Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-09 nr. 3099

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Artūras Valionis.
PAVASARIO IŠŠAUKIMAS
43
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jaroslavas Melnikas.
RAŠYTOJAS IR BARMENĖS: MANIFESTAS
32
• Stasys Stacevičius.
KAIP SAPNAS JOTVOJ
4

LITERATŪRA 
• Algimantas Bučys.
SENOVĖS ŽYDŲ IR BOLŠEVIKŲ "RAŠTAI" H.KUNČIAUS TEKSTE
10
• ILGIAUSIŲ METŲ!

LM PAŠTAS 
• POETIŠKOS JULIAUS KAUPO PASAKOS APIE KAUNĄ2

POKALBIAI 
• DIEVAS UŽSIĖMĘS17

KNYGOS 
• KOLEKCININKŲ KOLEKCININKĖ3
• O KAS PO TO?45
• LINKSMAM BŪTI YRA SUNKIAUSIA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
KONSTRUKTYVUS CHOPINAS IR ROMANTIŠKAS HINDEMITH’AS

DAILĖ 
• KALBĖTA APIE IŠEIVIŲ NUOPELNUS LIETUVOS KULTŪRAI2
• Jurgita Ludavičienė.
ATVAIZDAI, ATSPINDŽIAI
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
GAL NUSUKIME LĖLYYYTEI SPRANDĄ?!
1

ŠOKIS 
• Eglė Kačkutė.
APIE ŠIUOLAIKINĮ ŠOKĮ KITUR
1

PAVELDAS 
 Kristina Jokubavičienė.
PLENERAS, SUJUNGĘS KALININGRADO IR KLAIPĖDOS MENININKUS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS20

PROZA 
• Stanislovas Abromavičius.
Į NEŽINIĄ
3

VERTIMAI 
• Dorota Masłowska.
LENKŲ IR RUSŲ KARAS SU BALTA-RAUDONA VĖLIAVA
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Marcinkevičius.
KORESPONDENCIJA/ STRAIPSNIS/ KOMENTARAS ETC. DEBILINIMAS
5

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE ROMANTINĘ PASAULĖJAUTĄ IR JOS KRITIKĄ M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJOJE
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Rasa Kriščiūnaitė.
MITU – V INTERNACIONALINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FESTIVALIS GRANADOJE
• Marija Dautartaitė.
KAI MENAS TAMPA KONSERVŲ DĖŽUTĖS VAIDUOKLIU
3

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI1
• Iš KUR MERGAITEI TIEK DRĄSOS?21
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA
• DALIA TAMULEVIČIŪTĖ 1940.IX.30–2006.VI.11
• ALYTAUS TEATRO PREMJERA

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA Į PLAČIĄJĄ KOALICIJĄ NEIS3
• Irena Rimkevičienė.
ODĖ ŠUNIUI, MIGRAVUSIAM IŠ BŪDOS Į MIESTĄ
• LABA DIENA4
• MALONIAI ATSAKOME CASTOR&POLLUX, "ŠIAURĖS ATĖNUOSE" (NR. 20, 2006.V.27) BYLOJUSIEMS APIE KULTŪRINĘ SPAUDĄ18

PAVELDAS

PLENERAS, SUJUNGĘS KALININGRADO IR KLAIPĖDOS MENININKUS

Kristina Jokubavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Plenero dalyviai tvirtina atminimo lentą prie tapytojo P. Domšaičio gimtojo namo sienos
Dalios Bielskytės nuotrauka

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius ir Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija gegužės 11–25 d. surengė tarptautinį Prano Domšaičio plenerą-seminarą, kuris vyko Kaliningrado srityje ir Klaipėdoje. Plenere dirbo dvylika dalyvių: abiejų miestų dailininkai ir meno teoretikai. Pleneras – vienas ilgalaikio projekto "Trys K" (Kaliningradas-Kultūra-Klaipėda) renginių, jį parėmė Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Klaipėdos ir Kaliningrado miestų savivaldybės, privatūs rėmėjai. Kaliningrado srityje plenerą globojo Lietuvos generalinis konsulatas, ypatingo dėmesio ir pagalbos sulaukta iš konsulato kultūros atašė Arvydo Juozaičio. Apie plenerą pasakoja jo sumanytoja ir koordinatorė Kristina Jokubavičienė.

Ekspresionizmo klasiko Prano Domšaičio pleneras buvo sumanytas pernai rugsėjį, per tarptautinę konferenciją "Menininkų kūrybos centrai ir jų bendruomenės Vidurio ir Rytų Europoje", vykusią Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje. Plenero tikslas – sudominti dviejų kaimyninių miestų kultūrinę visuomenę dailininko kūrybos palikimu, puoselėti dailės paveldą ir sieti jį su šių dienų menine kūryba, paskatinti Kaliningrado ir Klaipėdos tapytojus bendradarbiauti.

Tapytojo P. Domšaičio (1880–1965) gyvenimas ir kūryba susiję su Mažąja Lietuva. Jis gimė Kropynų kaime (dab. Gajevas, Kaliningrado sr.), mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje, Karaliaučiuje pradėjo dalyvauti parodose. Tarpukariu dailininkas dažnai lankydavosi tėviškėje, tapė šio krašto vaizdus. Karo blaškomas ir gyvenimą baigdamas toli nuo Lietuvos, Pietų Afrikoje, P. Domšaitis nepamiršo gimtinės, jos vaizdai inspiravo daugelio jo tapytų paveikslų temas, koloritą, kompoziciją. P. Domšaičio kūryba, kurios didžioji dalis šiandien eksponuojama Klaipėdoje, išskirtinė jo biografija ir asmenybė įkvėpė plenero-seminaro dalyvius: kaliningradiečius – Jevgenijų Pečerskį, Nataliją Voronovą, Sarkisą Go­­­­­­­go­rianą, Nataliją Janekiną, Valerijų Morozko, meno teoretikę Iriną Gromovą bei klaipėdiečius – Liną Jankų, Juozą Vosylių, Arūną Mėčį, Darių Vaičekauską, fotografę Dalią Bielskytę, dailėtyrininkę Kristiną Jokubavičienę.

Savaitę plenero-seminaro dalyviai dirbo Svetlogorske, buvusiame populiariame Raušėnų (Raušių) kurorte, verslininko ir menininkų globėjo Boriso Bartfeldo svečių namuose, kurie pasitinka po atviru dangumi įrengtu keraminiu senojo Karaliaučiaus maketu. Kaliningrado srities žiniasklaida visuomenei pateikė išsamią informaciją, kurios dėka daugelis pirmą kartą išgirdo apie dailininką P. Domšaitį. Būnant Svetlogorske, keliaujant po kalvotas kurortinio miestelio apylinkes, plenero dalyvius lydėjo mintis, kad esame P. Domšaičio ir kitų XX a. pradžios dailininkų pamėgtose vietose.

Už keliolikos kilometrų nuo Svetlogorsko yra Filino miestelis (buv. Mažieji Kuršiai), kuriame iki Pirmojo pasaulinio karo būrėsi Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir studentai. Tarp jų buvo ir P. Domšaitis. Filinas išgarsėjo pastaraisiais metais, tačiau ne kaip dailininkų vieta – buvo paleistas gandas apie stebuklingai gydančio mėlynojo molio klodus Baltijos jūros pakrantėje prie miestelio. Spalvingai tai aprašė savo naujoje knygoje "Karalių miestas be karalių" A. Juozaitis. Vakariniuose seminaruose buvo prisimintas P. Domšaičio gyvenimo kelias, jo kūrybos ištakos Mažojoje Lietuvoje; apie krašto istoriją, kultūrą, šiandieninę paveldo būklę pasakojo Kaliningrado istorikai Anatolijus Bachtinas, Borisas Adamovas.

Ypatinga nuotaika lydėjo plenero dalyvius išvykoje į Gajevą, senąjį Kropynų kaimą. Vykome ne tik pamatyti gimtųjų dailininko vietų, jų užfiksuoti eskizuose. Maloniai sutikus dabartiniams buvusios Domšaičių sodybos savininkams, armėnų šeimai, plenero dalyviai ant namo sienos pritvirtino granitinę lentą su užrašu, kuris rusų ir lietuvių kalbomis skelbia, kad šioje sodyboje gimė ir jaunystės metus praleido lietuvių dailininkas P. Domšaitis. Lentą padarė ir padovanojo UAB "Senovė" (gen. direktorius Audrius Kolka). Ši lenta, santūrus padėkos ženklas, po daugelio metų įtvirtina ne tik dailininko, bet ir visų, kuriems šios erdvės buvo gimtieji namai, atminimą. Galbūt vieno iš jų kaukolės fragmentas boluoja pavasariškai vešlioje žolėje prie buvusių Kropynų kaimo kapinių tvoros? Sodybos šeimininkai minėjo, kad į jų kaimą atvažiuoja vienas kitas smalsuolis, ieškantis P. Domšaičio pėdsakų. Simboliškai nuskamba žodžiai iš minėtos A. Juozaičio knygos: "Pradėta naujai gyventi po Antrojo pasaulinio karo. Pabandyta gyventi savaip, keičiant istoriją ir žemę, tačiau tos energijos pakako tik pusei šimtmečio. Dabar imta kelti sutrypta velėna – gal dar kas liko po ja?"

iliustracija
Sarkisas Gogorianas. "Prano Domšaičio  tėviškė"

Įvairūs įspūdžiai, patirti Kaliningrado srityje, atsispindėjo pirmuosiuose darbuose, eskizuose, pateiktuose publikai prieš išvykstant iš Svetlogorsko: statūs Sembos pusiasalio šiaurinės pakrantės krantai, tapybiški Svetlogorsko kampeliai, Kropynų kaimo apylinkės ir sodybos, dailininko gimtieji namai. Išsami istorinė informacija, įspūdingi gamtos vaizdai, kontrastai tarp likimo valiai paliktų arba griaunamų bažnyčių, kitų pastatų ir naujųjų turtuolių rekonstruojamų vilų – kol kas tik eskizinė medžiaga būsimiems kūriniams.

Atvykę į Lietuvą, plenero dalyviai įsikūrė LDS kūrybos namuose "Palangos dailė". Jie lankėsi Klaipėdoje, keliavo po Klaipėdos kraštą. Svečiai iš Kaliningrado srities rado daugybę analogijų: peizažo, architektūros, urbanistikos. Seminarų metu išgirdę apie P. Domšaičio gyvenimo ir kūrybos kelią, jie susipažino su P. Domšaičio galerijoje eksponuojamais dailininko kūriniais, pajuto jo kūrinių dvasią. Dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje tai yra patyręs vokiečių meno kritikas Eberhardas Freitagas: "Šių paveikslų su niekuo neįmanoma palyginti, tai modernios ikonos, kviečiančios medituoti".

Dailininko kūriniai, miesto vaizdai, pajūrio, pamario gamta, vakariniai seminarai, bendros diskusijos ir pokalbiai davė plenero dalyviams daug naujų meninių impulsų. Taip pat svarstyti ir konkretūs atei­ties planai – visi sutiko, kad Kaliningrado publika turi pamatyti ne tik plenero metu sukurtus darbus, bet ir originalius P. Domšaičio paveikslus. Tokia solidi paroda ir išsamus jos pristatymas būtų svarbus žingsnis, plečiant ne tik Klaipėdos ir Kaliningrado miestų, bet ir tarpvalstybinį kultūrinį bendradarbiavimą.

Paskutinę plenero dieną LDS Klaipėdos skyriaus patalpose buvo parodyti jo metu sukurti darbai bei išsamiai visą plenero eigą dokumentuojančios D. Bielskytės nuotraukos. Kaliningrado dailininkams didžiausią įspūdį palikęs susitikimas su P. Domšaičio paveikslais įvairiai atsispindėjo jų kūriniuose. Palangoje N. Janekina tapė sidabriškai pilko kolorito natiurmortus, P. Domšaičio paveikslų spalvų gamą, komponavimo principus primenančius paveikslus. Svetlogorske ši jauna tapytoja eksponavo peizažus – vizijas, subtilias nuotaikų kaitas atskleidžiančias drobes. J. Pečerskis abstrakčiai interpretavo P. Domšaičio kompozicijoms būdingą dekoratyvų, plokštuminį charakterį. N. Voronova pateikė pastele sukurtus nuotaikingus Sembos pakrančių ir Vakarų Lietuvos gamtos vaizdus. Akvareliškai skaidriuose S. Gogoriano paveiksluose vaizduojama P. Domšaičio sodyba, kaimo kapinės skleidžia keistą idealizuotos realybės ir nostalgiško sapno nuotaiką. Kaimyninio krašto vaizdai vyravo Klaipėdos dailininkų kūriniuose: D. Vaičekauskas dekoratyviose kontrastingų spalvų kompozicijose ryškino civilizacijos ir gamtos susidūrimą, J. Vosylius, sugretindamas peizažo motyvus ir kasdieniškus daiktus, metaforiškai plėtojo kelionės temą, A. Mėčius pabrėžtinai saldžiu pajūrio motyvu ironizavo šiuolaikinio poilsiautojo meninį skonį; L. Jankaus ekspresyviais, mirguliuojančiais potėpiais nutapytose drobėse perteiktos besikeičiančios kraštovaizdžio būsenos.

Rugsėjo mėnesį, tradiciškai pažymint dailininko gimtadienį, Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, bus surengta plenero darbų apžvalginė paroda, pristatytas leidinys, apibendrinta pirmojo plenero patirtis ir numatytos kitų tarptautinių Prano Domšaičio plenerų gairės.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Liepos

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 9 
3:01:22 Jul 4, 2011   
Jul 2010 Jul 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba