SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-10-04 nr. 537

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Rasa Vasinauskaitė
Gagarino gatvės šmėkla
16

Muzika 
• Gaila Kirdienė
Sušildė "Griežynė"
• Helmutas Šabasevičius
"Gulbių ežeras" su legionieriais
1
• Laurai Vilniaus kvartetui2
• Dvyliktoji variacija festivalio "Gaida" tema5
• Violončelininkų seminaras
• KONCERTAI

Dailė 
• Tomas Pabedinskas
Menas, nublokštas į Kauno priemiestį
• Živilė Ambrasaitė
Istorija vandenyje
1
• Goda Giedraitytė
Nidos magija
4
• Dovilė Tumpytė
Alantos plenerai
• PARODOS

Literatūra 
• Adalsteinn Asberg Sigurdsson
• Agnė Narušytė
Apie mieguistumą
2
• Viskas apie mūsų filmus
• Lietuva Frankfurto knygų mugėje1
• VAKARAI1

Teatras 
• Pasisemti iš šulinio4
• Markas Lifšicas
Pastabos ant higieninio maišelio
4
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Žuvis šiltame vandenyje. Spalio pradžia
• Poros kaip poros1
• Paskutinis herojus lieka kalnuose10
• Prizai lietuvių filmams
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• "Lietuvos istorija tapyboje"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Gagarino gatvės šmėkla

Rasa Vasinauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Albertas Vidžiūnas, Egidijus Bakas, Agnius Jankevičius ir Vladas Bagdonas
D. Matvejevo nuotr.

Gregory Burke`o "Gagarino gatvė" - kūrinėlis psichiškai stabilios būsenos piliečiams. Škotų proletariatas su savo keiksmais ir originaliais mintijimais, beje, nors ir pašaipiai, bet logiškai išdėstantis ne tik jam vienam taip aiškiai suprantamą ekonomikos ir globalizacijos paranojiškumą, kiekvieną dorą žmogų gali išvesti iš pusiausvyros. Idėja, kad norint kaip nors pakeisti sušiktą situaciją reikia ją keisti kiekvienam ir susidorojant su tiesioginiais jos kaltininkais, gali ne tik įsiskverbti į smegenis, bet ir tapti persekiojančia tol, kol teisingumas nebus įvykdytas. Noras prisikasti iki šaknų ir jas "pakirsti" kvepia ne tik anarchija, toks noras būdingas ne vien liumpeniškai sąmonei.

Dramaturgas vadina savo pjesę komedija. Tai ir yra komedija, kol esi ar manai esąs kitoje nei šie "nuskriaustieji" darbininkai barikadų pusėje. Bet jei bent akimirkai užsikrėstum, pavyzdžiui, Edžio energija, jo nesuvaldoma teisimo ir keršto manija, nežinai, koks šokas galėtų ištikti ir kokių priemonių imtumeisi pats. Gerai, jei tik keiktumeisi ir šitaip bandytum nuleisti susikaupusį "garą" - su šituo save ir sveikinu (!), bet gali pulti ieškoti kaltininkų, ir dar nežinia, ką su jais padarytum. O juk kaltininkas - ne koks nors vienas nelaimingas kapitalistas iš kitokio pasaulio ir su kitokiomis intencijomis arba tas, nuo kurio, atrodytų, kažkas priklauso. Kaltininkas turbūt pats XX a., anot Burke`o, apie kurį viską ir štai tokiais "bjauriais" žodžiais pasakęs britų dramaturgas jaučiasi tarsi akmenį nuritęs nuo pečių. Kitaip ir negalėjo būti.

Režisierius Jonas Vaitkus, "Gagarino gatvę" rodęs dar praėjusią vasarą Naujosios dramos akcijoje, tikslingai spektaklį išsaugojo. Beveik nieko, išskyrus kostiumus (dailininkė Agnė Kuzmickaitė), jame nepakeitė. Pusiau ufonautišku sidabriniu kombinezonu vilkintis Alberto Vidžiūno Edis tik pasirodęs ir prabilęs jau stojasi į vieną gretą su panašiais anarchistų-socialistų lyderiais ir demagogais, pasiryžusiais bet kam, kad tik būtų pripažinta jų tiesa. Edžio retorikos menas, besipainiojantis dialekto iškraipytose ekonomikos sąvokose ir terminuose, jo sodrūs "matai" jau nėra vien parodija - per šitaip sutirštintą (reikia pasakyti, kad Aivarui Mockui vertimas puikiai pavyko, kaip ir pats sumanymas škotų dialektą versti į šiaurės Lietuvos) kalbą, kuri, regis, pati reikalauja veiksmo ir poelgio, groteskiškai deformuojamas ne tik žmogus, bet ir visas jo išorinis bei vidinis pasaulis. Edis jame ne vienas, už jo - tūkstančiai, o tarp jų baukščiai įsispraudę tokie kaip Agniaus Jankevičiaus Garis arba Egidijaus Bako Tomas. Pirmasis - artimesnis pseudosocialinių ideologijų perpučiamam bestuburiui, antrasis - suvis "nesusiformavusiai jokiai ideologijai", kurios pirmuosius grūdus pasėjo universitetai, o derlius priklausys nuo aplinkybių. Arba - nuo naujų lyderių ir ideologijų, paremtų ne žodžiais, bet darbais.

iliustracija

Trys Burke`o pjesės veikėjai, kuriuos galima paversti ir komiškomis nūdienos iškamšomis, ir parodijiniais asocialais, kokių pilna mūsų televizijose, scenoje pavirsta apskritai masės (ir ne taip svarbu, ar tik proletariato) - ir dirbančiųjų, ir vartojančiųjų - įvaizdžiu. Vartojančių tai, ką patys pagamina, kas yra gaminama, arba - pačia tikriausia, anot Baudrillard’o, masių produkcija. Edis, Garis ir Tomas čia jau masė, tam tikras inercijos židinys, kurį visomis galiomis kursto Edis ir kurio iššūkis nukreiptas prieš vieną per klaidą vietoj japono pavogtą savą kapitalistą. Prieš jį nukreipiamas visas griovimo, niokojimo, naikinimo patosas, iš pradžių simuliuojamas, o pabaigoje išvirstantis hipertrofuotu, bet užtat realiu susidorojimu.

Kapitalisto Franko vaidmuo šįkart teko Vladui Bagdonui. Aktoriaus pasirinkimas, regis, nėra atsitiktinis. Režisierius aktoriaus atpažintumu tarsi lokaliai mitologizuoja pjesės situaciją. Jaunieji sukyla ne tik prieš tokių kaip Frankas gyvenimo būdą, darbą ir ideologiją, bet ir prieš idealus, sukūrusius ir tam tikrą materialų bei dvasinį kapitalą, ir tam tikrą šio kapitalo reprodukavimo sistemą. Susidorojimas su tuo, kas yra arčiausiai, kas labiausiai atpažįstamas (spektaklio kontekste) - pats primityviausias ir banaliausias. Bet šiuo atveju - ir tiksliausias: susidorojama ne su tuščia, bet savo reikšmes skleidžiančia forma. Tereikia pasiklausyti spektakliui baigiantis besikeikiančio Bagdono Franko - su mase privalu kalbėti jos kalba, kitaip niekas nesupras; kita vertus, toks kalbėjimas taip pat yra protestas, jei ne prieš išorinį smurtą, tai bent jau prieš patį save.

Groteskiškai komišką pjesės ir spektaklio efektą sukuria ir situacijos absurdiškumas, ir priemonės jai išspręsti. Tikslas šįkart pateisina visas priemones - neįmanoma nužudyti pistoletu, galima peiliu. Svarbiausia - savo "pažiūras" pateisinti ir užtvirtinti, įvykdyti tarsi apsivalymo aktą. Šis aktas prilygsta produkto ar kapitalo sukilimui prieš juos produkuojančią sistemą arba greičiau tokio sukilimo spektakliui, simuliacijai, kuri ne tik nieko neišsprendžia, bet dar labiau iškreipia ir taip jau deformuotą tokios sistemos veidą. Nes kas yra tikroji priežastis? Proto sutrikimas, nihilizmas, globalizacija, vyriškumo krizė ar... Gagarino gatvė? Pasirodo, užtenka žinoti, jog ji yra, kad įsižaistų sociumo fantazmai. Režisieriaus Jono Vaitkaus kaip akcija-manifestacija po Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro "kepuraite" kurtas spektaklis gyvuos neilgai, gal porą intensyvių gastrolių mėnesių. Mūsų kūrėjams "Gagarino gatvė" šiandien yra tas pats, kas pjesė Burke`ui: begalinio žmonių saviapgaulės talento įrodymas, atbaidantis nuo bet kokio susižavėjimo žmogaus dalyvavimu socialiniame gyvenime.

 

Skaitytojų vertinimai


645. studentas :-( 2002-10-04 17:14
Antanas sako: "Jei R.V. nežino, ką pasakyt, tai tegul visai nerašo. Atrodo , lyg pati nieko nebūtų scenoj mačius.Ji ką, iškelia šitą spektaklį, parodo jo naudą ir didįjį grožį, kurio ten nėra?!Atmetus visus keiksmus lieka tik banali, nuvalkiota socialinė plėvė." Miela, R.V., jei nemoki atpažint paprastų dalykų, tai apie sudėtingus nerašyk!!!

646. studentas :-( 2002-10-04 17:23
Kažkas tupi Gagarino gatvėj ir ištrina komentarus apie Lietuvos švietėjos R.V. straipsnį. Ištrintame komentare buvo aiškiai pasakyta> jei nemoki pamatyti pirminių dalykų, tai apie antrinius požymius nerašyk!!! Iš Vasario 16-osios...

647. Žiūrovė2002-10-04 17:49
Man irgi nepatiko spektaklis.Tie,kurie eina į teatrą,nori šventės.Šiuo atveju nebuvo šventės...tik suvokimas,kad man ir taip aišku,kad bomžai taip "mąsto".Anokia čia naujiena.

649. negrazioji malunininke2002-10-04 19:31
Raska, tai cia tu taspsichiskai stabilios busenos piliete?O Jonas su Vladu irgi?Duodat...

657. Žiūrovei2002-10-05 08:29
Tai ir eik į ŠVENTĘ, o ne į teatrą, vadinamoji žiūrove. Nes teatras nebūtinai skirtas miesčionims, kaip tau norėtųsi. Ko gero, tau net ne šventės ir ne teatro reikia...

662. 5-am2002-10-05 11:01
turbut is Gagarino gatves busi?

663. 6-am2002-10-05 13:54
ne. neatspejai.

664. @2002-10-05 18:32
5), 6), gal eikit pas delfinus?

665. xX2002-10-05 20:39
5) su 6) taip ir padarė - nuėjo pas Delfi`nus. O mes likom be proletariato ir grietinėlės. Nelinksma, nėra skandalų, antausių, spyrių, dūrių...
Kažkas ištyrė, kad bomžų ir grietinėlės žodynas ir veiksmų logika yra identiški. Tik likimas lėmė, kad vieni neturi kur gyventi, o kiti neturi kur negyventi, vieni neturi ko valgyti, kiti - ko nevalgyti. Gal tam ir reikalinga Gagarino gatvė? Aistra, bet primityvi?

666. Kuosa2002-10-05 22:23
O gal tik kaip tik primityvi aistra ir yra isejimas is paskutiniuju 30-40 metu ideologijos?

667. xX2002-10-06 14:52
Primityvi aistra, plikos emocijos būtų vienadienis išėjimas, pabėgimas nuo ideologijos. Spektaklis ir atlieka šią funkciją -užsidaro grupė žmonių ir ... Tačiau kitą dieną vėl įkrentama ton pačion ideologijon. O gal mes sugebame ir subtiliesnėmis emocijomis išreikšti naujas ideologijas? Taip tikriausiai yra, bet tokie reiškėjai sunkiai pastebimi. Juk jie nešaukia ir nesikeikia.

668. Kuosa2002-10-06 18:15
Turbut turi galvoj P. Bourdieu "La distinction : critique sociale du jugement"? Persidengia aristokratai ir proletaras, bet musu dienu grietinele yra zemesnioji burzuazija. Neiskrentame ir spektaklio metu is dabartiniu ideologiju, geriausiu atveju tesuvokiame, kad ir vel tas pats "cto delat?". Kokiais jausmais reiksi naujas ideologijas, kada ju is viso dar nera?

672. Mykolas OK2002-10-07 13:54
xX minėtas bomžų ir grietinėlės supanašėjimas nėra neišvengiams. Manau, kad Lietuvoje yra specifinė situacija kai ne "apačios" stengiasi iškilti, o "grietinėlė" stengiasi pasirodyti kaip padugnės. Ši priemonė ypač veiksminga, kadangi nemaža tos "grietinėlės" dalis naujai iškilę ir padugnių stilius jiems atrodo savesnis už aristokratų vaidinimus.

674. Kuosa2002-10-07 22:44
Specialiai jie tokiais turbut nesistengia pasirodyti, kitko tiesiog nezino.

677. Mykolo :-) 2002-10-08 16:27
Ok, grietinėlė išbėgo... Studentui nešiau. Liko tik banali, nuvalkiota socialinė plėvė.. Neliūdėk, aš ką nors sugalvosiu. Viskas bus OK. Užsūksiu pas Malūnininkę. Gal ji ir negraži, bet duoda, stabiliai..

681. Neutral :-) 2002-10-10 11:50
Manau kai aktoriai isivaziuos bus liuks spektaklis, bet aisku nevisi ziopliai estetai supras jo grozi. O Rasa tai raso, bele rasyt "protingai".

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 191 iš 204 
2:22:04 Jun 27, 2011   
Oct 2008 Feb 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba