Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
 KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
22
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
3
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI

Pavasaris Tolminkiemyje

KORNELIJUS PLATELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kanklininkės
Autoriaus nuotrauka

Jis ten apsilanko kasmet, tačiau tik šiemet, gegužės 28 dieną, į Donelaičio šventovę užsuko Poezijos pavasario „paukš­teliai“: Antanas A. Jonynas, Evaldas Ignatavičius, Aldona Ruseckaitė, Renata Šerelytė, aktorė Gražina Urbonaitė bei šių eilučių autorius. LR generalinis konsulatas Kaliningrade, Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija, Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas, Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus bei Rašytojų klubas surengė puikią šventę: iš Karaliaučiaus (Kaliningrado), Gumbinės (Gusevo), Įsruties (Černiachovsko), Ragainės (Nemano), Lazdynų (Krasno­znamensko), Gastų (Slavsko), Pilkalnio (Dobrovolsko), Eitkūnų (Černyševskoje), Tilžės (Sovetsko) suvažiavo būriai dainuojančių, grojančių, šokančių, deklamuojančių moksleivių ir studentų su mokytojais, atvyko Šiaulių Kristijono Donelaičio draugijos nariai ir „Bičiulio“ choras, mūsų kultūros atašė Kaliningrado srityje Romanas Senapėdis bei Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus direktorius Sergejus Jakimovas. Moksleiviai ir studentai surengė jaudinantį koncertą, kurį vis pertraukdavo mūsų skaitomi eilėraščiai. Ne visi kanklių, birbynių bei švilpynių garsai derėjo (užsikirto net Yamaha), ne visi šokių judesiai buvo tiks­lūs, ne visi žodžiai buvo ištarti nepriekaištingai, tačiau iš karto, tarsi savaime, pagrindiniu šventės veikėju ir visų atlikėjų meniniu objektu tapo lietuvių kalba. „Panašiai kaip „Metuose“, – pagalvojau. Tik ji dabar kilo jau ne iš aplinkiniuose laukuose plušančių būrų lūpų, o iš raštų, kad ir paties Donelaičio, mokyklinių vadovėlių, geresnių ar prastesnių eilių, kitaip sakant –­­ iš kultūros. Šiaip ar taip, negalėjo nejaudinti pastangos ta kalba bendrauti ir dainuoti, groti ir šokti.

Pats jau trisdešimt antrus metus veikiantis muziejus neblogai tvarkomas: jame iki šiol dirba šeši žmonės, bet ekspoziciją verkiant reikia atnaujinti. Tiesa, žolę aplink bažnyčią ir Lazdynėlių akmenį šia proga litovkomis muziejaus darbuotojoms padėjo nupjauti, gėlynus nuravėjo ir pasodino naujų gėlių šiauliečiai. O mes kalbėjome, kad gera būtų surasti rėmėjų, kurie muziejui padovanotų žolę pjaunantį traktoriuką. Tad jeigu kam nors iš mūsų skaitytojų kiltų kokių idėjų, prašome atsiliepti. Muziejus turi ir įdomių ateities planų – ketinama Europos Sąjungos fondų lėšomis atstatyti našlių namus, sutvarkyti ūkinius pastatus. Jau dabar klebonijoje įrengti du kambariai, kuriuose galima laikinai prisiglausti. Muziejaus direktorė Liudmila Silova kvietė ir Lietuvos rašytojus bei kitus menininkus kuriam laikui pabėgti nuo kasdienybės ir paieškoti įkvėpimo po didžiojo Poe­to ąžuolais. Pagrindinė muziejaus bėda –­ mažai lankytojų. Jis yra atokiau nuo Karaliaučiaus ir kitų didesnių miestų, aplinkui – jokių viešbučių, jokių kitų kultūrinių ar pramoginių objektų. Kiek akys užmato, plyti laukinė gamta su kur kas mažesniais dirbamais laukais. Ši vietovė labiau traukia medžioti ar žuvauti atvykstančius vietinius bei užsienio turistus, kurių nedomina Donelaitis. Retkarčiais apsilanko ir iš šių vietų kilę vokiečiai, bet kiek jų teliko? Iš Lietuvos lankytojų atvyktų daugiau, tačiau vargas, kurį tenka patirti rūpinantis vizomis bei kertant sieną, atbaido daugelį. Važiuojant per šios senos prūsų žemės kaimus su pakeistais vietovardžiais ir net vandenvardžiais, neapleidžia jausmas, kad ši vietovė ir toliau nugyvenama, netvarkoma, negražinama. Lieka tikėtis, kad padėtis pasikeis, negali nepasikeisti. Jau dabar galima pastebėti, kad bandomi tvarkyti miestai, senieji vietovardžiai, žinoma, suvokietinti, vis dažniau ištariami ir užrašomi. Kol kas –­ dažniausiai reklamose bei prekių ženk­luose tarsi siekiant suteikti joms kitą, geresnę kokybę.

Po renginio pietaujant kalba sukosi apie sumanymo perduoti „objektą“ Stačiatikių bažnyčiai atsisakiusią Kaliningrado srities Dūmą, apie žmones, kurie siekė, kad taip neįvyktų, renkamus parašus, peticijas, pokalbius. Per su mumis buvusią Olgą Dubovają, daug nuveikusią atstatant Donelaičio bažnyčią, ir Sergejų Jakimovą padėkojome visiems Karaliaučiaus srities šviesuoliams už jų supratimą ir pastangas. Tačiau politikai keičiasi, ir jei šis muziejus netaps didesniu traukos centru nei yra dabar, ne vienam jų ateityje tokių sumanymų vėl gali kilti.

Po pietų dar nuvykome į Donelaičio gimtinę Lazdynėlių kaimą, vietoj kurio dabar – tik 1992 metais pastatytas paminklinis akmuo, supamas talkininkų 1989 metais pasodintų 275 ąžuolų, kurių skaičių greitai reikės padidinti iki 300. Aplankėme Donelaičio paminklą Gumbinėje, apie kurį vienas mūsų pasakė: „Žinoma, meną galima vertinti įvairiai“, ir apleidome prūsų žemę, kurioje būrų seniai nebėra.


 

Skaitytojų vertinimai


68606. impresion2011-06-07 18:52
vaizdzelis gūdokas... tame tolminkiemyje..

68608. ups!2011-06-07 18:53
...gal susimetam? ...ant traktoriuko?

68609. kafkė2011-06-07 18:55
o kiek jis kainuoja? tūkstantį galėčiau paaukoti, jei ką:)

68610. kafkė2011-06-07 18:59
Donelaičiui negaila. reiktų tik dsžiaugtis, kad kažkas imasi iniciatyvos.

68625. Povilas :-) 2011-06-08 10:45
Mūsų literatūros klasiko muziejus Tolminkiemyje galėtų būti labiau lankomas nors per tokias "Pavasario" šventes. Tačiau jos organizatoriai neanonsavo šio renginio Lietuvoje, nepadėjo susiorganizuoti ir atvykti nors vienai lankytojų grupei iš Lietuvos. Į šventę iš jos nuvyko rinktinis mūsų rašytojų būrelis ... Geriau negu nieko! Pastaba. Kornelijus Donelaičio žemę, kurioje susiformavo literatūrinė lietuvių kalba, pavadino prūsų (mūsų brolių) žeme. Tai lietuvininkų žemė! Povilas

68636. kafkė2011-06-09 10:43
mano senelis buvo lietuvninkas. dalyvavo Klaipėdos sukilime. prieš pat atvykstant į Klaipėdą Hitleriui, naciai jį uždarė kalėjiman, nes jis atsisakė eit į Hitlerio kariuomenę. įrodė, kad jis ne vokietis, bet lietuvis. tai buvo neregėtas akiplėšiškumas:) nors beveik visa giminė jau buvo nutautinta. per mokyklas. lietuviškai bekalbėjo tik senukai. mokyklose klausdavo mokytoja: kas dar namuose kalba lietuviškai, pakelkite rankas. vaikus versdavo gėdytis lietuvių kalbos... kalėjimas buvo municipaliteto rūsyje. Hitleris sakė kalbą iš priešais esančio teatro balkono, tai senelis viską puikiai girdėjo. daug lietuvninkų nuplaukė Dangės upe pilvu aukštyn, mano seneliui pasisekė - naciai jį spirte išspyrė (tiesiogine prasme) per sieną Lietuvon. visi kiti ištirpo Vokietijoje. Lietuvoje mano senelį dažnai pravardžiuodavo fašistu. kai tik jis kompanijoj uždainuodavo: viens raudonas kaip šėtonas, kitas rudas kaip šuva, ir sukėlė tikrą peklą tai berlynas su maskva`... (tolesni kupletai apie Dučę ir Čerčilį - labai taikliai pajuokta to meto politika... )kompanionai tyliai viens po kito pakildavo ir likdavo mano senelis vienas ir nesuprastas su (dažnai) savo kūrybos dainelėm..

68637. ?2011-06-09 10:49
kiek ten tų lietuvių ar lietuvninkų karaliaučiaus srityje likę? ar mūsų valstybė jais rūpinasi? gal juos į Raudonają knygą reiktų įrašyti? gal tada jais kas nors suidomėtų? nejau nykstančios gyvūnų rūšys yra svarbiau už nykstančią žmonių rūšį?

68639. idėja! 2011-06-09 10:56
reiktų įkūrti paramos fondą prūsams ir išlatinti per internetą Vokietijoje. Gal ten atsirastų prisimenančių savas šaknis milijonierių? jei tokiam fondui kiekvienas lietuvis paaukotų po vieną litą, būtų trys milijonai, o jei po vieną eurą V okiečiai, kažkada taip didžiavęsi Prūsijos vardu? galima būtų atpirkti kraštą iš Rusijos. nors Pocdamo konferencija jai leido naudotis tuo kraštu tik 50 metų. kodėl šio klausimo niekas taip ir nebeklibina?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 9 
2:48:49 Jun 27, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba