A.Kunčiaus filmuko "Giedrė ant stogo" kadrus palydėjo P.Jaramino improvizacija. Vaizdai susiliejo su G.Kaukaitės kuriama F.Bajoro muzikos artistine meditacija. G.Ručytės šnekinamas fortepijonas, dainininkės-artistės rečitacija, baltas garsas ir dainuojamos frazės, šūksniai ir atodūsiai - viskas pynėsi į spalvingą vaizdinių galeriją. "Oi, dievuli..."

Vienas po kito dainavo docentės G.Kaukaitės studentai - Milda Smalakytė, Laima Matutytė, Jurgita Šalčiūtė, Jekaterina Tretjakova, Nerijus Masevičius ir kamerinį dainavimą šioje klasėje studijuojantis V.Noreikos mokinys Mindaugas Zimkus. Visi intuityviai perima vieną kitą savo pedagogės bruožą: ir gerą, ir prastesnį. Tačiau visi, matyt pakerėti pedagogės įtaigos, stengiasi scenoje atverti įvairių stilių muzikos esmingiausius bruožus ir vaizdinius. Gera dainininkų partnerė buvo pianistė R.Krikščiūnaitė.

G.Kaukaitė ne tik aštriu protu vertina meną, kultūrą, bet ir vaizdinga, šmaikščia literatūrine kalba apie tai rašo. Net baroko muzikos analizę nuspalvina grakščia, tam kultūros laikotarpiui būdinga kalbos stilistika.

Tikrai reta višta, kuri sugeba pabučiuoti šešką. "Oi, dievuli..."

 

Skaitytojų vertinimai


31227. Katerina :-) 2006-08-13 22:05
Neziurint i tai, kad jauciasi ne itin gili simpatija Giedres Kaukaites personai, visgi straipsnio nuotaika lieka zaisminga ir pozityvi :)Sveikintinas mokejimas atsiriboti nuo asmeniskumu! ir visgi knieti suzinoti, kokie gi tie "prastesni" G.K. bruozai atsispindejo aukletiniu pasirodyme? :) - su pagarba, J.T.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 12 
2:27:31 Jul 11, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba